CKM sindromas (kardiovaskulinis–inkstų–metabolinis sindromas) – tai visai neseniai įvardinta medicininė būklė, apimanti keletą svarbiausių mūsų organų – širdį, inkstus, kepenis, smegenis. Ją sudaro keturios glaudžiai tarpusavyje susijusios sveikatos problemos, kurios dažnai viena kitą skatina ar apsunkina. Šios būklės yra širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų pažeidimai, 2 tipo diabetas bei nutukimas. Kiekviena iš šių ligų gali paskatinti kitų atsiradimą ir progresavimą, todėl CKM sindromas – sudėtingas, gerokai sveikatą veikiantis sutrikimas.
CKM sindromas – kas tai?
CKM raidės žymi pagrindinius sindromo komponentus – kardiovaskulinius (širdies ir kraujagyslių), inkstų ir metabolinius (susijusius su energijos gavimu iš maisto). Nutukimas ir 2 tipo diabetas – metabolinės kilmės sutrikimai. Visos keturios šios būklės susijusios per kraujotaką: širdis ir kraujagyslės perneša maistines medžiagas, inkstai išvalo kraują nuo nereikalingų medžiagų, o kiekviena sistema turi veikti nepriekaištingai, kad kūnas išliktų sveikas.
Dažnai žmogus vienu metu turi ne vieną, o kelias minėtas ligas – jos tarpusavyje susijusios bendrais rizikos veiksniais ir biologiniais mechanizmais. Tai reiškia, kad nutukęs žmogus turi didesnę riziką sirgti diabetu, širdies ligomis ar patirti inkstų funkcijos sutrikimus.
CKM sindromo paplitimas
Ši būklė įvardinta visai neseniai, todėl tikslių duomenų apie jos paplitimą dar nėra daug. Tačiau žinoma, kad maždaug trečdalis suaugusių žmonių turi bent tris pagrindinius rizikos veiksnius, kurie sudaro prielaidas CKM sindromui išsivystyti.
CKM sindromo simptomai
Tarp pagrindinių CKM sindromo požymių – įvairūs simptomai, būdingi kiekvienai iš sudedamųjų būklių:
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Greitas nuovargis ar oro trūkumas
- Sąmonės netekimas ar galvos svaigimas
- Patinimai pėdose, kojose, rankose ar kulkšnyse
- Kojų skausmas vaikščiojant
- Apetito pokyčiai – sumažėjęs arba padidėjęs apetitas
- Dažnesnis šlapinimasis
- Odos sausumas
- Miego apnėja
- Podagros priepuoliai
CKM sindromo priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė sindromo atsiradimo priežastis – per didelis arba netolygiai pasiskirstęs riebalinis audinys. Šis audinys išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sukelia uždegiminius procesus, ardo širdies, kraujagyslių bei inkstų audinius. Uždegimas pablogina insulino poveikį, skatina aterosklerozę ir inkstų pažeidimus.
Rizikos veiksniai
- Antsvoris ar nutukimas, ypač riebalai pilvo srityje
- Aukštas cholesterolio kiekis
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Diabetas
- Metabolinis sindromas
- Inkstų ligos
CKM sindromo komplikacijos
- Širdies nepakankamumas
- Nereguliarus širdies ritmas (aritmijos)
- Širdies smūgis
- Insultas
Kaip nustatomas CKM sindromas?
Norint diagnozuoti šią sudėtingą ligą, naudojami keli skirtingi tyrimai. Specialistai matuoja kraujo spaudimą, atlieka lipidų (riebalų) tyrimą, vertina gliukozės kiekį kraujyje, inkstų veiklą, nustato kūno masės indeksą, taip pat gali atlikti širdies arterijų kalcio tyrimą. Vaikus rekomenduojama tikrinti anksti, kad būtų galima laiku imtis prevencijos priemonių.
Diagnozavus sindromą, nustatoma, kuriame iš penkių etapų (nuo 0 iki 4) žmogus yra:
- 0 etapas – nerasta rizikos veiksnių;
- 1 etapas – padidėjęs riebalinis audinys ar nutukimas;
- 2 etapas – nustatytas 2 tipo diabetas, aukštas kraujo spaudimas, aukšti trigliceridai ar inkstų liga;
- 3 etapas – ankstyva širdies liga (be simptomų) arba didelė jos rizika;
- 4 etapas – pastebimos širdies ligos su simptomais, gausūs rizikos veiksniai, gali būti ir inkstų nepakankamumas.
Gera žinia – šie etapai nėra galutiniai. Sveikatai pagerėjus, rizika gali sumažėti.
CKM sindromo gydymas
Terapijos pasirinkimas priklauso nuo to, kurios būklės dominuoja ir kokia sunki yra liga. Ankstyvame etape dažnai užtenka keisti gyvenimo būdą: daugiau judėti, sveikiau maitintis. Jei rizika didesnė, gydytojai gali paskirti vaistų kraujospūdžiui, cholesterolio ar cukraus kiekiui kontroliuoti. Asmenims su nutukimu gali prireikti vaistų apetitui mažinti. Vėliau gali būti koreguojamos gydymo dozės.
Jei būklė pažengusi ar pasireiškia komplikacijos, galimi ir intensyvesni gydymo būdai:
- Stentai – arterijų pralaidumo gerinimui
- Širdies procedūros (kardioversija, abliacija)
- Atviros arba minimaliai invazinės širdies operacijos
- Inkstų dializė
- Chirurginis nutukimo gydymas
Gyvenimas su CKM sindromu
Gyvenant su šiuo sindromu svarbu prižiūrėti kelias būkles vienu metu. Tai – aktyvus darbas kartu su gydymo komanda, nuolatinis sveikos gyvensenos palaikymas ir gydytojų rekomendacijų laikymasis. Galite rūpintis savimi taip:
- Susiplanuokite subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą
- Reguliariai matuokite cukraus kiekį kraujyje (jeigu turite diabetą)
- Stebėkite kraujospūdį namuose
- Vartokite paskirtus vaistus
Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus. Tai leidžia laiku pastebėti pablogėjimą bei koreguoti gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nenutraukite susitikimų su gydytojais – jie gali operatyviai nustatyti sveikatos pokyčius, koreguoti vaistus ar parinkti efektyviausią gydymą. Reguliarūs vizitai užtikrina, kad rizikos veiksniai ir simptomai būtų kontroliuojami.
Ką daryti kilus grėsmingiems simptomams?
Kreipkitės į skubios pagalbos tarnybas, jei atsiranda rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies smūgis, insultas ar staigus cukraus kiekio svyravimas, keliantis pavojų gyvybei.
Profilaktika ir rizikos mažinimas
CKM sindromo dažnu atveju galima išvengti arba bent jau sulėtinti jo progresavimą keičiant gyvenimo būdą. Patartina:
- Vartoti daugiau sveikų, maistingų produktų
- Stebėti, kad pakaktų miego
- Vengti tabako gaminių
- Reguliuoti kraujospūdį, cukraus ir cholesterolio kiekį
- Bent pusvalandį kasdien skirti fiziniam aktyvumui
- Išlaikyti sveiką kūno svorį
Rizika priklauso ir nuo paveldimumo, tad verta apie ją pasikalbėti su gydytoju – jis parinks asmeniškai tinkamiausią prevencijos planą.
Perspektyvos
Kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo to, kaip aktyviai valdysite savo sveikatą ir seksite gydytojo nurodymus. Kadangi CKM sindromas apima kelias ligas, jo eiga bei gydymo taktika yra individuali. Tikimasi, kad ateityje gydymas bus labiau kompleksinis ir apims viso organizmo sveikatą, o ne atskiras problemas. Jei kyla neaiškumų dėl gydytojų teikiamų skirtingų rekomendacijų – svarbu išsakyti klausimus ir išsiaiškinti, kad gautumėte aiškiausią atsakymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kuri priemonė padėtų efektyviausiai sumažinti riziką ar pakeisti CKM sindromo stadiją?
- Ar man reikalingi vaistai, padedantys sumažinti šio sindromo grėsmę?
- Kaip dažnai privalau atlikti tyrimus, kad galėčiau stebėti savo būklę?
- Ar verta paskatinti šeimos narius išsitirti dėl tam tikrų susijusių sutrikimų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
