Riešo kanalo sindromas – dažna būklė, sukelianti skausmą, tirpimą, dilgčiojimą bei silpnumą rankoje ar plaštakoje. Šie nemalonūs pojūčiai dažnai trikdo kasdienę veiklą ir gali ženkliai paveikti žmogaus darbo ar poilsio kokybę.
Kas yra riešo kanalo sindromas
Riešo kanalas yra siauras praėjimas tarp riešo kaulų ir raiščio, kuriuo eina sausgyslės ir vidinis nervas. Šis nervas atsakingas už judesius bei pojūčius daugelyje pirštų ir didelėje dalyje rankos. Kai kuri nors kanalo dalis patinsta ar pažeidžiama, padidėja spaudimas nervui – tuomet ir išsivysto riešo kanalo sindromas.
Spaudimas ar dirginimas dažniausiai pasireiškia dėl priežasčių, kurios sukelia uždegimą arba patinimą riešo srityje. Nors šio sindromo atsiradimą galima paveikti, kai kuriais atvejais jis vystosi neišvengiamai. Svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus, jei pajutote dilgčiojimą ar darosi sunku valdyti pirštus – laiku skyrus gydymą galima apsaugoti nervą nuo nuolatinio pažeidimo.
Kaip dažnai pasitaiko riešo kanalo sindromas
Riešo kanalo sindromas – labai dažnas reiškinys. Nors tikslūs skaičiai gali skirtis, manoma, kad kasmet jį patiria daugybė žmonių, dažniausiai – nuolat rankas naudojantys asmenys.
Simptomai ir priežastys
Riešo kanalo sindromo simptomai
- Nuolatinis ar epizodinis tirpimas pirštuose, delne ar rieše (ypač gali būti stiprus pirštų galiukuose)
- Skausmas riešo, plaštakos ar pirštų srityje
- Dilgčiojimo pojūtis
- Silpnėjantis suėmimas – gali būti sunku pakelti puodelį, suimti rašiklį ar laikyti mobilųjį telefoną
- Rankų nerangumas, keblumai atliekant smulkius judesius (segant sagą ar atrakinti spyną)
Simptomai dažniausiai pasireiškia pamažu. Iš pradžių nemalonūs pojūčiai pasirodo naktį – skausmas ar dilgčiojimas gali pažadinti. Su laiku simptomai gali pradėti varginti ir dieną, ypač atliekant monotoniškus judesius, kaip spausdinimas ar darbas su įrankiais.
Dalis žmonių skundžiasi, kad norisi nukratyti dilgčiojimą ar tirpimą tarsi purtant rankas, kad „atgytų”. Skausmas paprastai juntamas giliai audiniuose – jis gali būti aštrus, deginantis ar pulsuojantis.
Išsivysčius sindromui, gali pasirodyti rankos silpnumas. Suėmimas tampa nesaugus, sunku tvirtai laikyti daiktus. Rankų judesiai gali tapti mažiau tikslūs – kyla keblumų atliekant įprastas smulkias užduotis.
Rizikos veiksniai ir priežastys
Dažniausia pagrindinė priežastis – padidėjęs spaudimas arba uždegimas, suspaudžiantis vidinį nervą. Tai gali sukelti:
- Pasikartojantys rankų judesiai (pvz., nuolatinis darbas klaviatūra, darbo įrankių laikymas)
- Rankų traumų padariniai: patempimai, lūžiai
- Artritas ir kiti uždegiminiai procesai
- Sąnario cistos
Tam tikroms žmonių grupėms rizika išauga. Tarkime, dažniau gali susirgti tie, kurių darbas reikalauja daug pasikartojančių judesių ar naudojama vibruojanti technika. Į rizikos grupę patenka nėščiosios, moterys, vyresni nei 40 metų amžiaus asmenys, žmonės, kurių šeimoje fiksuotas šios ligos atvejis.
Taip pat riešo kanalo sindromas dažniau nustatomas sergant reumatoidiniu artritu, podagra, cukriniu diabetu, esant padidėjusiam svoriui ar kitoms lėtinėms būklėms.
Galimos komplikacijos
Negydant šios būklės, uždegimas ir padidintas spaudimas gali negrįžtamai pažeisti vidinį nervą. Tai reikštų, kad gali būti sunku ar neįmanoma normaliai jausti, judinti ar naudotis ranka.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, būtina neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją.
Diagnozavimas ir tyrimai
Gydytojas įvertina paciento rankų ir riešų būklę, išsiaiškina skundus ir atlieka specialius testus bei tyrimus. Svarbu nurodyti, kada pirmą kartą pastebėjote simptomus bei ar jie susiję su tam tikra veikla ar dienos metu stiprėja.
Riešo kanalo sindromo tyrimai
- Tinelio simptomo testas
- Phaleno testas
- Riešo rentgeno nuotraukos
- Elektromiografija (EMG)
- Ultragarsiniai tyrimai
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymo galimybės
Konservatyvus riešo kanalo gydymas
Iš pradžių dažniausiai skiriamas gydymas be operacijos, kuris apima:
- Specialios įtvaros nešiojimą (dažniausiai miegant), kad riešas būtų taisyklingoje padėtyje ir sumažėtų spaudimas nervui
- Fizioterapiją arba kineziterapiją, kurios metu stiprinami ir lavinami riešo raumenys
- Darbo ar laikysenos keitimą, konsultacijas su ergoterapeutu dėl saugesnių judesių ir įpročių
- Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ar paracetamolį, padedančius sumažinti skausmą ir uždegimą
- Steroidinių vaistų injekcijas į pažeistą riešo kanalą
Chirurginis gydymas
Jei simptomai stiprėja arba gydymas nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti chirurginę intervenciją – riešo kanalo išlaisvinimo operaciją. Jos metu padidinama vieta kanale, kad nervas ir sausgyslės nebūtų spaudžiami. Tai dažniausiai atliekama kaip dienos chirurgijos procedūra, todėl tą pačią dieną galima grįžti namo. Gydytojas pateiks reikiamas rekomendacijas, kaip palengvinti gijimą.
Kaip greitai galima tikėtis pagerėjimo?
Pirmuosius teigiamus pokyčius dažniausiai galima pajusti, kai tik pradedamas gydymas, tačiau visiškai simptomai gali atslūgti per keletą savaičių ar ilgesnį laiką, ypač jei taikoma konservatyvi taktika. Po operacijos visiško gijimo galima tikėtis per 1–2 mėnesius.
Prevencija
Pilnai užkirsti kelio šiai būklei dažnai neįmanoma, ypač jei ją lemia paveldimumas ar kitos lėtinės ligos. Visgi yra keletas priemonių, padedančių sumažinti riziką:
- Ištempkite riešus bei rankas prieš ir po intensyvių, monotoniškų darbų
- Naudokite tinkamas apsaugines priemones ir įrangą
- Periodiškai darykite trumpas pertraukėles dirbdami rankomis
- Dirbkite taisyklingai – išlaikykite teisingą laikyseną, atkreipkite dėmesį į darbo aplinką, ypač jei daug naudojate klaviatūrą ar įrankius
Prognozė ir gyvenimas su riešo kanalo sindromu
Dažniausiai tenka peržiūrėti kai kuriuos kasdienius įpročius, pakeisti darbo ar poilsio techniką, pasinaudoti specialiųjų specialistų rekomendacijomis. Gydytojas padės parinkti individualų gydymo planą, kad būtų sustabdyta pažanga ir išvengta nervo pažeidimo.
Galimas kelias bandymų ir klaidų ieškant, kuris gydymas konkrečiam žmogui veiksmingiausias – tačiau daugeliu atvejų pavyksta pasiekti norimą palengvėjimą. Jei tradiciniai metodai nepadeda arba nustatyta sunki ligos forma, rekomenduojama chirurginė pagalba.
Gyvenimo pokyčiai ir savipriežiūra
Kartais simptomai nežymiai sumažėja savaime, ypač jei pavyksta keletą savaičių pailsėti ar išvengti monotoninių judesių. Tačiau savarankiškai laukti nerekomenduojama – kuo greičiau bus nustatyta priežastis ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti rankos funkciją ir išvengti nuolatinio nervo pažeidimo.
Klausimai gydytojui
- Ar man tikrai reikalinga operacija?
- Kaip ilgai teks dėvėti įtvarą?
- Kokia pagrindinė mano riešo kanalo sindromo priežastis?
- Kokį gydymą rekomenduotumėte mano atveju?
Kaip išspręsti riešo kanalo sindromą?
Vieno teisingo sprendimo nėra – gydymo pasirinkimą lemia sindromo sunkumas ir priežastys. Dažnai pakanka konservatyvių priemonių: įtvarai, ergonomikos keitimas ar vaistai. Kai kuriems pacientams, ypač jei jaučiami stiprūs arba ilgalaikiai simptomai, išspręsti problemą gali padėti tik operacija. Gydytojas, atsižvelgęs į individualią situaciją, paaiškins geriausias galimybes.
Kaip suprasti, kad prasideda riešo kanalo sindromas?
Pirmieji ženklai dažniausiai išryškėja naktį, kai tirpimas ar skausmas prabudina iš miego. Vėliau simptomai pasireiškia darbo dienos gale ar po intensyvios veiklos rankomis. Jei pastebėjote tokias problemas, kuo greičiau pasikonsultuokite su sveikatos specialistu – išsami apžiūra padės rasti tikrąją diskomforto priežastį ir pasirinkti tinkamą gydymo kryptį.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
