Subdurinis hematoma – tai kraujavimas, susidarantis kaukolės viduje, kai kraujas kaupiasi po kietojo smegenų dangalu (dura mater). Ši būklė paprastai išsivysto dėl galvos traumos ir gali būti pavojinga gyvybei.
Kas yra subduralinis hematoma?
Subdurinis hematoma – tai galvos viduje besikaupiantis kraujas tarp dviejų svarbių smegenų dangalų: po tvirtuoju kietuoju smegenų dangalu ir virš voratinklinio dangalo. Šios dangalai, vadinamos meningėmis, saugo mūsų smegenis. Dura mater – išorinis sluoksnis šalia kaukolės, po juo yra voratinklinis (arachnoid) dangalas, o pats arčiausiai smegenų audinio – švelnusis dangalas (pia mater).
Dažniausiai subduralinis hematoma susidaro dėl plyšusio kraujagyslės, kai kraujas prasiskverbia į tarpą tarp dura mater ir voratinklinio dangalo. Toks kraujavimas laikomas trauminio galvos sužalojimo rūšimi, todėl reikalauja skubios medicinos pagalbos, nes gali sukelti sunkių padarinių ar net mirtį.
Subduralinių hematomų tipai
Subduralinius hematomus specialistai klasifikuoja pagal jų susidarymo greitį, kraujavimo intensyvumą ir jo sukeltą žalą:
- Ūminis subduralinis hematoma. Pavojingiausia forma, kai simptomai išryškėja iš karto po traumos – per kelias minutes ar valandas. Kraujas greitai spaudžia smegenis, būklė tampa gyvybiškai grėsminga.
- Povėlinis (subakutinis) subduralinis hematoma. Simptomai gali pasireikšti po kelių valandų, dienų ar net savaičių nuo traumos, neretai pasitaiko kartu su smegenų sukrėtimu.
- Lėtinis subduralinis hematoma. Dažniau aptinkamas vyresniems nei 65 metų žmonėms. Kraujo kaupimasis vyksta lėtai, simptomai gali pasirodyti po kelių savaičių ar net mėnesių. Kartais net neprisimenama konkreti trauma, nes ženklai nesimato iš karto.
Kaip dažnai pasitaiko subduraliniai hematomai?
Apie ketvirtadalis žmonių, patyrusių galvos traumą, suserga subduraliniu hematoma. Tai dažna rimtų galvos sužalojimų pasekmė.
Subduralinio hematomos simptomai
Subduralinio hematomos požymiai gali pasireikšti tiek iškart po traumos, tiek po ilgesnio laiko – net prabėgus kelioms savaitėms ar mėnesiams. Simptomų pobūdis priklauso nuo hematomos tipo ir apimties.
- Galvos skausmas, dažniausiai stiprus ir nepraeina (būdingas ūminiam tipui)
- Nausea ir vėmimas
- Kreiva kalba, sunkumai ištarti žodžius
- Pakitusi rega
- Galvos svaigimas
- Pusiausvyros sutrikimai, sunkumai vaikščiojant
- Silpnumas vienoje kūno pusėje
Lėtinio subduralinio hematomos simptomai gali būti švelnesni ar painiojami su kitomis ligomis, pavyzdžiui, smegenų navikais, insultu ar demencija. Jie gali pasireikšti:
- Atminties pablogėjimu
- Dezorientacija
- Asmenybės pokyčiais
Kūdikiams dėl dar minkštos kaukolės hematoma gali lemti pastebimą galvos didėjimą.
Kai kraujavimas intensyvėja, o spaudimas smegenyse auga, simptomai gali tapti sunkūs:
- Paralyžius
- Traukuliai
- Kvėpavimo sutrikimai
- Sąmonės netekimas, koma
Yra atvejų, kai iškart po traumos simptomų nėra (tai vadinama „aiškia“ faze), o ženklai išryškėja tik po kelių dienų.
Jei pastebite tokių neurologinių simptomų kaip atminties sutrikimai, galvos svaigimas ar raumenų silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir kuo tiksliau aprašyti, kaip ir kada jie prasidėjo.
Subduralinio hematomos priežastys
Dažniausiai subduralinis hematoma išsivysto po galvos traumos. Tam gali įtakos turėti:
- Nukritimas ir galvos sumušimas
- Smūgis per galvą per eismo įvykį ar važiuojant dviračiu
- Žaisti kontaktinius sportus
- Fizinės prievartos metu gauta trauma
Rizikos veiksniai
Nors su šia būkle susidurti gali bet kas, tam tikri veiksniai riziką padidina:
- Amžius. Vyresni nei 65 metų žmonės ir kūdikiai yra labiau pažeidžiami. Su amžiumi smegenys šiek tiek susitraukia, todėl išsitempia tarp smegenų ir kaukolės esantys smulkūs kraujagyslės – jos lengviau plyšta net po menkų traumų. Kūdikiai neturi stiprių kaklo raumenų, o stipriau supurčius jų galvą, gali išsivystyti vadinamoji purtomos kūdikio sindromo hematoma.
- Sportas. Sportuojant kontaktinius ar ekstremalius sportus (pvz., futbolą, regbį, snieglentę) traumų tikimybė didesnė.
- Kraujo skystinantys vaistai. Vaistai, stabdantys kraujo krešumą, didina ilgai trunkančio galvos kraujavimo pavojų net po nedidelių traumų.
- Kraujavimo sutrikimai. Hemofilija ar kitos paveldimos ligos, kai kraujas nekreša, lemia gerokai didesnę sunkios kraujavimo riziką.
- Per didelis alkoholio vartojimas. Dėl ilgainiui pažeistų kepenų kraujas sunkiau kreša, todėl kraujavimo pavojus auga.
Diagnostika
Diagnozuojant subduralinį hematomą, atliekami išsamūs fiziniai ir neurologiniai tyrimai. Gydytojas klausia apie simptomų pobūdį ir pradžią, traumos aplinkybes, anksčiau sirgtas ligas bei vartojamus vaistus.
Kai įtariamas subduralinis hematoma, skiriamas galvos vaizdinis tyrimas – dažniausiai kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai leidžia tiksliai nustatyti kraujo kaupimosi vietą ir apimtį, taip pat įvertinti kitus galimus galvos ar kaklo pažeidimus.
Gydymas
Pirmosios pagalbos tikslas – stabilizuoti gyvybines funkcijas, užtikrinti kvėpavimą ir kraujotaką.
Didesni bei pavojingi subduraliniai hematomai dažniausiai gydomi operacija. Gali būti taikomos kelios procedūros:
- Kraniektomija. Neurochirurgas laikinai pašalina kaukolės fragmentą, kad pasiektų ir pašalintų susikaupusį kraują. Ši intervencija paprastai skiriama ūminėms būklėms.
- Skaidulos (burr holes). Kaukolėje padaroma viena ar kelios mažos skylutės, į jas įvedamas vamzdelis kraujui ištekėti. Po operacijos drenas paliekamas kelioms dienoms. Šis būdas dažniausiai taikomas lėtinio hematomos atveju.
Jei hematoma nedidelė ir simptomai silpni ar visai nepasireiškia, gali būti rekomenduojamas ramybė, vaistai ir stebėjimas, periodiškai atliekant vaizdo tyrimus, kad įsitikinti, jog būklė gerėja.
Galimos operacijų komplikacijos
Kaip ir atliekant bet kurią operaciją, yra komplikacijų pavojus, nors didžioji dalis jų pasitaiko retai. Problemos, kurios gali kilti po subduralinio hematomos operacijos:
- Kraujavimas smegenyse
- Infekcija
- Kraujo krešulys kojoje (giliųjų venų trombozė)
- Traukuliai
- Insultas
Atsigavimas po subduralinio hematomos
Kiek laiko užtruks pasveikti, priklauso nuo individualios situacijos. Kai kurie žmonės atsigauna per keletą savaičių, kitų sveikata gali iki galo neatsistatyti. Jei po operacijos lieka ilgalaikių problemų, pavyzdžiui, atminties sutrikimai ar raumenų silpnumas, gali būti reikalinga papildoma reabilitacija.
- Fizinė terapija – padeda atstatyti judėjimo funkcijas ir susilpnėjusią jėgą
- Ergoterapija – ugdo gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienius veiksmus ir prisitaikyti prie pasikeitusių galimybių
- Logopedų pagalba – padeda įveikti kalbos, komunikacijos ir rijimo sunkumus
Prognozė ir galimos pasekmės
Subduralinio hematomos išeitys priklauso nuo daugelio veiksnių: žmogaus amžiaus, traumos sunkumo ir to, kaip greitai buvo suteikta pagalba. Kuo jaunesnis žmogus ir ankstesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė išgyti. Tačiau esant dideliems ūminiams hematomams, išgyvena tik apie pusė pacientų ir dažnai lieka ilgalaikės smegenų pažaidos. Lėtinio tipo atvejais, ypač jei simptomai menki ir žmogus išlieka sąmoningas po traumos, prognozė daug geresnė.
Kartais po operacijos hematoma gali vėl atsinaujinti. Tokiu atveju tenka atlikti papildomą chirurginį gydymą. Vyresnio amžiaus pacientams rizika vėl patirti kraujavimą didesnė, nes dėl natūralių procesų smegenų audiniai tampa pažeidžiamesni.
Negydant didelio hematomos, ji gali sukelti komą arba mirtį. Prie komplikacijų taip pat priskiriama:
- Smegenų užspaudimas ar išsikėlimas už įprastos vietos (herniacija), kas dažniausiai yra mirtina
- Kartotiniai kraujavimai
- Traukuliai
- Kūdikiams – lėtesnė raida dėl smegenų pažeidimų