Sudėtingas gedulas: kas tai, požymiai ir gydymas

Ilgalaikio gedėjimo sutrikimas – tai nuolatinis, stiprus sielvartas po netekties, kuris nepraeina savaime ir trikdo kasdienį gyvenimą. Tokia būklė gali būti lydima gilių išgyvenimų, nuolatinių minčių apie netektį ar sunkumų priimti įvykusį pokytį.

Kas yra ilgalaikis gedėjimo sutrikimas?

Ilgalaikis arba užsitęsęs gedėjimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia netekus brangaus žmogaus, tačiau gali kilti ir po kitokių gyvenimo permainų, tokių kaip skyrybos ar išsikraustymas iš namų. Paprastai laikui bėgant skausmas sumažėja, tačiau kai kuriems žmonėms sielvartas išlieka labai stiprus dar ir po pusės metų ar net ilgiau, paveikdamas emocinę ir fizinę savijautą bei gebėjimą tvarkytis kasdienybėje.

Šį sutrikimą sveikatos specialistai dar vadina užsitęsusiu gedėjimu, lėtiniu sielvartu ar nuolatiniu sudėtingu gedėjimo sutrikimu.

Kaip skiriasi įprastas ir sudėtingas sielvartas?

Kiekvienas žmogus netektį išgyvena savaip ir tam yra įtakos tiek asmeninės savybės, tiek vertybės, ryšys su netektimi. Visgi pagrindinis skirtumas – sudėtingas gedėjimas nesumažėja ar neišnyksta net po ilgo laiko ir ima stipriai trukdyti normaliam gyvenimui.

Ar kiekvieno sielvartas būna skirtingas?

Taip, kiekvienas žmogus gedulą priima individualiai. Tai priklauso nuo asmeninių išgyvenimų, vertybių ir pačios netekties pobūdžio. Vienų žmonių emocijos išlieka stiprios ilgiau, kitų – išsisklaido greičiau. Taip pat gali skirtis žmogaus atsparumas ir gebėjimas priimti pokyčius.

Kiek dažnas yra ilgalaikis gedėjimo sutrikimas?

Manoma, jog apie 7 % netektį išgyvenančių suaugusiųjų patiria ilgalaikio ar užsitęsusio gedėjimo simptomus. Kadangi šis sutrikimas kaip atskira diagnozė įvardintas visai neseniai, moksliniai tyrimai šia tema vis dar vyksta.

Ilgalaikio gedėjimo simptomai

Šį sutrikimą gali išduoti įvairūs ženklai, tokie kaip:

• Užvaldantys, sunkiai atsikratomi ar nuolat pasikartojantys prisiminimai apie netektį.
• Stiprus ilgesys, emocinis skausmas.
• Sąmoningas ar nesąmoningas vengimas priminimų apie netektį arba priešingai – apsuptis daiktais, primenančiais prarastą žmogų ar situaciją.
• Pojūtis, kad gyvenimas neteko prasmės arba sunku priimti įvykusį pokytį.
• Problemų su miego kokybe, apetitu.
• Sunkumai socializuojantis, fizinės savijautos blogėjimas.
• Dalinis ar visai prarastas gebėjimas pasirūpinti kasdieniais reikalais ir santykiais su artimaisiais.
• Emocinė atskirtis, susvetimėjimas.

Kas lemia ilgalaikio gedėjimo atsiradimą?

Pagrindinė priežastis – netektis. Tai gali būti mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, išsikraustymas ar kiti gyvenimo pokyčiai. Taip pat gedėjimo sunkumas priklauso nuo patirtos traumos, netikėtumo, stipraus artumo su prarastu asmeniu ir psichikos sveikatos būklės.

Rizikos veiksniai

• Netikėta netektis, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo ar savižudybės atveju.
• Artimo šeimos nario netektis (tėvų, vaikų, sutuoktinio, brolio ar sesers).
• Gilūs asmeniniai santykiai su prarastu žmogumi.
• Trauminiai išgyvenimai netekties metu.
• Ankstesni psichikos sveikatos sutrikimai.

Kokias pasekmes gali turėti sudėtingas sielvartas?

Užsitęsęs sielvartas gali sukelti tiek psichologines, tiek fizines problemas, tokias kaip:

• Depresija.
• Nerimo sutrikimai.
• Prasta mityba ar dehidratacija.
• Potrauminio streso sindromas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjusi kraujospūdžio rizika.
• Piknaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis.

Kaip diagnozuojama ši būklė?

Diagnozė nustatoma, kai stiprūs sielvarto simptomai nepraeina bent metus (ar pusmetį vaikams ir paaugliams), paveikia fizinę, emocinę ir socialinę sveikatą bei pasireiškia praktiškai kiekvieną dieną pastarąjį mėnesį iki kreipimosi.

Sveikatos specialistas stebi šiuos požymius:

• Jaučiate, kad netekus svarbios dalies savęs.
• Stengiatės išvengti minčių apie netektį ar nepripažįstate jos fakto.
• Nebegalite ar nenorite dalyvauti socialiniame gyvenime.
• Jaučiate sunkiai pakeliamą emocinį skausmą.
• Pojūtis, kad gyvenimas neteko prasmės ar tampate emociškai atbukę/apatiški.
• Vis dažniau pasijaučiate vieniši arba atitolę nuo kitų žmonių.

Kaip gydomas ilgalaikis gedėjimo sutrikimas?

Vienas veiksmingiausių būdų – kognityvinė elgesio terapija, kurios metu mokomasi priimti netekties faktą, adaptuotis naujomis sąlygomis ir palaipsniui vėl įsitraukti į kasdienes veiklas. Psichoterapija padeda dirbti su savo mintimis ir jausmais, kelia psichologinį atsparumą bei skatina ieškoti gyvenimo prasmės po netekties.

Nemažai žmonių renkasi ir pagalbos grupes, kur dalijamasi savo išgyvenimais su kitais, patyrusiais netektį. Gydymui kartais gali būti skiriami medikamentai, pvz., antidepresantai, jei išsivystė papildomų sveikatos sutrikimų.

Kada tikėtis pagėrėjimo?

Kiekvieno žmogaus gijimo kelias – individualus. Laikas, per kurį švelnėja sudėtingo gedėjimo simptomai, gali skirtis nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Svarbu bendradarbiauti su specialistu, kuris padeda susidaryti asmeninį gydymo planą ir žingsnis po žingsnio įveikti sunkumus.

Ar galima išvengti sudėtingo sielvarto?

Patikimų prevencijos priemonių nėra. Tačiau riziką sumažina ankstyvas kreipimasis pagalbos pas psichologą ar psichoterapeutą po netekties, artimųjų palaikymas bei prisijungimas prie sielvarto grupių.

Kas laukia susidūrus su ilgalaikiu sielvartu?

Netektis – viena sunkiausių gyvenimo patirčių, o užsitęsęs skausmas gali paveikti visą gyvenimo kokybę. Jei pastebite, kad sunkumai patiems per dideli, verta kreiptis į sveikatos specialistą. Ne visada lengva pradėti šį žingsnį vieniems, tad pravartu pasitelkti artimųjų palaikymą.

Sėkmingam gydymui ypatingai svarbi tinkama terapija bei paramos grupės. Sveikatos priežiūros specialistai padeda susidaryti veiksmingą pagalbos planą, ypač jei yra ir fizinių sveikatos sutrikimų dėl sielvarto.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei gedėjimo sunkumai išlieka iki metų ar ilgiau po netekties, nebeįstengiate atlikti įprastų veiklų ar rūpintis savimi, būtina konsultuotis su gydytoju. Specialistas padės surasti tinkamiausius pagalbos būdus ir patars, kaip efektyviau susidoroti su išgyvenimais.

Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?

• Paprašyti informacijos apie paramos ir sielvarto įveikos organizacijas.
• Pasitikslinti, ar verta konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu.
• Paprašyti detalesnės informacijos apie galimą gydymą ir jo pasekmes.
• Pasidomėti, kaip susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą ir palaipsniui grįžti prie įprastų veiklų.
• Paklausti, kaip elgtis, jei kyla minčių apie savižudybę.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.