Skausmas sėdmenyse ar išilgai kojos gali būti susijęs tiek su sėdmens raumens (piriformis) sindromu, tiek su išialgija, tačiau šie sutrikimai vis dėlto yra skirtingi. Kaip tiksliai atskirti šias būkles ir suprasti jų esmę? Šiame straipsnyje aptariame, kas yra piriformis sindromas, kuo jis skiriasi nuo išialgijos, kaip atpažinti jo požymius, kas gali išprovokuoti šią problemą, kokie yra gydymo būdai ir kaip galite padėti sau kasdien.
Kas yra piriformis sindromas
Piriformis sindromas – tai būklė, kai sėdmens gilumoje esantis piriformis raumuo spaudžia sėdimąjį nervą. Tokia situacija lemia uždegimą ir sukelia skausmą, tirpimą ar dilgčiojimą sėdmenyse bei palei koją. Nemalonūs pojūčiai paprastai pasireiškia vienoje kūno pusėje, bet gali paliesti abi puses.
Piriformis – tai plonas, siauras raumuo, prasidedantis nuo apatinės stuburo dalies, kertantis per sėdmenį ir besitęsiantis link šlaunies viršutinės dalies. Jis dalyvauja įvairiuose apatinės kūno dalies judesiuose – nuo vaikščiojimo iki bėgiojimo, sukimo ar tiesimo. Sėdimasis nervas dažniausiai eina po šiuo raumeniu ir tęsiasi nuo stuburo per sėdmenis iki pat pėdų. Šis nervas yra didžiausias visame žmogaus organizme.
Piriformis sindromo dažnis ir atskirtis nuo išialgijos
Piriformis sindromas – gana retas negalavimas; manoma, kad būtent šis raumuo prisideda prie vos 0,3–6 % visų juosmens skausmų atvejų.
Nors išialgija ir piriformis sindromas gali pasireikšti panašiais simptomais, jų priežastys skiriasi. Išialgija dažnai kyla dėl stuburo problemų, tokių kaip disko išvarža ar stuburo kanalo susiaurėjimas. Tokiais atvejais, skausmas dažniausiai prasideda nuo juosmens ir gali išplisti į sėdmenis bei koją. Tuo tarpu piriformis sindromo atveju simptomus sukelia būtent šis raumuo, spaudžiantis sėdimąjį nervą sėdmens srityje. Jausmas gali būti labai panašus į išialgijos, tačiau labiau lokalizuotas.
Piriformis sindromo priežastys
Šią būklę paprastai lemia tiesioginis spaudimas į sėdimąjį nervą iš piriformis raumens pusės. Tai gali nutikti dėl įvairių priežasčių:
- Žaizdos ar uždegimai sėdmens, klubo, kojos srityse (pvz., nukritus ar po avarijos)
- Raumens spazmai – kai piriformis raumuo netikėtai ir ilgai įsitempia
- Randų susidarymas raumenyje po traumų
- Ilgas sėdėjimas – ypač tiems, kurie dirba biure ar nuolat vairuoja
- Silpni ar nepakankamai stiprūs sėdmens raumenys, kai aktyvumas didėja (pvz., lipant laiptais, bėgiojant be pasirengimo)
- Netinkamas, piktnaudžiaujantis fizinis krūvis ar dažnai pasikartojantys judesiai
- Raumenų sustingimas dėl judėjimo stokos
- Neteisingas daiktų kėlimas arba per didelis fizinis krūvis be apšilimo
Retais atvejais sindromą sukelia neįprasta anatomija – kai žmogus gimsta su netipiškai esančiu nervu arba neįprasta raumens struktūra. Šis atvejis vadinamas pirminiu piriformis sindromu.
Piriformis sindromo simptomai
Piriformis sindromas dažniausiai pasireiškia nemaloniais pojūčiais šiose srityse: sėdmenyse, klubuose ar šlaunų viršutinėje dalyje. Pagrindiniai simptomai apima:
- Maudimas
- Deginantis skausmas
- Tirpimas
- Aštrus ar šaudantis skausmas
- Dilgčiojimas
Šie pojūčiai gali sustiprėti atliekant tam tikrus veiksmus: ilgai sėdint, einant ar bėgant, lipant laiptais.
Diagnozavimas
Šios problemos nustatymas nėra paprastas, dažnai reikia atmesti kitas žinomas skausmo priežastis. Gydytojas įvertins jūsų simptomus, kasdienius įpročius, domėsis galimomis traumomis ir atliks specialius judesių testus: judins, tampys ar spaus klubo, sėdmens ir kojos sritis, kad nustatytų, kas sukelia skausmą.
Nors nėra tiesioginio testo, patvirtinančio piriformis sindromą, dažnai atliekami tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas – ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar elektrinis raumenų tyrimas (EMG).
Gydymo galimybės
Piriformis sindromo valdymas paprastai apima šiuos būdus:
- Kelių dienų poilsis, sumažinant fizinį aktyvumą
- Specialūs namų pratimai, siekiant lavinti ir tempti raumenį
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
- Masažas, kuris padeda palengvinti įtampą
- Raumenų atpalaidavimo vaistai
- Fizioterapija, skirta stiprinti ir tempti raumenį
- Steoidų ar botulino toksino (Botox) injekcijos į raumenį
Chirurginis gydymas taikomas tik tuomet, kai visi kiti būdai nepadėjo. Tokiu atveju gali būti šalinami randai ar kiti veiksniai, spaudžiantys nervą.
Kaip apsisaugoti
Svarbiausia – reguliariai rūpintis savo fiziniu aktyvumu ir sveika laikysena. Prevencijai tinka šie patarimai:
- Reguliariai mankštinkitės – tai padeda palaikyti visų raumenų stiprumą
- Stebėkite taisyklingą laikyseną – tiek sėdint, tiek stovint ar vairuojant
- Keldami svorius, pritūpkite ir laikykite tiesią nugarą – daiktą laikykite prie kūno, nesukite liemens
- Prieš fizinį aktyvumą visuomet apšilkite ir po treniruotės ištempkite raumenis
- Jei tenka ilgai sėdėti, darykite pertraukas – atsistokite, pasivaikščiokite, atlikite tempimo pratimus
Ligos trukmė ir prognozės
Daugeliu atvejų, piriformis sindromo simptomai pradeda silpnėti per kelias dienas ar savaites, ypač jei laikomasi rekomendacijų, keičiami gyvenimo įpročiai. Deja, jei ignoruojamas gydymas arba neišsprendžiamos priežastys, šis sindromas gali vis grįžti ir smarkiai paveikti judėjimą bei gyvenimo kokybę.
Kasdienė savipriežiūra
Jei susiduriate su piriformis sindromu, kasdieniame gyvenime galite imtis kelių svarbių žingsnių:
- Venkite veiklų, kurios paaštrina simptomus – pavyzdžiui, jei skausmas sustiprėja važiuojant dviračiu, keletą dienų pasirinkite kitą aktyvumą
- Pasitelkite giluminį masažą sėdmenų ir klubų srityje
- Reguliariai atsistokite nuo kėdės – pasivaikščiokite, ištampykite raumenis, ypač jei darbe tenka ilgai sėdėti
- Naudokite NVNU pagal instrukcijas, kad sumažintumėte uždegimą
- Išmėginkite šaltuko arba šilumos aplikacijas – ledas mažina tinimą, o šilumos pagalvėlė atpalaiduoja įsitempusį raumenį
- Atlikite pratimus, kurie ištempia piriformis ir aplinkinius raumenis – pavyzdžiui, gulėkite ant nugaros, pritraukite vieną kelį prie krūtinės ir laikykite keletą sekundžių, tuomet kartokite su kita koja. Arba stovėdami pasilenkite ties juosmeniu ir leiskitės žemyn, kad ištemptumėte kojos bei sėdmenis.
Kada kreiptis į specialistą
Kreipkitės į gydytoją, jei patiriate šiuos simptomus:
- Dažnai klumpate ar krentate dėl skausmo ar tirpimo
- Skausmas neslūgsta kelias savaites nepaisant pastangų gydytis
- Atsirado šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimų
- Staigus ir stiprus apatinės nugaros ar kojos skausmas
- Netikėtai pajutote silpnumą ar stiprų tirpimą nugaroje ar kojoje
- Atsirado sunkumų pakeliant pėdą nuo žemės
- Patyrėte traumą ar sužalojimą nugaros, klubo ar kojos srityje
