Riešo patempimas įvyksta, kai stiprus tempimas ar sukinys pažeidžia riešo raiščius – tvirtas, elastingas jungiamasis audinys, jungiantis kaulus tarpusavyje. Rieše yra apie 20 skirtingų raiščių, kurie saugo ir stabilizuoja aštuonis riešo kaulus. Dažniausiai nukenčia skafolunatinis raištis, jungiantis du svarbius riešo kaulus: laivakaulį ir mėnulį.
Kas yra riešo patempimas?
Riešo patempimas – tai raiščių pažeidimas, apibūdinamas kaip jų pernelyg stiprus tempimas ar net įplyšimas. Šie raiščiai paprastai yra lankstūs ir tvirti, tačiau smūgis ar stiprus judesys gali priversti juos peržengti natūralias ribas. Dauguma atvejų būdingi lengvi patempimai, kai raiščiai tiesiog pertempiami, bet sunkesniais atvejais jie gali būti ir perplyšę.
Patyrus riešo patempimą, dažniausiai jaučiamas stiprus skausmas, gali būti sudėtinga judinti ar normaliai naudotis ranka. Lengvesnius patempimus galima sėkmingai gydyti namuose – poilsis, šaltis ir nereceptiniai vaistai dažniausiai padeda gana greitai. Jei praėjus kelioms dienoms simptomai nemažėja, būtina kreiptis į gydytoją.
Riešo patempimo simptomai
Riešo patempimo simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausi yra:
- skausmas rieše, ypač judinant ranką,
- patinimas,
- mėlynės ar matomos spalvos pasikeitimas,
- sumažėjęs judrumas.
Kas sukelia riešo patempimą?
Labiausiai rizika patempti riešą kyla tada, kai staiga tenka atlaikyti stiprų tempimą ar sukimą – tai gali nutikti nukritus ir instinktyviai ranka bandant save sulaikyti. Kiti dažni priežastys:
- aktyvus sportas ar pramogos,
- traumos – įvairūs smūgiai, nelaimingi atsitikimai,
- susidūrimas su kitais objektais ar žmonėmis.
Retesniais atvejais tiesioginės priežastys gali būti tam tikros ligos, kurios silpnina raiščius, pavyzdžiui, reumatoidinis ar psoriazinis artritas, taip pat infekcijos, kurios veikia organizmo jungiamąjį audinį.
Galimos komplikacijos
Riešo patempimus dažnai lydi ir kiti sužalojimai, kurie atsiranda kartu su pagrindine trauma:
- kaulų lūžiai, ypač „Colles“ ir „Smith“ tipų riešo lūžiai,
- raumenų patempimai,
- sausgyslių pažeidimai,
- nervų pažeidimai.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatomas riešo patempimas?
Gydytojas pradeda nuo apžiūros ir pokalbio apie simptomus bei įvykio aplinkybes, po ko gali paprašyti pajudinti ranką, įvertinti judesių amplitudę ir nurodyti, kas kelia didžiausią diskomfortą.
Dažniausiai atliekama riešo rentgenograma, kuri leidžia patikrinti kaulų būklę bei įvertinti, ar nėra lūžio. Prireikus tikslesnės informacijos, gali būti skiriami ir magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Kuo ypatinga „Terry Thomas“ požymis?
Kai kurių tipų patempimai gali sukelti tarpą tarp dviejų riešo kaulų, kuris neretai vadinamas „Terry Thomas“ požymiu – ryškesniu tarpu rentgeno nuotraukoje.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydyti riešo patempimą?
Daugeliu atvejų patemptas riešas pagydomas namų sąlygomis – svarbiausia vengti veiklų, kurios galėtų dar labiau apkrauti ar sužaloti ranką. Nedidelį skausmą ir patinimą malšina šaltis bei priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo (pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai arba paracetamolis). Prieš vartojant vaistus ilgiau nei 10 dienų, verta pasitarti su gydytoju.
Gydant patempimą svarbi RICE sistema:
- Poilsis: venkite veiklos, kuri lėmė traumą, ir leiskite rankai pailsėti.
- Šaltis: laikykite šalto kompresą ar ledo paketą, apsuktą plonu audiniu, 15 minučių kelis kartus per dieną.
- Kompresija: elastinis tvarstis padeda sumažinti patinimą, tačiau svarbu jo nepertempti, kad nenutrūktų kraujotaka.
- Pakelimas: kai tik įmanoma, laikykite riešą aukščiau širdies lygio, kad mažėtų tinimas.
Jei savijauta negerėja per kelias dienas, reikalinga medicininė pagalba. Gydytojas galėtų rekomenduoti dėvėti specialią įtvarą ar longetę, kuri fiksuos riešą neutralioje padėtyje. Svarbu pasiklausti, kiek laiko ir kaip dažnai reikėtų ją dėvėti.
Chirurginio gydymo poreikis
Operacija dėl riešo patempimo prireikia retai – dažniausiai, jei kartu įvyksta ir kitų audinių pažeidimų. Tuomet gydytojas gali atlikti minimaliai invazinę artroskopiją: padaromas nedidelis pjūvis, įvedama kamera, įvertinamas pažeidimo mastas ir atliekamas atstatymas. Jei trauma sudėtingesnė, gali būti taikoma atvira operacija, kurios metu sutvarkomi kaulai bei pažeisti raiščiai.
Gijimo trukmė
Sveikimas paprastai užtrunka kelias savaites; dauguma simptomų, tokių kaip patinimas ar skausmas, pradeda silpti vos pradėjus gydymą.
Prevencija ir saugumo rekomendacijos
Kaip apsisaugoti nuo riešo patempimų?
Norint sumažinti riziką:
- prieš sportą ar treniruotes visada apšilkite,
- naudokite reikiamas apsaugos priemones,
- neignoruokite skausmo – nesportuokite ir nevykdykite aktyvios veiklos, jei jaučiate diskomfortą,
- darykite pertraukas ir leiskite kūnui atsigauti po intensyvių veiklų,
- po veiklos atlikite tempimo pratimus.
Taip pat saugokite aplinką – namuose ir darbe stenkitės palaikyti tvarką, kad nebūtų kliūčių, dėl kurių galima pargriūti. Naudokitės skirtomis kopėčiomis, o ne kėdėmis ar stalais, norėdami pasiekti aukštai esančius daiktus. Jei sunkiai vaikštote ar turite didesnę griuvimo riziką, naudokite ramentus ar vaikštynę.
Perspektyvos ir sveikimas
Ko tikėtis patyrus riešo patempimą?
Dauguma žmonių visiškai pasveiksta po riešo patempimo ir vėl gali užsiimti įprasta veikla, kai tik raiščiai sugija. Prieš grįždami prie aktyvaus fizinio krūvio, verta pasitarti su gydytoju – per anksti atnaujinus judesius galima vėl patirti tą pačią traumą arba komplikacijų.
Kasdienybė ir gydytojo konsultacijos
Kreipkitės į gydytoją, jei užkritote ar kitaip susižalojote riešą ir jaučiate skausmą, ypač jei simptomai neišnyksta per kelias dienas. Esant rimtesnei traumai ar įtariant kaulų lūžį, būtina nedelsti vykti į skubios pagalbos skyrių.
Naudinga su gydytoju aptarti šiuos klausimus:
- Ar patempimas nėra rimtesnė trauma?
- Kokį gydymą reikėtų pasirinkti?
- Ar būtina riboti judesius – jei taip, kiek laiko?
- Ar reikės operacijos?
- Kada galėsiu vėl sportuoti ar aktyviai judėti?