Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų visame pasaulyje. Tai labai plati ligų grupė, paveikianti ne tik širdies raumenį, bet ir įvairius kraujagyslių segmentus. Nors kai kurie žmonės aiškiai jaučia būdingus simptomus, kiti ilgus metus gali nejausti jokių požymių, kol liga progresuoja.
Širdies ir kraujagyslių ligos – kas tai?
Šioms ligoms priklauso visi sutrikimai, apimantys širdį bei kraujagysles. Jos gali liesti tik vieną organo dalį arba išplisti keliose kūno vietose. Įtaką širdžiai ar kraujagyslių sistemai gali turėti įgimti defektai, kraujagyslių susiaurėjimas, širdies vožtuvų problemos ar net širdies ritmo sutrikimai.
- Kraujagyslių spindžio susiaurėjimas ar užsikimšimas širdyje, galūnėse ar kituose organuose.
- Įgimtos širdies ir kraujagyslių sistemos ydos, pasireiškiančios nuo gimimo.
- Netaisyklingai veikiantys vožtuvai, dėl kurių sutrinka kraujo tėkmė.
- Ritmo sutrikimai, kai širdis plaka per greitai, per lėtai ar nereguliariai.
Kiek paplitusios širdies ir kraujagyslių ligos?
Širdies ir kraujagyslių ligos pirmauja tarp mirties priežasčių pasaulyje. Jos pasitaiko visose amžiaus, lyties, rasės ir socioekonominėse grupėse. Ypač dažnai šios ligos diagnozuojamos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau jos gali pasireikšti net jaunesniems.
Tyrimai rodo, kad kas antras suaugęs žmogus turi tam tikros formos širdies ar kraujagyslių sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, šiomis ligomis serga ir apie trečdalis moterų.
Širdies ir kraujagyslių ligų simptomai
Pirmieji šių ligų ženklai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo paveiktos širdies ar kraujagyslių srities. Senyvi žmonės ir moterys dažnai jaučia ne taip akivaizdžiai pasireiškiančius, „minkštesnius“ simptomus, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad liga nėra pavojinga.
Širdies problemų simptomai
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje, dažnai apibūdinamas kaip spaudimas, sunkumas, deginimas ar „veržiantis diržas“.
- Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje.
- Svaigulys, silpnumas arba apalpus.
- Bendras nuovargis ar neįprastas išsekimas.
Kraujagyslių užsikimšimo simptomai kituose organuose
- Skausmas ar mėšlungis kojose einant.
- Nebegyjančios žaizdos ant kojų ar pėdų.
- Paraudusi, šalta ar sutinusi oda kojose.
- Tirpimas ar silpnumas veide ar galūnėse (dažnai vienoje kūno pusėje).
- Regėjimo, kalbos ar judėjimo koordinacijos sunkumai.
Širdies ir kraujagyslių ligų rūšys
Yra keletas pagrindinių šios ligų grupės tipų:
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos) – kai pakinta normali širdies elektrinė veikla.
- Vožtuvų patologijos (pvz., susiaurėję ar nesandarus širdies vožtuvai).
- Koronarinė širdies liga – širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ar užsikimšimas.
- Širdies nepakankamumas – kai širdis nepajėgia efektyviai pumpuoti kraujo, kaupiasi skysčiai, atsiranda dusulys.
- Periferinių arterijų liga – kraujotakos sutrikimai galūnėse ar vidaus organuose.
- Aortos patologijos – didžiosios kraujagyslės (aortos) išsiplėtimas ar plyšimas.
- Įgimtos širdies ydos – vystymosi metu susiformavę širdies ar jos dalių sutrikimai.
- Širdiplėvės ligos – širdį gaubiančio maišelio uždegimas ar skysčių kaupimasis.
- Smegenų kraujotakos ligos – kraujagyslių susiaurėjimas ar užsikimšimas, apribojantis kraujo tekėjimą į galvos smegenis.
- Giliųjų venų trombozė – krešulio užtvertas veninis kraujagyslės spindis, dažnai pasireiškiantis kojose.
Kas lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą?
Pagrindinės priežastys priklauso nuo konkretaus sutrikimo pobūdžio. Pavyzdžiui, vainikinių arterijų ar periferinių kraujagyslių ligos dažniausiai išsivysto dėl aterosklerozės – ant kraujagyslių sienelių besikaupiančių cholesterolio ir riebalų sankaupų. Širdies ritmo sutrikimus sukelia randai širdies raumenyje, paveldimumas, vartojami vaistai ar koronarinių kraujagyslių ligos.
Vožtuvų patologijos dažnai siejamos su infekcijomis, amžiumi ar autoimuninėmis ligomis, o įgimtos ydos susiformuoja vaisiaus vystymosi metu.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Aukštas cholesterolio arba trigliceridų kiekis kraujyje.
- Atsisakymo nerūkyti ar kitų tabako produktų vartojimas, įskaitant elektronines cigaretes.
- II tipo cukrinis diabetas.
- Paveldimumas (šeimos narių širdies ligos).
- Mažas fizinis aktyvumas.
- Viršsvoris arba nutukimas.
- Riebus, daug druskos ar cukraus turintis maistas.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu.
- Neteisėtas ar netinkamas vaistų vartojimas.
- Nėščiųjų sveikatos problemos, pavyzdžiui, preeklampsija ar nėštumo diabetas.
- Lėtinės uždegiminės ar autoimuninės ligos.
- Lėtinis inkstų funkcijos sutrikimas.
Kaip diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos?
Pirmasis žingsnis – išsamus gydytojo pokalbis ir apžiūra, atkreipiant dėmesį į jūsų patiriamus simptomus bei žinomas sveikatos problemas. Esant poreikiui, gydytojas paskiria papildomus tyrimus, padedančius nustatyti tikslią diagnozę.
Pagrindiniai tyrimo metodai
- Kraujo tyrimai – suteikia informacijos apie cholesterolio, cukraus, tam tikrų baltymų ar krešumo rodiklius.
- Kulkšnies ir žąsto spaudimo indeksas – padeda aptikti periferinių arterijų ligą, lyginant kraujospūdį rankose ir kojose.
- Elektrokardiograma (EKG) – matuoja širdies elektrinį aktyvumą, aptinka ritmo ar laidumo sutrikimus.
- Ambulatorinis širdies ritmo stebėjimas – specialūs prietaisai registruoja jūsų širdies darbą paros ar kelių dienų laikotarpiu.
- Echokardiograma – ultragarsu tiriama širdies struktūra ir kraujo tekėjimas.
- Ultragarsas – taikomas galūnėms ar kaklui, leidžia įvertinti kraujotaką ir kraujagyslių praeinamumą.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – trimačiai širdies bei kraujagyslių vaizdai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – išsamūs širdies ir kraujagyslių vaizdai, gaunami magnetinio lauko pagalba.
- Angiografija – kraujagyslių tyrimas, atliekant KT ar MRT, leidžiantis įvertinti kraujo tėkmę galūnėse, kakle ar galvoje.
- Kraujagyslių funkciniai mėginiai (streso testai) – vertinama, kaip širdis dirba fizinio krūvio metu.
- Kateterizacija – pro kraujagyslę į širdį įvedamas plonas vamzdelis, leidžiantis nustatyti spaudimą ir kraujo tekėjimą vidaus organuose.
Kaip gydomos širdies ir kraujagyslių ligos?
Kiekvienam žmogui gali būti rekomenduojami skirtingi gydymo variantai, priklausomai nuo diagnozės ir ligos sunkumo. Dažniausiai kompleksinis gydymas apima šiuos elementus:
- Gyvenimo būdo pokyčiai – mitybos pataisos, didesnis fizinis aktyvumas, rūkymo ir žalingų įpročių atsisakymas.
- Vaistai – parenkami individualiai, atsižvelgiant į konkrečios širdies ar kraujagyslių ligos pobūdį.
- Chirurginės ir invazinės procedūros – jei medikamentinis gydymas neveiksmingas, gali prireikti kraujagyslių plėtimo, stentavimo, širdies vožtuvų ar kitų operacijų.
- Reabilitacija – specialūs pratimai ir stebimas fizinis aktyvumas, kurie padeda stiprinti širdį.
- Aktyvus stebėjimas – kai kuriais atvejais pakanka reguliarių vizitų ir laboratorinių tyrimų, be medikamentinio ar operacinio gydymo.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
Nors kai kurių šių ligų formų, pavyzdžiui, įgimtų, išvengti neįmanoma, didžioji dalis širdies ir kraujagyslių ligų priklauso nuo keičiamų gyvensenos veiksnių. Laiku imantis prevencijos, galima gerokai sumažinti riziką susirgti ar susidurti su ligos komplikacijomis.
- Atsisakykite visų tabako produktų (įskaitant elektronines cigaretes).
- Nustatykite ir kontroliuokite kitus sveikatos sutrikimus – arterinę hipertenziją, padidėjusį cholesterolį, II tipo diabetą.
- Rūpinkitės kūno svoriu – jei reikia, siekite numesti papildomų kilogramų.
- Rinkitės mažiau sočiųjų riebalų ir druskos turinčią mitybą.
- Kasdien judėkite bent 30–60 minučių – rinkitės aktyvią mankštą didžiąją dalį savaitės dienų.
- Mokykitės valdyti stresą bei įtampą.
Gyvenimas su širdies ir kraujagyslių ligomis
Ne viena šių diagnozių leidžia gyventi visavertį ir džiaugsmingą gyvenimą, jeigu pacientas bendradarbiauja su medikų komanda ir laikosi paskirtų rekomendacijų. Svarbu laikytis paskirtų vaistų vartojimo tvarkos, reguliariai tikrintis ir laikytis sveiko gyvenimo būdo principų.
Negydant šios grupės ligų, ilgainiui kyla pavojus sunkioms komplikacijoms. Sergantys širdies ar kraujagyslių ligomis žmonės dažniau susiduria su tokiomis būklėmis kaip:
- Miokardo infarktas (širdies priepuolis).
- Insultas.
- Ūminė galūnės išemija (staigus kraujo tėkmės nutrūkimas kojose).
- Aortos perplėšimas.
- Staigus širdies sustojimas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Širdies ir kraujagyslių ligų gydymo sėkmė priklauso nuo to, kiek anksti diagnozuojami galimi sutrikimai. Reguliarus profilaktinis apsilankymas pas šeimos gydytoją padeda laiku pastebėti nusiskundimus dar iki atsirandant ryškiems simptomams. Pajutus pirmuosius signalus – būtina nedelsti ir kreiptis į specialistus.
Skubi medicinos pagalba būtina, jei netikėtai pajutote:
- Spaudimą ar skausmą krūtinėje, ypač fizinio krūvio metu.
- Smarkų galvos svaigimą ar apalpimą.
- Ūmų kvėpavimo pasunkėjimą, kuris stiprėja ar atsiranda pirmą kartą.
- Aštrų skausmą ar nutirpimą rankose ar kojose.
- Plyšimo ar „plėšymo“ pojūtį nugaroje.
Visais panašiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į skubios pagalbos medikus – tai gali išgelbėti gyvybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
