Šlaunies arterijos aneurizma – tai viena dažniausių kraujagyslių problemų, kuomet dalis šlaunies arterijos išsiplečia ir tampa apie du kartus platesnė nei įprastai. Išsipūtus visiems arterijos sienelės sluoksniams, kraujagyslė susilpnėja ir gali plyšti. Tokios plyšusios didelės kraujagyslės komplikacijos gali sukelti pavojingą gyvybei kraujavimą.
Aneurizmos rūšys
Šlaunies arterijos aneurizmos skirstomos pagal jų vietą šlaunies srityje. Yra kelios pagrindinės aneurizmų rūšys:
- I rūšis: Išsiplėtimas nesiekia vietos, kur bendra šlaunies arterija šakojasi į dvi – giluminę (profunda) ir paviršinę arteriją.
- II rūšis: Aneurizma apima šakėjimosi vietą ir apima giluminę arteriją.
- III rūšis: Procesas apima tik vieną iš šakų – paviršinę šlaunies arteriją.
- IV rūšis: Išsiplėtusi tik giluminė (profunda) šlaunies arterija.
Ką veikia organizme?
Tokios aneurizmos dažnai sukelia kraujo krešulių susidarymą toje pačioje ar greta esančiose kraujagyslėse. Be to, aneurizma gali plyšti ir sukelti stiprų, pavojingą kraujavimą. Retesniais atvejais aneurizmos pažeidžia kraujotaką, todėl tam tikros kojų vietos gali likti be deguonies ir maistingųjų medžiagų.
Kas dažniausiai suserga?
Šlaunies arterijų aneurizmos dažniau diagnozuojamos vyrams, dažniausiai sulaukusiems daugiau nei 70 metų amžiaus. Riziką susirgti padidina tam tikri veiksniai:
- Padidėjęs arterinis kraujospūdis
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje
- Jungiamojo audinio ligos
- Rūkymas ar kitų tabako produktų vartojimas
- Aterosklerozė, buvęs širdies infarktas ar periferinių kraujagyslių ligos
- Šeimos istorija – jei kas nors iš artimųjų yra sirgęs aneurizma
Dažnumas
Šlaunies arterijų aneurizmos – gana retas sutrikimas. Jų dažnis tarp vyrų sudaro vos apie 0,007 %, o moterims pasitaiko dar rečiau. Aneurizma gali formuotis vienoje arba abiejose kojose, taip pat gali būti kartu esančių kitose organizmo arterijose.
Simptomai
Dažnai ilgą laiką šlaunies arterijos aneurizma nesukelia jokio diskomforto, tad net iki 40 % susirgusiųjų nejaučia jokių simptomų. Tačiau šiai kraujagyslių ligai būdingi požymiai gali būti:
- Pulsuojantis gumbas kirkšnyje
- Patinimas apatinėje kojos dalyje
- Spaudimo ar skausmo pojūtis kirkšnyje ar kojoje
- Kraujo krešuliai
- Plyšus aneurizmai – stiprus kraujavimas (tik itin retais atvejais)
Priežastys
Pagrindinė priežastis – aterosklerozė, dėl kurios kraujagyslių sienelės tampa neatsparios spaudimui. Taip pat aneurizmos susidarymui įtakos turi:
- Padidėjęs kraujospūdis
- Trauminiai sužeidimai
- Tam tikros genetinės jungiamojo audinio ligos, pavyzdžiui, Ehlers-Danlos, Marfano sindromas ar adventicinė cistinė liga
- Behčeto liga
Šie veiksniai pažeidžia arterijos sieneles ir sudaro palankias sąlygas aneurizmos vystymuisi.
Kaip nustatoma diagnozė?
Medikai dažnai gali aptikti šlaunies arterijos aneurizmą apčiuopos metu. Bet aneurizmos vieta kirkšnyje gali priminti išvaržą, todėl tiksliam diagnozės nustatymui atliekami papildomi tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas
- Kompiuterinė tomografija (KT) angiograma
- Magnetinio rezonanso angiograma (MRA)
Gydymo galimybės
Nors plyšimo rizika nėra labai didelė (nuo 1 iki 14 %), ne visiems pacientams iš karto rekomenduojama operacija. Tokios situacijos, kai prireikia chirurginio gydymo:
- Atsiranda kraujo krešulių ar kitų simptomų
- Aneurizma didėja ar plyšta
- Aneurizmos skersmuo viršija 2,5 cm (apie 1 colis)
Sunkesniais atvejais skiriama atvira operacija: chirurgas perpjautą odą atidengia pažeistą arterijos dalį, pašalina išsiplėtimo vietą ir ją pakeičia sintetiniu protezu. Šią procedūrą galima įsivaizduoti kaip sodo žarną, išplatėjusią vienoje vietoje – norint išlaikyti vandens srovę, pažeistą dalį būtina sutvirtinti.
Galimos komplikacijos po gydymo
- Infekcijos
- Didelis kraujavimas
- Kraujo krešulių susidarymas
Atsigavimo eiga
Po operacijos paprastai ligoninėje praleidžiama nuo 3 iki 10 parų. Pilnas jėgų ir funkcijų atstatymas užtrunka iki kelių savaičių ar net mėnesį.
Prevencijos galimybės
Svarbiausia – laiku pastebėti ir gydyti aterosklerozę, kuri lemia aneurizmų formavimąsi. Rizikai mažinti būtina kontroliuoti cholesterolio lygį kraujyje, reguliuoti kraujo spaudimą, sveikai maitintis, riboti riebalų kiekį maiste bei reguliariai mankštintis. Kai kuriais atvejais prireikia medikamentų, kurie mažina cholesterolio kiekį.
Gyvenimas su aneurizma ir prognozė
Negydoma šlaunies arterijos aneurizma savaime nedingsta. Paprastai gydytojas ją stebi – seka dydį ir sprendžia, ar reikia gydymo. Po operacijos prognozės yra palankios: apie 1–5 % pacientų po operacijos susiduria su rimtomis komplikacijomis, tačiau praėjus penkeriems metams po gydymo, net 85 % kraujagyslių lieka atviros ir laidžios – kraujas jose cirkuliuoja be kliūčių.
Savarankiška priežiūra
Aneurizmų turintiems asmenims būtina nuolat tikrintis arterijų būklę likusį gyvenimą – taip lengviau pastebėti naujai atsirandančius išsiplėtimus. Labai svarbu mesti rūkyti, nes tabakas greitina aneurizmų augimą ir didina komplikacijų riziką.
Kada reikia skubios pagalbos?
- Koja ar pėda tampa silpna, ištinusi, labai skauda
- Atsiranda nejautra
- Galūnė pašąla ar pamėlsta
- Kojas tampa blyškios
Pseudoaneurizma ir šlaunies arterijos aneurizma
Pseudoaneurizmos – tai dažniau pasitaikanti kraujagyslių patologija nei tikrosios šlaunies arterijos aneurizmos. Jos neretai atsiranda po intervencinių procedūrų, kai arterija pažeidžiama medicininių veiksmų metu. Skirtingai nei tikra aneurizma, pseudoaneurizma neapima visų kraujagyslės sienelės sluoksnių.
