Storųjų žarnų polipai: simptomai, priežastys, rūšys ir šalinimas

Gaubtinės žarnos polipai – tai nedidelės gerybinės ataugos, susiformuojančios ant storosios žarnos vidinio paviršiaus. Šios ląstelių sankaupos dažniausiai būna nepavojingos, tačiau tam tikri jų tipai ilgainiui gali išvystyti vėžį. Dėl šios priežasties reguliarūs profilaktiniai tyrimai – ypač kolonoskopija – labai svarbūs, nes jų metu polipai gali būti laiku aptikti ir pašalinti, taip sumažinant žarnyno vėžio riziką.

Kas yra gaubtinės žarnos polipai

Gaubtinės žarnos polipas – tai virškinamojo trakto vidinio sluoksnio darinys, sudarytas iš pakitusių (netipinių) ląstelių. Šios ataugos išauga iš gleivinės ir gali formuotis ne tik žarnoje, bet ir kituose tuščiaviduriuose organuose. Nors daugybė polipų nekelia jokios grėsmės, kai kuriems iš jų būdingas piktybinėjimo potencialas, todėl jie gali tapti vėžio pradžia.

Polipai skirstomi pagal jų formą ir mikroskopinę sandarą. Vieni būna kotuoti (išsidėstę ant plonų ataugų, primena grybą su „galvute“ ir „kotu“), tuo tarpu kiti polipai – be koto, su plačiu pagrindu.

Gaubtinės žarnos polipų rūšys

• Adenomatiniai polipai (adenomos)
• Vamzdinės adenomos
• Viliuzinės adenomos
• Mišrios struktūros (vamzdinė-viliuzinė) adenomos
• Dantyti polipai
• Hiperplaziniai polipai
• Išplitę dantyti pažeidimai
• Tradiciškai dantytos adenomos
• Hamartomos (juveniliniai polipai)
• Uždegiminiai pseudopolipai

Neoplastiniai ir ne-neoplastiniai polipai

Polipai taip pat klasifikuojami pagal jų piktybiškumo riziką: neoplastiniai polipai gali virsti vėžiu, tuo tarpu ne-neoplastiniai – paprastai nekelia tokio pavojaus.

• Neoplastiniai: visos adenomos, išplitę dantyti pažeidimai, tradicinės dantytos adenomos
• Ne-neoplastiniai: hiperplaziniai ir juveniliniai polipai bei uždegiminiai pseudopolipai

Polipų paplitimas

Šie polipai dažniau aptinkami vyresnio amžiaus žmonėms – nuo 50 metų jų turi net apie 40 % suaugusiųjų. Polipai paveldėjimo neturi – jie pasitaiko įvairios kilmės, abiejų lyčių žmonėms, tačiau Vakarų šalyse nustatoma kiek dažniau.

Kiek polipų tampa vėžiniais?

Nors beveik visi žarnyno vėžiai išsivysto būtent iš polipo, tik nedidelė dalis pačių polipų iš tiesų supiktybėja. Pavyzdžiui, apie 75 % žarnyno vėžio atvejų atsiranda iš adenomatozinių polipų, kurių sudaro maždaug 80 % visų žarnyno polipų. Vis dėlto piktybinė tampa tik apie 5 % adenomų. Vidutinis polipo piktybėjimo pavojus laikui bėgant didėja: per 10 metų siekia apie 8 %, per 20 metų – maždaug 24 %.

Gaubtinės žarnos polipo simptomai

Dažniausiai jokie požymiai ar simptomai nepasireiškia, kol polipas neišvešėja arba netampa vėžiniu. Dėl to profilaktinis ištyrimas itin svarbus. Retai gali pasireikšti:

• Kraujavimas iš žarnyno – pastebimas kaip kraujas išmatose ar ant popieriaus. Lėtinis kraujavimas gali lemti mažakraujystę su nuovargiu, silpnumu.
• Staigūs tuštinimosi pokyčiai – užsitęsęs viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, gleivės išmatose. Tokie simptomai nebūtinai rodo polipus, bet, jei jų priežasties nėra, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Gaubtinės žarnos polipų priežastys

Dažniausiai polipai susidaro atsitiktinai, tačiau kai kurių žmonių šeimose polinkį juos formuotis lemia paveldėtos genų mutacijos. Paveldimos ligos gali lemti gausų tam tikrų rūšių polipų susidarymą ir didesnę vėžio riziką.

Pagrindinė priežastis yra ląstelių dalijimosi klaidos (genetinės mutacijos), kurios dažniausiai atsiranda spontaniškai – natūralaus organizmo senėjimo ar kitų veiksnių metu. Dalis mutacijų gali būti paveldėtos, tačiau kitoms įtaką daro įvairios gyvenimo aplinkos ypatybės ir įpročiai.

Paveldimos ligos, susijusios su polipais

• Paveldimoji adenomatozinė polipozė
• Peutz-Jeghers sindromas
• MUTYH-asocijuota polipozė
• Gardnerio sindromas
• PTEN hamartominis navikų sindromas
• Turcot sindromas
• Dantytos polipozės sindromas
• Juvenilinės polipozės sindromas

Kiti rizikos veiksniai

• Vyresnis amžius
• Rūkymas
• Padidėjęs alkoholio vartojimas
• Riebus ir skaidulų neturintis maistas
• Nejudrumas
• Nutukimas
• Cukrinis diabetas
• Uždegiminės žarnų ligos

Reiktų atkreipti dėmesį, kad uždegiminiai pseudopolipai nėra tikrieji polipai ir nesusiję su genų mutacijomis – jie susiformuoja kaip randai po ilgalaikio žarnyno uždegimo, dažniausiai esant uždegiminėms žarnyno ligoms.

Polipų diagnostika

Patikimiausias būdas aptikti polipus – kolonoskopija. Tai instrumentinis tyrimas, leidžiantis specialia vaizdo kamera apžiūrėti žarnyno gleivinę. Šio tyrimo metu gydytojai neretai iš karto pašalina randamus polipus arba paima mėginį ištyrimui. Gautos polipo ląstelės tiriamos mikroskopu nustatant jo tipą bei, jeigu reikia, ar nėra vėžio ląstelių.

Kiekvienam tyrimui reikalingas pasiruošimas ir nuskausminimas, todėl kai kuriais atvejais pirmiausia gali būti rekomenduojami paprastesni tyrimai. Jei kitu tyrimu aptinkamas polipas, vis tiek būtina atlikti kolonoskopiją, kad polipas būtų pašalintas.

Pagalbiniai tyrimai

• Kraujo tyrimai – galimas mažakraujystės ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų nustatymas. Esant paveldimoms polipozės formoms gali būti atliekami specialūs genetiniai tyrimai.
• Išmatų testai – slapto kraujo ieškojimas, DNR pokyčių, galinčių rodyti vėžinius pakitimus, analizė.
• Vaizdiniai tyrimai – virtuali kolonoskopija (kompiuterinė tomografija), kapsulinė endoskopija (nuryjama miniatiūrinė kamera), bario klizmos rentgenograma.

Kiek polipų randama įprastos kolonoskopijos metu?

Tyrimo metu galima nerasti jokių polipų, tačiau taip pat tipiška rasti ir keletą. Dauguma jų būna smulkūs, todėl didelis polipų kiekis arba didesnis jų dydis didina vėžio riziką. Taip pat svarbi polipų vieta ir tipas.

• Daugiau nei trys polipai
• Didesni nei 10 mm polipai
• Atradimas dešinėje žarnyno pusėje
• Viliuzinės ar mišraus tipo adenomos
• Išplitę dantyti pažeidimai, dantytos adenomos
• Paveldimos polipozės sindromai

Esant bent vienam iš šių požymių, polipų pavojingumas vertinamas kaip didesnis.

Kaip gydomi gaubtinės žarnos polipai

Pagrindinis gydymo būdas – polipų pašalinimas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, jog jie visiškai nepiktybiški (ne-neoplastiniai). Kartais galutinė polipo rūšis paaiškėja tik po mikroskopinio tyrimo, todėl biopsijos rezultatų tenka luktelėti iki dviejų savaičių.

Pašalinus polipus, žarnyno vėžio rizika sumažėja net 80 %. Vis dėlto, jei polipai kad nors jau buvo, jų gali ir vėl atsirasti – dėl to profilaktinės apžiūros kartojamos kas tam tikrą laiką pagal individualų rizikos lygį.

Polipų šalinimas kolonoskopijos metu

Dažniausiai polipus pašalina endoskopinius tyrimus atliekantys gydytojai. Šis procesas vadinamas polipektomija. Kai kuriems sudėtingesniems polipams pašalinti gali prireikti papildomų procedūrų (pvz., endoskopinės gleivinės rezekcijos arba endoskopinės pogleivinės dissekcijos).

Stebėjimas po polipų pašalinimo

Jei per kolonoskopiją neaptikta jokių neoplastinių polipų, pakartotinas tyrimas gali būti paskirtas tik po 10 metų. Tuo tarpu pašalinus piktybiškų požymių turinčius polipus, gali būti rekomenduojama tirti dažniau: priklausomai nuo polipo tipo – kas 1, 3, 5 ar 7 metus.

Ar galima išvengti polipų susidarymo?

Nėra patikimo būdo visiškai apsisaugoti nuo genetinių pakitimų, sukeliančių žarnyno polipus. Tačiau įpročių keitimas gali sumažinti riziką: sveikatai palankus maistas (daugiau natūralių produktų, mažiau gyvulinių riebalų), aktyvus gyvenimo būdas, alkoholio ir rūkymo vengimas – visa tai gali padėti sumažinti žarnyno vėžio tikimybę.

Polipų prognozė

Polipų žarnyne rimtumas priklauso nuo jų virstamumo vėžiu rizikos, tačiau dauguma jų vėžiu netampa. Gydytojai pašalina polipus vos juos aptikę, kad išvengtų galimų komplikacijų. Reguliarus stebėjimas ir tinkama profilaktika padeda išlaikyti gerą žarnyno sveikatą bei užkirsti kelią rimtesniems susirgimams.

Klausimai gydytojui apie gaubtinės žarnos polipus

• Kokio tipo polipai rasti mano žarnyne?
• Ar mano polipai galėtų būti piktybiniai ar visai nepavojingi?
• Koks mano rizikos laipsnis susirgti žarnyno vėžiu?
• Ar reikėtų man atlikti genetinius tyrimus dėl paveldimų polipozės sindromų?
• Kaip greitai gali vėl susiformuoti nauji polipai po pašalinimo?
• Kada turėčiau atlikti kitą profilaktinę kolonoskopiją?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.