Plaučių vožtuvo liga – tai būklė, kai šis širdies vožtuvas neveikia taip, kaip turėtų. Plaučių vožtuvas atlieka svarbų vaidmenį: jis reguliuoja kraujo patekimą iš dešiniojo širdies skilvelio į plaučius per plaučių arteriją. Tokiu būdu kraujas prisotinamas deguonimi ir aprūpina juo visą kūną.
Plaučių vožtuvo ligos tipai
Yra keli pagrindiniai plaučių vožtuvo ligos tipai:
- Plaučių vožtuvo nesandarumas (regurgitacija), kai vožtuvas praleidžia kraują atgal.
- Plaučių vožtuvo stenozė – būklė, kai vožtuvas susiaurėja ir apsunkina kraujo tekėjimą.
- Plaučių atreja – kai žmogus gimsta be normalaus vožtuvo arba su nevisiškai išsivysčiusiu vožtuvu.
Nors plaučių vožtuvo regurgitacija yra dažna, daugeliu atvejų ji nesukelia didesnių rūpesčių ar būtinybės gydytis – dažniausiai simptomai būna labai lengvi. Plaučių vožtuvo stenozė nustatoma maždaug 7 procentams asmenų, turinčių įgimtas širdies ydas. Plaučių atreja yra retesnė – pasitaiko maždaug vienam iš 7 000 naujagimių.
Simptomai
Plaučių vožtuvo ligos požymiai gali skirtis, priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo:
- Skausmas krūtinėje
- Nuovargis
- Galvos svaigimas
- Dusulys
- Mažas fizinio krūvio toleravimas
Lengvos stenozės ar nesandarumo atvejais simptomų dažnai nebūna. Kūdikiai, gimę su plaučių atreja, greitai suglemba, turi kvėpavimo ar žindymo sunkumų, yra labai mieguisti, kartais jų oda pasidaro melsva (cianozė).
Priežastys
Pagrindinės plaučių vožtuvo ligų priežastys priklauso nuo ligos formos:
- Plaučių stenozės dažnai priežastys lieka nežinomos, nors daliai atvejų įtakos turi genetinės ligos arba motinos raudonukė nėštumo metu.
- Plaučių vožtuvo regurgitaciją gali sukelti plaučių arterinės hipertenzija, endokarditas (širdies vožtuvų infekcija), reumatinė karštinė ar kai kurios įgimtos širdies ligos. Dažnai ši būklė nustatoma žmonėms, kuriems buvo atlikta Fallot tetralogijos koregavimo operacija.
- Plaučių atreja gali išsivystyti dėl paveldimų genetinių pokyčių ar nepalankaus poveikio aplinkoje nėštumo laikotarpiu.
Galimos komplikacijos
Dėl plaučių vožtuvo ligos širdies dešinysis skilvelis turi dirbti sunkiau, kad išstumtų kraują į plaučius. Ilgainiui toks kruvis gali pakenkti ar net padidinti širdies dešinįjį skilvelį, retais atvejais išsivysto širdies nepakankamumas. Vaikams, sergantiems plaučių atreja, gali atsirasti kepenų problemų ar pakisti širdies ritmas.
Diagnozė
Diagnozuojant šią ligą, gydytojas dažniausiai aptinka neįprastą širdies ūžesį klausydamasis širdies. Tai gali reikšti plaučių vožtuvo regurgitaciją arba stenozę.
Kraujagyslių vožtuvo ligos diagnostiniai tyrimai
- Echokardiograma (atlikta tiek vaisiui nėštumo metu, tiek vaikui ar suaugusiajam)
- Pulsoksimetrija (ypač jei įtariama atreja)
- Širdies kateterizacija
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
Gydymas
Plaučių vožtuvo ligos gydymo būdai priklauso nuo diagnozės ir būklės sunkumo – nuo vaistų iki chirurginių procedūrų.
Galimi gydymo metodai
- Burbulinė valvuloplastika (tai procedūra, kai balionėliu išplečiamas susiaurėjęs vožtuvas)
- Vaistai arba stentavimas (ypač kūdikiams, kad po gimimo neužsivertų arterinis latakas)
- Diuretikai (sumažina skysčių susilaikymą, jei išsivystė širdies nepakankamumas dėl nesandaraus vožtuvo)
- Vaistai nuo plaučių hipertenzijos ar endokardito (regurgitacijos atvejais)
- Minimaliai invazinės arba atviros širdies operacijos (vožtuvo remontas ar naujo vožtuvo įdėjimas)
Atsigavimo laikotarpis
Kūdikiams po operacijos dėl plaučių atrejos dažnai reikia gydytis ligoninėje 1–2 savaites. Atsigavimo trukmė po plaučių vožtuvo regurgitacijos operacijos gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Po balioninės valvuloplastikos rekomenduojama savaitę vengti didelio fizinio krūvio.
Profilaktika
Nuo dalies plaučių vožtuvo ligų apsisaugoti nepavyks, ypač jei priežastys nėra aiškios. Planuojant nėštumą svarbu pasirūpinti skiepais nuo raudonukės. Taip pat išvengti regurgitacijos galima sumažinant plaučių hipertenzijos, endokardito ir reumatinės karštinės tikimybę.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus patirtis, sergant plaučių vožtuvo liga, gali būti labai skirtinga. Kai kurie žmonės jaučia tik lengvus simptomus ir jiems net nereikia chirurginio gydymo. Kitiems prireikia ne vienos operacijos gyvenimo eigoje.
Ilgalaikės prognozės
Vaikams, kuriems atliekama balioninė valvuloplastika dėl stenozės, prognozė puiki – dažniausiai pakanka reguliaraus stebėjimo pas kardiologą. Retais atvejais po 15 ar daugiau metų gali vėl prireikti procedūros. Plaučių atreja be gydymo yra mirtina, tačiau po sėkmingos operacijos dauguma vaikų sulaukia suaugusiųjų amžiaus. Lengvos ar vidutinės regurgitacijos prognozė taip pat yra gera, tačiau sunkesni atvejai priklauso nuo gydymo efektyvumo bei greičio.
Kasdieninė priežiūra
Norint gerai jaustis sergant plaučių vožtuvo liga, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų:
- Reguliuoti kraujo spaudimą ir cholesterolį
- Nevartoti tabako gaminių
- Užsiimti kasdienine fizine veikla
- Valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, mažai prisotintųjų riebalų turinčių produktų
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina reguliariai lankytis pas kardiologą – jis stebės vožtuvo būklę ir gali pakartoti kai kuriuos tyrimus. Dažniausiai kartojama echokardiograma, širdies magnetinis rezonansas, elektrokardiograma ar kompiuterinė tomografija.
Kada nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą?
- Nualpimo epizodai
- Staigus dusulys
- Širdies plakimo sutrikimai
- Pooperacinės infekcijos ar kraujavimo ženklai: karščiavimas, kraujavimas iš žarnyno
