SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Storžarnės striktūra: kas tai, simptomai ir gydymas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Storžarnės striktūra: kas tai, simptomai ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Storojo žarnyno striktūra – tai susiaurėjimas, kuris atsiranda bet kurioje storosios žarnos dalyje. Dažniausiai šį susiaurėjimą sukelia kitos pilvo ar žarnyno ligos. Dėl to žarnyne atsiranda kliūtys, kurios gali ženkliai lėtinti arba net visiškai sustabdyti tuštinimąsi.

Striktūros poveikis tuštinimuisi

Galimybė tuštintis priklauso nuo to, kiek smarkiai susiaurėjusi žarna:

  • Silpnas susiaurėjimas – išmatos išsivalo, tačiau dažnai sunkiau arba rečiau nei įprasta.
  • Vidutinis susiaurėjimas – viduriai dažnai kieti, o išmatos būna siauresnės bei sunkiau pasišalina.
  • Stiprus susiaurėjimas – gali visiškai blokuoti žarnos spindį, todėl žmogus nebepajėgia tuštintis. Tai laikoma skubia pagalbos reikalaujančia situacija.

Storosios žarnos striktūros simptomai

  • Pilvo skausmas.
  • Vidurių užkietėjimas.
  • Viduriavimas.
  • Pilvo pūtimas.
  • Pykinimas ir vėmimas.
  • Svorio kritimas.

Pastebėjus šiuos simptomus rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti striktūrą galima išvengti rimtesnių pasekmių.

Kaip jaučiasi sergantis žmogus?

Susiaurėjusi storosios žarnos vieta dažnai sukelia įvairių nemalonių pojūčių pilve. Priklausomai nuo striktūros sunkumo, galimas stiprus ar maudžiantis skausmas, ypač apatinėje pilvo dalyje, kuris gali būti epizodinis arba pastovus. Žmogus dažnai skundžiasi patinimu, spaudimo jausmu, nes žarnoje kaupiasi ir dujos, ir išmatos. Užkietėjimas tampa dažna problema, o tuštinimosi metu gali tekti stipriai stangintis arba būti jausmas, kad žarnynas nevisiškai išsituštino.

Susiję įrašai

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

2025 12 lapkričio
Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

2025 12 lapkričio

Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

2025 12 lapkričio

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

2025 11 lapkričio

Priežastys, kodėl vystosi striktūros

Storosios žarnos susiaurėjimą lemia įvairūs procesai, dažniausiai – lėtinės ar uždegiminės žarnyno ligos. Dažniausios priežastys:

  • Lėtinis uždegimas (pvz., Krono liga ar opinis kolitas), kuris ilgainiui sukelia randų ir susiaurėjimų susidarymą.
  • Divertikulitas – kai iš storosios žarnos sienelės išsigaubimų (divertikulų) uždegimo metu išsivysto randai.
  • Sąaugos (adhezijos), susiformavusios po operacijų pilvo srityje.
  • Išvaržos, kai žarnos dalis spaudžiama pažeistos pilvo sienos vietoje.
  • Storosios žarnos navikai, galintys blokuoti praeinamumą.
  • Radiacijos terapija, ypač jei ji taikyta apatinėje pilvo arba mažojo dubens srityje.

Galimos komplikacijos

  • Pilna žarnyno obstrukcija – itin pavojinga būklė, kai atliekų šalinimas tampa neįmanomas.
  • Padidėjusi infekcijų tikimybė – užstrigusios išmatos sudaro palankią terpę daugyti bakterijoms.
  • Mitybos sutrikimai ir lėtinis vitaminų bei mineralų trūkumas, jei žarnynas blogai pasisavina maistines medžiagas.
  • Grįžtančios (pasikartojančios) striktūros.
  • Sunku įsisavinti vaistus, jei jie nespėja pasiekti reikiamų žarnyno vietų arba blogai pasigeria.

Kaip ištiriama žarnyno striktūra?

Nustatant striktūrą, pirmiausia atliekama išsami apžiūra ir išklausinėjami visi simptomai bei praeityje darytos pilvo operacijos. Gydytojas gali apčiuopti pilvą, įvertinti, ar yra skausmingų vietų, ar palpacija atskleidžia audinių pakitimus.

Norint tiksliai nustatyti susiaurėjimo vietą, dažnai taikomi šie tyrimai:

  • Kolonoskopija – leidžia tiesiogiai apžiūrėti žarną, kartais paimti audinio mėginius (biopsiją).
  • Kompiuterinė tomografija (KT) – suteikia detalius vaizdus ir padeda įvertinti striktūros dydį, vietą bei tai, ar pažeistos aplinkinės struktūros.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ypač naudinga norint įvertinti uždegimą ar minkštųjų audinių pažeidimus.

Gydymo galimybės

Striktūros gydymas pasirinktas atsižvelgiant į jos stiprumą, priežastį ir bendrą sveikatos būklę.

Lengvesniais atvejais gali pakakti tam tikrų gyvenimo būdo pokyčių – ypač mitybos. Dažnai rekomenduojama mažai skaidulų turinti mityba, nes tokie produktai lengviau juda per susiaurėjusią žarną. Gydytojas ar dietologas gali padėti sudaryti tinkamą planą.

Jei striktūrą sukėlė lėtiniai uždegiminiai procesai, naudojami vaistai, mažinantys uždegimą – imunosupresantai, kortikosteroidai.

Esant trumpoms ir prieinamoms striktūroms, dažnai taikomos minimaliai invazinės procedūros, pavyzdžiui:

  • Balioninė endoskopinė dilatacija – specialus endoskopas su balionėliu išplečia susiaurėjusią vietą.
  • Stento įvedimas – per kolonoskopiją įvedamas specialus vamzdelis, kuris praplečia žarną ir pagerina praeinamumą.

Jei striktūra didelė ar sudėtinga, gali prireikti chirurginio gydymo:

  • Striktūroplastika – susiaurėjusi vieta praplatinama nerezektuojant audinio. Ši procedūra taikoma mažesnio ilgio striktūroms.
  • Storosios žarnos rezekcija – pašalinama visą pažeista žarnos dalis, sveikas galas susiuvamas.

Prognozė ir gyvenimo kokybė

Kokia bus eiga ir ilgalaikė paciento savijauta, priklauso nuo kelių veiksnių:

  • Priežastinės ligos – lėtinėms uždegiminėms žarnyno ligoms reikalinga nuolatinė priežiūra, o tai lemia ir striktūros grįžimo tikimybę.
  • Striktūros sunkumo – lengvai gydomos striktūros pasižymi geresnėmis prognozėmis nei tos, kurios visiškai užkemša žarną.
  • Gydymo sėkmės – kaip gerai pavyksta pašalinti apraiškas ir išvengti komplikacijų.
  • Komplikacijos (pvz., pilna žarnų obstrukcija) – jei jų pavyksta išvengti, prognozė ženkliai gerėja.

Laiku diagnozavus ir tinkamai gydant, dauguma žmonių su tokia diagnoze gali gyventi pakankamai visavertį gyvenimą.

Mitybos rekomendacijos turint striktūrą

Ką valgyti priklauso nuo striktūros sunkumo, tačiau bendrai siūloma rinktis mažai skaidulų turinčius produktus, nes jie lengviau virškinami ir nedidina spaudimo susiaurėjusiai žarnai. Geriausiai tinka:

  • Balta duona, makaronai, ryžiai.
  • Gerai išvirti minkšti daržovių patiekalai (be žievelių ir sėklų).
  • Prinokę vaisiai be žievelių bei sėklų.
  • Liesa paukštiena, žuvis, kiaušiniai be odelių ir riebalų.
  • Glotnučiai, sultys be minkštimo.
  • Sriubos (trintos, skaidrios ar kremas).
  • Košės iš avižų ar manų kruopų, bulvių košė.
  • Jogurtas be papildomų skaidulinių priedų.

Vengti reikėtų:

  • Žalių arba neapdorotų daržovių, vaisių su žieve ar sėklomis.
  • Pilno grūdo produktų (pvz., pilno grūdo duona, ruda ryžiai).
  • Riešutų, sėklų, ankštinių.
  • Kukurūzų, brokolių, žiedinių kopūstų, kopūstų.
  • Aštraus maisto – jei jis dirgina žarnyną.
  • Gazuotų gėrimų – gali sukelti pūtimą.
  • Alkoholio, nes jis dehidratuoja ir gali sustiprinti užkietėjimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote užsitęsusias pilvo problemas, nuolatinį užkietėjimą ar viduriavimą, patartina apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti. Kuo anksčiau nustatoma striktūra, tuo daugiau galimybių išvengti pavojingų komplikacijų.

Klausimai gydytojui apie striktūrą

  • Kokia tikėtina mano striktūros priežastis?
  • Ar yra kitų ligų, kurios galėtų sukelti mano simptomus?
  • Kokie gydymo būdai labiausiai tiktų mano atvejui?
  • Kokia yra gydymo sėkmės tikimybė?
  • Ar turėčiau keisti savo mitybos įpročius?
  • Kokia ilgalaikė gyvenimo prognozė su šia diagnoze?
Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin
Vaistai

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 12 lapkričio
Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?
Vitaminai ir papildai

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 12 lapkričio
Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?
Ligų simptomai

Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 12 lapkričio
Kitas įrašas
Geriausi užkandžiai sergantiems 2 tipo diabetu

Geriausi užkandžiai sergantiems 2 tipo diabetu

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin

2025 12 lapkričio
Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?

2025 12 lapkričio
Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

2025 12 lapkričio
Kodėl čiaudžiu pavalgius?

Kodėl čiaudžiu pavalgius?

2025 11 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Hormoninių vaistų palyginimas: estradiolis ir Premarin
  • Ar gotu kola padeda gydyti venų varikozę?
  • Kodėl mano šlapimas gali kvepėti kava?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.