Sandifer sindromas yra retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vaikams iki dvejų metų. Šiai būklei būdingi neįprasti vaiko kaklo ir nugaros judesiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali priminti traukulius. Tačiau šiuos požymius paprastai sukelia sunkus rūgšties atpylimas iš skrandžio į stemplę – gastroezofaginio refliukso liga.
Kokie požymiai išduoda Sandifer sindromą
Dažniausiai Sandifer sindromui būdinga raumenų distonija ir tortikolį primenantys kaklo judesiai. Distonija – tai nekontroliuojamos, kūną išlaužiančios, raitymosi ar pasikartojančios traukos, kurių priežastis – raumenų susitraukimai. Vaiko nugaros išsirietimas – labai tipiškas reiškinys.
Ligos eigą dažnai lydi ir papildomi simptomai, kurie būdingi tiek Sandifer sindromui, tiek refliuksui:
- galvos linkčiojimas
- slogios gurkšėjimo garsai
- kosėjimas
- sunku miegoti
- neramumas, dirglumas
- nepakankamas svorio priaugimas
- dusinimo ar užspringimo epizodai
- trumpalaikis kvėpavimo sulaikymas
- lėtas valgymas
- pasikartojantis plaučių uždegimas
Kaip atsiranda šis sindromas
Tiksli Sandifer sindromo priežastis nenustatyta. Visgi beveik visais atvejais jo išsivystymas susijęs su apatine stemple ar stemplės-žarnyno sandūros anatominiais pakitimais, taip pat – su hiataline išvarža. Abu šie veiksniai dažnai lemia stiprų refliuksą.
Manoma, kad neįprasti vaiko judesiai yra kūno reakcija bandant sušvelninti skausmą ar diskomfortą, kylantį dėl stipraus rūgšties atpylimo ir gleivinės dirginimo.
Kaip Sandifer sindromas nustatomas
Kai kurios ligos požymius gali būti sunku atskirti nuo neurologinių ligų, pavyzdžiui, epilepsijos. Todėl gydytojas gali atlikti galvos smegenų elektrinio aktyvumo tyrimą (EEG), kad atmestų šias priežastis.
Jei EEG rezultatai normalūs, gydytojas gali pasiūlyti atlikti pH stebėjimą – ploną zondą įkišant į vaiko stemplę ir matuojant rūgštingumą 24 valandas. Tam gali prireikti trumpai paguldyti vaiką į ligoninę stebėjimui.
Taip pat patariama vesti maitinimo ir stebimų simptomų dienoraštį. Tai padeda gydytojui pastebėti dėsningumus ir tiksliau diagnozuoti Sandifer sindromą.
Kaip gydomas šis sutrikimas
Sandifer sindromo gydymo esmė – sumažinti ar pašalinti rūgšties atpylimo simptomus. Daugeliu atvejų užtenka pakoreguoti vaiko maitinimo įpročius ir laikyseną.
- venkite perpildyti kūdikį maistu
- palaikykite kūdikį vertikalioje padėtyje bent pusvalandį po valgymo
- jei maitinama mišinuku – rinkitės hidrolizuotą baltymų formulę, jei žindote – pagelbėti gali visiškas pieno produktų atsisakymas, jei įtariama baltymų netolerancija
- gydytojui rekomendavus, galima maistą sutirštinti – vieną valgomąjį šaukštą ryžių kruopų įmaišykite į dvi uncijas mišinio
Jei mitybos pokyčių nepakanka, gydytojas gali paskirti vaistų, kurie mažina rūgštingumą organizme. Tai gali būti:
- H2 receptorių blokatoriai, pavyzdžiui, famotidinas
- antacidiniai preparatai, tokie kaip kalcio karbonatas
- protonų siurblio inhibitoriai, tarkim, lansoprazolas
Jei vaistai nepadeda, retai gali prireikti chirurginės operacijos – Nisseno fundoplikacijos. Jos metu viršutinė skrandžio dalis apvyniojama apie apatinę stemplės dalį, taip sumažinant rūgšties grįžimą ir su juo susijusį skausmą.
Perspektyvos ir ilgalaikė eiga
Vaikystėje pasireiškiantis gastroezofaginis refliuksas dažniausiai išnyksta savaime iki 18 mėnesių, kai stemplės raumenys pakankamai subręsta. Kartu praeina ir Sandifer sindromo simptomai. Nors ši būklė paprastai nėra pavojinga, ji gali būti skausminga ir sukelti valgymo sunkumų, kas neigiamai veikia augimą. Pastebėjus įtartinus požymius, būtina kreiptis į gydytoją kuo anksčiau.
