Plaukelių netekimas ant kojų gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis: nuo plaukų folikulų veiklos sutrikimų iki odos trinties, traumų, infekcijų ar kraujotakos problemų. Nors apie alopeciją dažniausiai kalbama tuomet, kai pradeda slinkti plaukai nuo galvos ar veido, plaukai gali retėti beveik bet kurioje kūno vietoje, taip pat ir ant kojų.
Kas gali lemti plaukų retėjimą ant kojų
Ilgainiui kojų plaukai natūraliai gali tapti plonesni ir jų gali mažėti. Šis procesas dažniau pastebimas vyresniame amžiuje tiek vyrams, tiek moterims. Jei tokia savybė būdinga šeimoje, tikimybė jai pasireikšti gali būti didesnė.
Plaukų slinkimas ant kojų vis dėlto ne visada yra vien tik amžiaus pokytis. Kartais tai susiję su lėtiniu plaukų augimo sutrikimu, kai plauko folikulas nebeužaugina naujo plauko. Folikulas yra odos struktūra, kurioje formuojasi ir auga plaukas.
Vienas iš galimų priežasčių variantų yra autoimuninė būklė, kai organizmo imuninė sistema pradeda atakuoti plaukų augimui svarbias ląsteles. Dažniausiai ji pasireiškia židininiais plaukų iškritimo plotais galvos odoje, tačiau kartais plaukai gali pradėti slinkti ir visame kūne.
Plaukų netekimas kojose gali būti susijęs ir su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui:
- periferinių arterijų liga, kai sutrinka kraujotaka kojose;
- cukriniu diabetu, kuris didina kraujagyslių sutrikimų riziką;
- lėtinėmis odos ligomis, tokiomis kaip egzema ar žvynelinė;
- skydliaukės veiklos sutrikimais, ypač kai ji veikia per silpnai;
- grybelinėmis odos infekcijomis;
- plaukų folikulų uždegimu ar infekcija;
- ryškesniu folikulitu;
- hormonų pokyčiais nėštumo ar menopauzės metu;
- hipofizės veiklos sutrikimais.
Prie plaukų retėjimo gali prisidėti ir išoriniai arba bendriniai veiksniai:
- geležies, cinko ar vitamino D stoka;
- tam tikrų vaistų vartojimas;
- ilgalaikis stresas;
- siaurų kelnių ar kojinių dėvėjimas;
- neseniai patirta trauma, liga ar didesnė chirurginė operacija;
- steroidų vartojimas.
Jeigu plaukų netekimą sukelia vidinė ligos priežastis, dažnai pastebimas plaukų retėjimas ir kitose kūno vietose. Vis dėlto yra išimčių: pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimas kojose ar nuolatinė drabužių trintis gali paveikti būtent šią sritį.
Kaip nustatoma priežastis
Tikslią priežastį gali įvertinti tik sveikatos priežiūros specialistas. Įprastai vertinama medicininė istorija, atliekami kraujo tyrimai ir, jei reikia, apžiūrima, ar nėra maistinių medžiagų stokos, skydliaukės veiklos sutrikimų ar kitų galimų veiksnių.
Kadangi daugeliu atvejų plaukių netekimas ant kojų susijęs ir su kitomis kūno vietomis, gydytojas gali atlikti išsamesnę apžiūrą. Tokios apžiūros metu ieškoma plaukų retėjimo požymių kitur, įvertinama oda, bėrimai, infekcijos ar uždegiminiai pokyčiai.
Prireikus pacientas gali būti nukreiptas pas odos ir plaukų ligų specialistą.
Jei įtariama sutrikusi kraujotaka, dažnai papildomai vertinami ir rizikos veiksniai, tokie kaip padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė plaukų retėjimą. Vieno universalaus sprendimo nėra.
Jeigu nustatomas maistinių medžiagų trūkumas, gali būti rekomenduojami mitybos pokyčiai arba papildai. Jei plaukų netekimą skatina uždegimas, kartais taikomos vietinės priemonės ar gydymas, padedantis jį slopinti. Esant skydliaukės nepakankamumui, gydymas paprastai orientuojamas į hormonų pusiausvyros atkūrimą.
Prieš pradedant naudoti bet kokias savarankiškai pasirenkamas priemones, svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją
Plaukų retėjimas ant kojų ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau staigus, platus ar skausmingas plaukų netekimas verta atkreipti dėmesį. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu pasireiškia:
- skausmingas ar išplitęs bėrimas;
- skausmas;
- tirpimas;
- ryškus uždegimas;
- atviros žaizdos;
- infekcijos požymiai;
- šalta, išblyškusi oda;
- raumenų masės mažėjimas.
Plaukų slinkimas yra sudėtingas reiškinys, kurį gali lemti tiek laikini, tiek ilgalaikiai veiksniai. Nedidelis kojų plaukų retėjimas kartais būna susijęs su stresu, gyvenimo pokyčiais ar trumpalaikėmis organizmo reakcijomis. Tačiau jei pokytis atsiranda staiga, plintai, ar jį lydi skausmas ar kiti simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
