Reumatoidinis artritas (RA) yra lėtinė autoimuninė liga, kuri pasireiškia abiejų kūno pusių sąnariuose, todėl ji skiriasi nuo kitų artrito tipų. Ši liga gali sukelti skausmą ir uždegimą šiose kūno vietose:
- Pirštai.
- Riešai.
- Keliai.
- Čiurnos.
- Pėdos.
- Kojų pirštai.
Nevaldant uždegimo, gali būti pažeista kremzlė, kuri paprastai veikia kaip „smūgių sugėriklis“ jūsų sąnariuose. Laikui bėgant, tai gali deformuoti sąnarius, o galų gale pažeisti ir kaulą. Dėl to sąnariai gali susijungti, bandant apsaugoti organizmą nuo nuolatinio dirginimo.
Tam tikros imuninės sistemos ląstelės (kūno infekcijų kovos sistema) padeda šiam procesui. Šios medžiagos gaminamos sąnariuose, tačiau taip pat cirkuliuoja organizme ir sukelia simptomus visame kūne. Be sąnarių, reumatoidinis artritas kartais pažeidžia ir kitas kūno dalis, tokias kaip:
- Oda.
- Akys.
- Burna.
- Plaučiai.
- Širdis.
Kas gali susirgti reumatoidiniu artritu?
Reumatoidinis artritas paveikia daugiau nei 1,3 milijono žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši liga yra 2,5 karto dažnesnė tarp moterų nei tarp vyrų.
Kokio amžiaus žmonėms pasireiškia reumatoidinis artritas?
RA dažniausiai pradeda vystytis nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Tačiau šia liga gali susirgti bet kuris asmuo. Vaikams ir jauniems suaugusiems (dažniausiai nuo 16 iki 40 metų) ji vadinama jaunatviniu reumatoidiniu artritu (YORA). Tiems, kuriems simptomai atsiranda po 60 metų, liga vadinama vėlyvojo atsiradimo reumatoidiniu artritu (LORA).
Reumatoidinio artrito simptomai ir priežastys
Kokie yra reumatoidinio artrito simptomai?
Reumatoidinis artritas paveikia kiekvieną asmenį skirtingai. Kai kuriems žmonėms sąnarių simptomai vystosi per kelerius metus, kitiems – labai greitai. Daugelis žmonių patiria laikotarpius, kai simptomai pablogėja (protrūkiai), o po to būna laikotarpių be simptomų (remisija).
Reumatoidinio artrito simptomai apima:
- Skausmą, tinimą, sustingimą ir jautrumą daugiau nei viename sąnaryje.
- Sustingimą, ypač ryte arba po ilgo sėdėjimo.
- Skausmą ir sustingimą tose pačiose abiejų kūno pusių sąnariuose.
- Nuovargį (ypač stiprų nuovargį).
- Silpnumą.
- Karščiavimą.
Ar reumatoidinis artritas sukelia nuovargį?
Kiekvieno žmogaus patirtis sergant reumatoidiniu artritu yra šiek tiek skirtinga. Tačiau daugelis žmonių, sergančių RA, teigia, kad nuovargis yra vienas iš sunkiausių ligos simptomų.
Gyvenimas su lėtiniu skausmu gali būti labai varginantis, o nuovargis gali dar labiau apsunkinti skausmo valdymą. Svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno signalus ir daryti pertraukas prieš pasijuntant per daug pavargusiam.
Kas sukelia reumatoidinį artritą?
Tiksli reumatoidinio artrito priežastis nėra žinoma. Tyrėjai mano, kad ji yra genetinių, hormoninių ir aplinkos veiksnių derinys.
Paprastai jūsų imuninė sistema apsaugo kūną nuo ligų. Tačiau reumatoidinio artrito atveju kažkas sukelia imuninę sistemą atakuoti sąnarius. Infekcija, rūkymas arba fizinis ar emocinis stresas gali būti šią ligą sukeliantys veiksniai.
Ar reumatoidinis artritas yra paveldimas?
Mokslininkai tyrė daugelį genų kaip galimus rizikos veiksnius, susijusius su RA. Tam tikri genetiniai variantai ir ne genetiniai veiksniai prisideda prie jūsų rizikos susirgti reumatoidiniu artritu. Ne genetiniai veiksniai apima lytį ir sąlytį su dirgikliais bei teršalais.
Žmonės, gimę su tam tikrais žmogaus leukocitų antigeno (HLA) genų variantais, yra labiau linkę susirgti reumatoidiniu artritu. HLA genai padeda jūsų imuninei sistemai atskirti baltymus, kuriuos gamina jūsų kūnas, nuo baltymų, esančių svetimkūniuose, pvz., virusuose ir bakterijose.
Kokie yra reumatoidinio artrito rizikos veiksniai?
Keletas rizikos veiksnių padidina riziką susirgti reumatoidiniu artritu, įskaitant:
- Šeimos istorija: Jūs labiau linkę susirgti RA, jei turite artimą giminaitį, kuris taip pat serga šia liga.
- Lytis: Moterys ir asmenys, gimę moterimis, yra du ar tris kartus labiau linkę susirgti reumatoidiniu artritu.
- Rūkymas: Rūkymas padidina riziką susirgti reumatoidiniu artritu ir pablogina ligos eigą.
- Nutukimas: Jūsų tikimybė susirgti RA yra didesnė, jei turite antsvorio ar esate nutukęs.
Reumatoidinio artrito diagnozė ir tyrimai
Kaip diagnozuojamas reumatoidinis artritas?
Jūsų sveikatos priežiūros specialistas gali nukreipti jus pas gydytoją, kuris specializuojasi artrito srityje (reumatologą). Reumatologai diagnozuoja reumatoidinį artritą remdamiesi keliais veiksniais. Jie atliks fizinę apžiūrą, paklaus jūsų apie medicininę istoriją ir simptomus. Jūsų reumatologas užsakys kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus.
Kraujo tyrimai ieško uždegimo ir kraujo baltymų (antikūnų), kurie yra reumatoidinio artrito požymiai. Tai gali apimti:
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ESR) arba „sedimentacijos greitis“, kuris patvirtina uždegimą jūsų sąnariuose.
- C-reaktyvinis baltymas (CRP).
- Apie 80% žmonių, sergančių RA, turi teigiamą reumatoidinio faktoriaus (RF) testą.
- Apie 60-70% žmonių, sergančių reumatoidiniu artritu, turi antikūnus prieš ciklinius citrulinuotus peptidus (CCP) (baltymus).
Jūsų reumatologas gali užsakyti vaizdinius tyrimus, kad ieškotų požymių, kad jūsų sąnariai yra nusidėvėję. Reumatoidinis artritas gali sukelti sąnariuose esančių kaulų galų nusidėvėjimą. Vaizdiniai tyrimai gali apimti:
- Rentgeno nuotraukas.
- Ultragarsą.
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Kai kuriais atvejais jūsų gydytojas gali stebėti, kaip jums sekasi laikui bėgant, prieš nustatant galutinę reumatoidinio artrito diagnozę.
Kokie yra reumatoidinio artrito diagnostiniai kriterijai?
Diagnostiniai kriterijai yra požymių, simptomų ir tyrimų rezultatų rinkinys, kurį jūsų gydytojas naudoja prieš nustatydamas reumatoidinio artrito diagnozę. Šie kriterijai yra pagrįsti daugelio metų tyrimais ir klinikine praktika. Kai kurie žmonės, sergantys RA, neturi visų kriterijų. Tačiau paprastai reumatoidinio artrito diagnostiniai kriterijai apima:
- Uždegiminį artritą dviejuose ar daugiau dideliuose sąnariuose (pečiai, alkūnės, klubai, keliai ir čiurnos).
- Uždegiminį artritą mažesniuose sąnariuose.
- Teigiamus biomarkerių testus, tokius kaip reumatoidinio faktoriaus (RF) arba CCP antikūnų testus.
- Padidėjusį CRP lygį arba padidėjusį sedimentacijos greitį.
- Jūsų simptomai tęsiasi ilgiau nei šešias savaites.
Reumatoidinio artrito valdymas ir gydymas
Kokie yra reumatoidinio artrito gydymo tikslai?
Svarbiausias reumatoidinio artrito gydymo tikslas yra sumažinti sąnarių skausmą ir tinimą. Tai turėtų padėti išlaikyti arba pagerinti sąnarių funkciją. Ilgalaikis gydymo tikslas yra sulėtinti arba sustabdyti sąnarių pažeidimą. Sąnarių uždegimo valdymas sumažina skausmą ir pagerina gyvenimo kokybę.
Kaip gydomas reumatoidinis artritas?
Sąnarių pažeidimai dažniausiai atsiranda per pirmuosius dvejus metus po diagnozės nustatymo, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote simptomus. Gydant reumatoidinį artritą šioje „galimybių lango“ stadijoje, galima užkirsti kelią ilgalaikėms pasekmėms.
Reumatoidinio artrito gydymas apima gyvenimo būdo pokyčius, terapijas, vaistus ir chirurgiją. Jūsų gydytojas atsižvelgs į jūsų amžių, sveikatos būklę, medicininę istoriją ir simptomų sunkumą, kai bus nustatomas gydymo planas.
Kokie vaistai gydo reumatoidinį artritą?
Ankstyvas gydymas tam tikrais vaistais gali pagerinti ilgalaikį rezultatą. Vaistų deriniai gali būti efektyvesni nei vienos rūšies vaistai ir atrodo, kad jie yra tokie pat saugūs.
Yra daug vaistų, kurie mažina sąnarių skausmą, tinimą ir uždegimą, taip pat užkerta kelią arba sulėtina ligos progresavimą. Reumatoidinio artrito gydymui skirtų vaistų kategorijos apima:
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo mažina skausmą ir uždegimą. Jie apima tokius produktus kaip:
- Ibuprofenas (pvz., Advil®, Nurofen®).
- Naproksenas (pvz., Aleve®).
- Aspirinas.
COX-2 inhibitoriai
COX-2 inhibitoriai yra kita NVNU rūšis. Jie apima tokius produktus kaip celekoksibas (Celebrex®). COX-2 inhibitoriai turi mažiau šalutinių poveikių skrandžiui, susijusių su kraujavimu, nei įprasti NVNU.
Kortikosteroidai
Kortikosteroidai, taip pat žinomi kaip steroidai, taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Jie apima prednizoną ir kortizoną.
Ligos modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD)
Skirtingai nuo kitų NVNU, DMARD iš tikrųjų gali sulėtinti ligos procesą, modifikuodami jūsų imuninę sistemą. Jūsų gydytojas gali paskirti DMARD vienus arba kartu su steroidais ar kitais vaistais. Dažniausiai vartojami DMARD yra:
- Metotreksatas (Trexall®).
- Hidroksichlorokinas (Plaquenil®).
- Sulfasalazinas (Azulfidine®).
- Leflunomidas (Arava®).
Janus kinazės (JAK) inhibitoriai
JAK inhibitoriai yra dar viena DMARD rūšis. Reumatologai dažnai skiria JAK inhibitorius žmonėms, kurie negerina simptomų vartodami tik metotreksatą. Šie produktai apima:
- Tofacitinibas (Xeljanz®).
- Baricitinibas (Olumiant®).
Biologiniai vaistai
Jei nereaguojate į DMARD, gydytojas gali paskirti biologinius vaistus (biologinius agentus). Biologiniai vaistai taikosi į molekules, sukeliančias uždegimą jūsų sąnariuose. Gydytojai mano, kad biologiniai vaistai yra efektyvesni, nes jie atakuoja ląsteles specifiniame lygyje. Šie produktai apima:
- Etanerceptas (Enbrel®).
- Infliximabas (Remicade®).
- Adalimumabas (Humira®).
- Anakinra (Kinaret®).
- Abataceptas (Orencia®).
- Rituximabas (Rituxan®).
- Certolizumabas (Cimzia®).
- Golimumabas (Simponi®).
- Tocilizumabas (Actemra®).
Biologiniai vaistai paprastai veikia greitai – per dvi ar šešias savaites. Jūsų gydytojas gali juos skirti vienus arba kartu su DMARD, pvz., metotreksatu.
Koks yra saugiausias vaistas nuo reumatoidinio artrito?
Saugiausias vaistas nuo reumatoidinio artrito yra tas, kuris suteikia jums didžiausią naudą su mažiausiu neigiamu šalutiniu poveikiu. Tai priklauso nuo jūsų sveikatos istorijos ir RA simptomų sunkumo. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas kartu su jumis sukurs gydymo programą. Gydytojas skirs vaistus, atsižvelgdamas į jūsų būklės rimtumą.
Svarbu reguliariai lankytis pas savo gydytoją. Jie stebės šalutinius poveikius ir prireikus pakeis gydymą. Gydytojas taip pat gali užsakyti tyrimus, kad nustatytų, kaip veiksmingas yra jūsų gydymas ir ar turite šalutinių poveikių.
Ar dietos pakeitimai gali padėti gydyti reumatoidinį artritą?
Kai dietos pakeitimai derinami su gydytojo rekomenduojamais gydymo būdais ir vaistais, jie gali padėti sumažinti uždegimą ir kitus RA simptomus. Tačiau dieta negali išgydyti RA. Galite pasikalbėti su gydytoju apie sveikų riebalų įtraukimą į dietą ir blogųjų riebalų, druskos bei perdirbtų angliavandenių mažinimą. Nėra žolelių ar mitybos papildų, pvz., kolageno, kurie galėtų išgydyti reumatoidinį artritą. Šie dietos pakeitimai yra saugiausi ir veiksmingiausi, kai jie vyksta jūsų reumatologo priežiūroje.
Tačiau yra gyvenimo būdo pakeitimų, kurie gali padėti palengvinti jūsų simptomus. Jūsų reumatologas gali rekomenduoti numesti svorio, kad sumažintumėte uždegimo paveiktų sąnarių apkrovą.
Žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu, taip pat kyla didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje (rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms) gali reaguoti į dietos pakeitimus. Mitybos specialistas gali rekomenduoti tam tikrus maisto produktus, kuriuos reikėtų valgyti arba vengti, kad pasiektumėte pageidaujamą cholesterolio kiekį.
Kada chirurgija naudojama reumatoidinio artrito gydymui?
Chirurgija gali būti galimybė atkurti labai pažeistų sąnarių funkciją. Jūsų gydytojas taip pat gali rekomenduoti chirurgiją, jei skausmas negali būti valdomas vaistais. Chirurgijos, skirtos RA gydymui, apima:
- Kelio sąnario protezavimą.
- Klubo sąnario protezavimą.
- Kitas operacijas, skirtas deformacijai koreguoti.
Kokia yra prognozė žmonėms, sergantiems reumatoidiniu artritu?
Nors reumatoidinis artritas nėra išgydomas, yra daug veiksmingų metodų, kaip sumažinti jūsų skausmą ir uždegimą bei sulėtinti ligos eigą. Ankstyva diagnozė ir veiksmingas gydymas yra labai svarbūs.
Kokie gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti gydyti reumatoidinį artritą?
Gyvenant su visą gyvenimą trunkančia liga, tokia kaip reumatoidinis artritas, gali atrodyti, kad negalite kontroliuoti savo gyvenimo kokybės. Nors yra aspektų, kurių negalite kontroliuoti, yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad jaustumėtės kuo geriau.
Tokie gyvenimo būdo pakeitimai apima:
Poilsis Kai jūsų sąnariai yra uždegę, yra didelė rizika, kad jūsų sąnariai ir gretimi minkštieji audiniai (pvz., sausgyslės ir raiščiai) gali būti pažeisti. Todėl reikia leisti uždegusiems sąnariams pailsėti. Tačiau taip pat svarbu reguliariai mankštintis. Geros sąnarių judesio amplitudės ir bendrojo fizinio pasirengimo palaikymas yra svarbus kovojant su RA.
Mankšta Skausmas ir sustingimas gali jus sulėtinti. Kai kurie žmonės, sergantys reumatoidiniu artritu, tampa neaktyvūs. Tačiau neaktyvumas gali sukelti sąnarių judesio praradimą ir raumenų jėgos sumažėjimą. Tai, savo ruožtu, sumažina sąnarių stabilumą ir padidina skausmą bei nuovargį.
Reguliari mankšta gali padėti išvengti ir pakeisti šiuos poveikius. Galbūt norėsite pradėti pasikonsultuodami su kineziterapeutu ar ergoterapeutu, kuris patars, kaip saugiai mankštintis. Naudingi pratimai apima:
- Judesio amplitudės pratimus sąnarių judesiui išlaikyti ir atkurti.
- Jėgos didinimo pratimus.
- Ištvermės pratimus (vaikščiojimą, plaukimą ir važiavimą dviračiu).
