Kardiotoksiškumas – tai širdies pažeidimas, kurį gali sukelti tam tikros vėžio gydymo priemonės ar vaistai. Tokios būklės dažnai išryškėja ne iš karto, o praėjus metams po gydymo, ypač jei žmogus onkologinį gydymą gavo dar vaikystėje. Įvairios vėžio terapijos formos širdžiai kelia skirtingą riziką, tačiau kai kurie gydymo būdai ypač dažnai susiję su širdies problemomis.
Kam gali pasireikšti kardiotoksiškumas
Nuo kardiotoksiškumo gali nukentėti kiekvienas, kuriam buvo taikytas onkologinis gydymas. Rizika dar labiau išauga tiems, kurie vartojo tam tikrus vaistus ar kurių krūtinės ląsta buvo švitinta. Neretai širdies pažeidimų randama ir suaugusiesiems, kurie vaikystėje gydyti nuo vėžio. Tiksli statistika, kaip dažnai kardiotoksiškumas pasireiškia suaugusiems, kol kas nėra aiški, tačiau kai kurie šaltiniai nurodo, jog iki penktadalio jų gali susidurti su įvairiais širdies sutrikimais. Sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo ar kardiomiopatijos, pasitaiko maždaug 7–10 procentų atvejų.
Kaip širdies pažeidimas paveikia organizmą
Kardiotoksiškumas gali sukelti įvairius širdies sistemos sutrikimus:
- Kardiomiopatija – širdies raumens silpnumas.
- Infarktas – širdies smūgis.
- Koronarinė širdies liga.
- Širdies nepakankamumas.
- Vožtuvų pažeidimai.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos).
- Skysčių kaupimasis apie širdį.
- Per žemas arba per aukštas kraujospūdis.
- Lėtas širdies ritmas.
- Širdies dangalo sustorėjimas (konstrikcinis perikarditas).
Kardiotoksiškumo simptomai
- Pilvo didėjimas dėl susikaupusio skysčio.
- Krūtinės skausmas.
- Galvos sukimasis.
- Širdies plakimų pojūtis, širdies permušimai.
- Dusulys – oro trūkumo jausmas.
- Kojų tinimas, skysčių susilaikymas.
Kas lemia kardiotoksiškumą
Dažniausi kardiotoksiškumo kaltininkai – tam tikri vėžio gydymo vaistai bei spindulinis gydymas krūtinės srityje:
- Antraciklinai, pvz., doksorubicinas – chemoterapijoje dažnai taikomi vaistai, ypač gydant kraujo ar limfos vėžį, krūties, sarkomos ar dauginės mielomos atvejus.
- Trastuzumabas – tikslinės terapijos priemonė, dažnai naudojama krūties arba skrandžio vėžio, taip pat vėžio ryšio tarp stemplės ir skrandžio gydymui. Suderinus su antraciklinais, rizika ypač išauga.
- Švitinimas krūtinės srityje – dažnai taikomas gydant krūties ar leukemijos pacientus.
Kaip nustatomas kardiotoksiškumas
Diagnozuojant širdies pažeidimus po vėžio gydymo, specialistai vertina širdies gebėjimą pumpuoti kraują – ypač svarbus yra kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos (LVEF) rodiklis, taip pat stebimas širdies vožtuvų darbas. Diagnostikai pasitelkiami įvairūs tyrimai:
- Echokardiograma – dažniausiai naudojama širdies vizualizacijos priemonė, kuria ultragarsu vertinamas ritmas, matomas kraujo judėjimas širdyje.
- Širdies MRT – laikomas itin tikslia diagnostikos priemone. Naudojant magnetinius laukus ir radijo bangas gaunami detalūs širdies struktūros ir kraujotakos vaizdai.
- Kardiologinis fizinio krūvio testas – tiriama, kaip širdis veikia fizinio krūvio metu, stebima širdies veikla, spaudimas.
- MUGA tyrimas – naudojant saugią radioaktyvią medžiagą, matuojamas širdies skilvelių darbas ir išstūmio frakcija.
- Širdies KT – gaunami daugiausia rentgeno spindulių vaizdai iš skirtingų kampų, ypač naudingi pacientams, kurie buvo gydyti krūtinės švitinimu.
Kardiotoksiškumo gydymas
Gydytojai, pastebėjus širdies pažeidimus, kartais keičia vėžio gydymui skiriamų vaistų dozes arba visiškai jų atsisako. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami vaistai, palaikantys širdies darbą:
- AKF inhibitoriai (pvz., lisinoprilis, fosinoprilis) – gerina kraujotaką, praplečia kraujagysles.
- Beta adrenoblokatoriai (pvz., metoprololis, atenololis) – mažina širdies susitraukimų dažnį, sulėtina širdį, stiprina efektyvumą.
- Digoksinas – lėtina širdies ritmą, pagerina širdies susitraukimo jėgą.
- Diuretikai (pvz., furosemidas) – padeda šalinti skysčių perteklių iš organizmo.
- Kraujagysles plečiantys preparatai (pvz., izosorbido dinitratas) – padeda kraujui lengviau tekėti.
Kaip sumažinti kardiotoksiškumo riziką
Visiškai išvengti kardiotoksiškumo ne visada įmanoma. Kiekvienam, kuriam taikomas vėžio gydymas, svarbu aptarti galimą riziką su gydytoju. Ankstyvas širdies funkcijos tikrinimas gydymo metu, reguliarūs tyrimai padeda iš karto pastebėti pirmuosius širdies pažeidimo požymius, o tai leidžia greičiau pradėti gydymą ir išvengti rimtesnių problemų.
Ar kardiotoksiškumas grįžtamas?
Kai kuriais atvejais širdies pažeidimai gali būti grįžtami, tačiau tai priklauso nuo priežasties. Po trastuzumabo vartojimo atsiradusios širdies problemos dažnai pagerėja, nutraukus vaisto vartojimą. Tuo tarpu dėl antraciklinų sukeltas pažeidimas įprastai neatstatomas ir reikalauja ilgalaikės priežiūros. Po spindulinio gydymo atsiradęs kardiotoksiškumas dažnai būna sunkiai grįžtamas ir gali prireikti net chirurginio gydymo.
Kada kreiptis į gydytoją
Kilus širdies veiklos sutrikimų rizikai, būtina stebėti savo savijautą ir nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Nuolatiniai ar dažni širdies permušimai, greitas plakimas.
- Stiprus svaigulys, nualpimas ar silpnumo pojūtis.
- Greitai sunkėjantis dusulys arba skausmas krūtinėje.
- Gerklės ar lūpų tinimas.
- Neįprastas kojų ar pėdų patinimas.
- Svorio padidėjimas daugiau nei 1,5 kg per savaitę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
