Plaučių arterijos stenozė – tai būklė, kai plaučių arterijoje susidaro susiaurėjimas, trukdantis kraujui laisvai judėti iš dešiniojo širdies skilvelio į plaučius. Per plaučius kraujas praturtinamas deguonimi, o vėliau šį deguonį išnešioja po visas kūno dalis. Kai arterija susiaurėja, kraujas sunkiau patenka į plaučius, todėl organizmas ir širdis gauna mažiau deguonies, o tai gali lemti įvairių organizmo funkcijų sutrikimus.
Kaip plaučių arterijos stenozė paveikia širdies darbą?
Susiaurėjimas gali būti tiek pagrindinėje plaučių arterijoje, tiek jos dešinėje ar kairėje atšakoje. Dėl to širdies dešinysis skilvelis priverstas dirbti intensyviau, kad kraujas būtų išstumtas pro susiaurėjusią dalį. Ilgainiui dėl šios papildomos apkrovos širdies raumuo gali nusilpti ar būti pažeistas, o negydant būklės gali išsivystyti dešiniojo širdies skilvelio nepakankamumas.
Kam dažniausiai pasireiškia ši būklė?
Plaučių arterijos stenozė reta liga ir dažniau pasitaiko vaikams, ypač jei jie gimė turėdami įgimtų širdies ydų. Tačiau stenozė gali pasireikšti ir kaip atskira problema arba atsirasti po kai kurių širdies operacijų.
Plaučių arterijos stenozės komplikacijos
Negydoma ši būklė gali lemti lėtinį širdies nepakankamumą arba kitus rimtus širdies veiklos sutrikimus.
Simptomai, rodantys plaučių arterijos stenozę
Ligos požymiai priklauso nuo susiaurėjimo laipsnio. Jei susiaurėjimas menkas, aiškių simptomų gali ir nebūti. Tačiau sunkesniais atvejais dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
- Nuovargis.
- Dažnas ar sunkus kvėpavimas.
- Greitas širdies plakimas.
- Tinimas kojose, pėdose, veide, vokų srityje arba pilve.
- Galvos svaigimas ar net alpimas.
- Mėlynas atspalvis lūpose, pirštų galuose ar pirštuose (cianozė).
- Sumažėjusi ištvermė arba nenoras žaisti, lyginant su bendraamžiais.
Plaučių arterijos stenozės priežastys
Dalis žmonių su šia būkle gimsta. Dažnai tai susiję su kitomis širdies problemomis, tokiomis kaip širdies vožtuvų ar pertvarų ydų. Tačiau plaučių arterijos stenozė gali išsivystyti ir be kitų širdies anomalijų. Taip pat stenozė gali būti komplikacija po širdies operacijų ar dėl retų ligų.
Įgimtos priežastys
Maždaug 40% atvejų vaikai gimsta su šia stenozė, net ir neturėdami kitų širdies ydų. Be to, ši liga dažnai pasitaiko kartu su šiomis įgimtomis širdies ligomis:
- Fallot tetralogija – kompleksinė širdies yda, kai sutrikęs kraujo tekėjimas.
- Plaučių vožtuvo atrezija – būklė, kai plaučių vožtuvas visai nesusiformuoja, ir kraujas negali patekti į plaučius.
- Bendroji arterinė anga – vietoje dviejų didžiųjų arterijų yra viena bendra, dėl to deguonies turtingas ir neturtingas kraujas susimaišo.
- Aortos vožtuvo stenozė – sumažina kraujo nutekėjimą iš širdies į kūną.
- Prieširdžių pertvaros defektas – skylė tarp dviejų viršutinių širdies kamerų, leidžianti kraujui maišytis.
- Skilvelių pertvaros defektas – skylė tarp skilvelių, dėl ko per daug kraujo patenka į plaučius.
- Didžiųjų kraujagyslių transpozicija – atvirkštinė didžiųjų arterijų padėtis, dėl kurios sutrinka normalus kraujo tekėjimas.
- Atvira arterinė latako yda – kraujas nenukreipiamas tinkama kryptimi, jei latakas po gimimo neužsitraukia.
Kitos plaučių arterijos stenozės priežastys
- Raudonukės sindromas – besivystančio vaisiaus užsikrėtimas raudonuke gali lemti širdies ir kitų organų vystymosi sutrikimus.
- Williams sindromas – genetinė liga, paveikianti širdį ir kitus organus.
- Alagille sindromas – susijęs ir su kepenų, ir su širdies problemomis.
- Takajasu arteritas – didžiųjų arterijų uždegimas.
- Šalia esančių audinių spaudimas į plaučių arteriją.
Operacinės priežastys
Kai kuriems žmonėms stenozė susiformuoja po tam tikrų operacijų – pavyzdžiui, po plaučių persodinimo, chirurginių širdies ydų korekcijų ar specialios plaučių arterijos ankštinimo procedūros, kuri kartais taikoma širdies ydų gydymui.
Kaip nustatoma ši liga?
Vizito metu gydytojas gali pastebėti nebūdingus širdies ūžesius. Tuomet paskiriami papildomi tyrimai:
- Elektrokardiograma – fiksuoja širdies elektrinį aktyvumą, parodo aritmijas bei miokardo apkrovą.
- Krūtinės ląstos rentgenograma – įvertinama širdies, plaučių, plaučių arterijų forma ir dydis.
- Echokardiograma – ultragarsinis širdies tyrimas, matoma širdies raumens ir vožtuvų veikla.
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas – trimačiai atvaizdai, rodantys kraujo tekėjimą ir širdies bei kraujagyslių būklę.
- Kompiuterinė tomografija – daugybė rentgeno vaizdų padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių sandarą, kraujo tėkmę.
- Širdies kateterizacija – plonas vamzdelis įvedamas į širdį per kraujagysles, matuojamas slėgis, deguonies kiekis, atliekami kontrastinės medžiagos rentgenai.
- Plaučių angiografija – su kontrastu atliekama plaučių kraujagyslių rentgenograma.
- Perfuzinis skenavimas – sušvirkščiama radioaktyvios medžiagos, matuojama, kaip kraujas teka per kiekvieną plautį.
Diagnozavus stenozę, paprastai rekomenduojama konsultuotis su gydytoju, kuris specializuojasi įgimtose širdies ligose. Šis specialistas dažniausiai nustato tikslią diagnozę bei paskiria reikiamus papildomus tyrimus ir būtiną gydymą. Gydytojas gali suskirstyti būklę į tam tikrus tipus priklausomai nuo to, kiek plaučių arterijos dalių yra susiaurėjusios ir kur jos yra.
Plaučių arterijos stenozės gydymo būdai
Gydymo pasirinkimas priklauso nuo susiaurėjimo sunkumo ir vaiko bendros būklės. Silpnas arba vidutinis susiaurėjimas dažnai nereikalauja aktyvaus gydymo, tačiau esant stipriai stenozei gydymas būtinas.
Balioninė angioplastika
Vienas iš pagrindinių gydymo metodų – balioninė angioplastika. Jos metu į susiaurėjusią vietą įvedamas specialus balionas, kuris palaipsniui pripučiamas ir išplečia kraujagyslę, pagerina kraujo tekėjimą. Po procedūros balionas pašalinamas.
Baliono ir stento metodas
Dar efektyvesnė technika – stentro įdėjimas. Specialus metalinis vamzdelis (stentas), užmautas ant baliono, patalpinamas susiaurėjusioje vietoje. Pripūtus balioną, stentas įtvirtinamas ir padeda ilgainiui palaikyti atvirą kraujagyslę.
Specialios balioninės technologijos
Yra balionų su smulkiomis ašmenimis, kurie, pripučiant balioną, perpjauti susiaurėjusią vietą. Ši procedūra leidžia efektyviau praplėsti kraujagyslę ir suformuoti platesnę angą. Tačiau kai kuriais atvejais susiaurėjimas gali atsinaujinti po mėnesių ar metų, todėl būtina stebėsena.
Chirurginis gydymas
Stipriai išreikštoms stenozėms taikomi įvairūs chirurginiai sprendimai, kurių pasirinkimas priklauso nuo pačios kraujagyslės būklės ir gretimų audinių.
Galimos gydymo komplikacijos
Balioninės angioplastikos komplikacijos
- Kraujagyslės išsiplėtimas (aneurizma).
- Kraninimas ar net plyšimas.
- Plaučių edema (skysčių sankaupa).
- Retais atvejais – gyvybei pavojingos komplikacijos.
Stento naudojimo komplikacijos
- Kraujo krešulių susidarymas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Neteisingai įdėtas arba pasislinkęs stentas.
- Retai tenka dar kartą plėsti arteriją.
Kuo efektyvus šis gydymas?
Stentai laikomi efektyviausiu šios būklės gydymo metodu: jie veikia iškart ir ilgam, gali padvigubinti susiaurėjusios arterijos spindį, palyginti su kitais būdais prašosi rečiau kartoti procedūrą. Be to, stentavimas dažnai ekonomiškai naudingesnis nei chirurginis ar vien angio plastika. Tačiau balioninė angioplastika gali būti taikoma mažiems vaikams arba sudėtingais atvejais, kai kiti būdai netinka.
Ką reikėtų žinoti po gydymo arba operacijos?
Po stento įdėjimo dažniausiai skiriama antibiotikų ir, esant poreikiui, kraujo skystinimo preparatų, kad būtų išvengta infekcijų bei trombų susidarymo.
Kada jaučiamas pagerėjimas?
Dauguma intervencinių gydymo būdų suteikia efektą iš karto – kraujas lengviau patenka į plaučius, o deguonies kiekis organizme greitai normalizuojasi.
Ligos prognozė
Šių dienų medicininės galimybės leidžia daugeliui žmonių su plaučių arterijos stenoze sulaukti pilnametystės. Vis dėlto, sergant tam tikrais sindromais, kaip Williams ar Alagille, gydymas gali būti mažiau efektyvus.
Kasdienis gyvenimas po gydymo
Reguliari gydytojo priežiūra būtina: reikalingi periodiniai apsilankymai ir dažni echokardiogramos tyrimai, kad būtų pastebėta, ar arterija neatsinaujina.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kas sukėlė plaučių arterijos stenozę?
- Kuris gydymas būtų tinkamiausias konkrečiam atvejui?
- Kokia tikimybė, kad ateityje vėl prireiks intervencijos?
