Suspaudiminis lūžis: kas tai, simptomai ir gydymas

Stuburo kompresinis lūžis – tai viena dažniausių stuburo traumų, kuri gali stipriai paveikti tiek laikyseną, tiek kasdienį gyvenimą. Jis atsiranda tada, kai vienas iš stuburo slankstelių įskyla, įtrūksta arba dalinai subyra. Dažniausiai pažeidžiamas slankstelio kūnas – tai priekinė, apvalesnė slankstelio dalis. Tokie lūžiai lemia kaulo susilpnėjimą ir dalinį stuburo „suplokštėjimą“, kartais netgi sukelia stuburo linkį į priekį.

Kompresinių lūžių esmė

Kompresiniai slankstelių lūžiai gali atsirasti bet kurioje stuburo dalyje, bet daugiausiai jų užfiksuojama krūtinės (vidurinėje) dalyje. Dažniausia priežastis yra osteoporozė – liga, dėl kurios kaulai tampa trapesni. Kompresiniai lūžiai taip pat pasitaiko po stiprių traumų (kritimo, autoįvykių) ar esant navikams, kurie silpnina stuburą.

Kompresiniai lūžiai dar vadinami stuburo ar slankstelio kompresiniais lūžiais. Gydymo planas priklauso nuo lūžio priežasties bei sunkumo ir gali būti sudarytas iš vaistų, specialių įtvarų arba net chirurginių intervencijų.

Kompresinių lūžių tipai

• Pleitiniai (pleišto formos): Lūžis susidaro slankstelio priekyje – ši dalis susmunka, kaulas įgyja pleišto formą. Tai yra dažniausias tipas.
• Viso slankstelio (susmulkinti): Lūžis apima visą slankstelį, kuris suplokštėja ar susmunka per visą tūrį.
• Sprogimo tipo (burst): Lūžis išdrasko slankstelį į kelias kryptis, todėl kaulo dalys gali spausti aplinkinius audinius. Tokio pobūdžio lūžiai – pavojingi ir reikalauja skubaus gydymo.

• Stabilūs lūžiai: Kaulo dalys lieka savo vietoje, nesukelia aplinkinių audinių pažeidimo.
• Nestabilūs lūžiai: Kaulo fragmentai pasislenka, gali spausti nervus ar kitus audinius, dažnai pasitaiko sudėtingesnių (kombinuotų) traumų metu.

Kiek dažni kompresiniai lūžiai?

Šie lūžiai stebimai dažni – kasmet jų užfiksuojama šimtai tūkstančių atvejų. Ypač dažnai jie pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems osteoporoze.

Kompresinio lūžio simptomai

• Staigus, stiprus nugaros skausmas, dažnai palengvėjantis ilsintis ir sustiprėjantis judant.
• Judesių apribojimas – sunku stovėti, vaikščioti, lenktis ar suktis.
• Nugaros dilgčiojimas ar tirpimas – tai gali signalizuoti apie spaudžiamus nervus.
• Skausmingas jautrumas lūžio vietoje.
• Raumenų silpnumas ar spazmai.
• Aukščio sumažėjimas – stuburui smunkant, žmogus gali pastebėti, kad tapo žemesnis.

Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus – nuo visiško jų nejautimo iki stipraus skausmo ir judėjimo sutrikimų.

Kodėl atsiranda kompresiniai lūžiai?

• Osteoporozė: Bėgant metams kaulai plonėja ir silpnėja, todėl net ir menka apkrova gali sukelti lūžį. Kartais lūžis gali įvykti staiga pasisukus, nusičiaudėjus ar staigiai išlipant iš automobilio.
• Fizinės traumos: Kritimai, dideli smūgiai, autoavarijos ar kiti nelaimingi atsitikimai dažnai lemia stuburo lūžius.
• Onkologinės ligos: Vėžiniai navikai, išplitę į stuburą, gali nusilpninti slankstelius ir jie dėl to lūžta.

Kompresinių lūžių rizikos veiksniai

• Moteriška lytis, ypač po menopauzės.
• Įvairūs sveikatos sutrikimai, mažinantys kaulų stiprumą.
• Amžius virš 50 metų.
• Anksčiau patirtas stuburo lūžis.

Statistika rodo, kad keturi iš dešimties vyresnių nei 80 metų žmonių bent kartą gyvenime patiria tokį lūžį.

Ilgalaikės pasekmės

• Stuburo deformacija – išlinkimas į priekį, vadinamas kuprumu (kifozė).
• Nuolatinis, trunkantis ilgai ar net visą likusį gyvenimą, skausmas.
• Sunkumai kontroliuojant šlapinimąsi ar tuštinimąsi.
• Padidėjęs kitų lūžių pavojus ateityje.

Kaip nustatomas kompresinis slankstelio lūžis?

Įtarus kompresinį lūžį, gydytojas pirmiausia įvertina laikyseną, ūgį, stuburo simetriją, švelniai spaudžia įvairias nugaros vietas, ieškodamas skausmingų plotų ar nervų pažeidimo požymių (tirpimo, raumenų silpnumo).

Tikslesniam įvertinimui taikomi šie tyrimai:

• Stuburo rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): leidžia aiškiai pamatyti kaulus, raumenis ir minkštuosius audinius.
• Kaulų tankio tyrimas (DEXA): parodo, kiek išretėję ar susilpnėję kaulai.
• Mielograma: Specialaus kontrastinio skysčio suleidimas į stuburą, kad kai kurie tyrimai taptų informatyvesni.
• Trijų fazių kaulų scintigrafija: Per kelis vizitus nufotografuojamos tam tikros stuburo sritys.

Kartais kompresinis lūžis nustatomas netikėtai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.

Kompresinio lūžio gydymas

• Skausmo valdymas: Gydytojai dažnai rekomenduoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, raumenų relaksantus ar skiria stipresnius receptinius medikamentus.
• Stuburo įtvarai: Specialūs nugaros įtvarai padeda stabilizuoti stuburą ir sumažinti judesių metu kylantį skausmą. Paprastai įtvarą tenka nešioti nuo keturių iki dvylikos savaičių.
• Vaistai kaulams stiprinti: Jei diagnozuojama osteoporozė, gali būti paskiriami vaistai, stabdantys tolimesnį kaulų retėjimą ir mažinantys kitų lūžių riziką (pvz., bisfosfonatai).
• Fizioterapija: Kineziterapeutas padeda atstatyti jėgą ir lankstumą, moko specialių pratimų, stiprinančių stuburą supančius raumenis.
• Mažai invazinis gydymas: Kai kuriais atvejais atliekamos procedūros, kurių metu pažeistas slankstelis sustiprinamas specialiu medicininiu cementu.

Ar įmanomas savaiminis pasveikimas?

Dalis kompresinių lūžių sugyja be papildomų intervencijų – tam gali prireikti kelių mėnesių. Vis dėlto gijimo laikotarpiu reikia laikytis gydytojo patarimų, nešioti įtvarą ar gydytis vaistais, kad stuburas tinkamai sugytų. Jeigu atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų, verta kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistu.

Kaip sumažinti riziką?

• Gyvenkite atsargiai, saugokite save nuo kritimų, venkite rizikingų situacijų (pašalinkite kliūtis namuose, segėkite saugos diržą).
• Rinkitės subalansuotą mitybą, užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamą kiekį kalcio ir vitamino D.
• Meskite rūkyti ir nevartokite tabako gaminių – nikotinas silpnina kaulus.
• Nuolat lankykitės pas šeimos gydytoją ir, esant osteoporozės rizikai, vartokite paskirtus vaistus.

Kokia ateitis po kompresinio stuburo lūžio?

Gijimo prognozė priklauso nuo lūžio sunkumo, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir gretutinių ligų. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta per keletą mėnesių, ypač jei laikosi gydytojų rekomendacijų ir apriboja fizinį aktyvumą.

Jeigu žmogus serga osteoporoze, tikimybė patirti kitą stuburo lūžį tampa didesnė, todėl svarbu kruopščiai rūpintis kaulų stiprumu ir laiku gydytis.

Kiek laiko trunka sveikimas?

Dažniausiai skausmas ir kiti simptomai pradeda mažėti maždaug po keturių savaičių. Pilnas gijimas gali užtrukti iki trijų mėnesių. Gijimo trukmę lemia amžius ir individuali sveikatos būklė.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, jei pasireiškia staigus, nepraeinantis nugaros skausmas ar įtariami kompresinio lūžio simptomai, ypač jei sergate osteoporoze. Skubios pagalbos reikia, jei be nugaros skausmo jaučiate stiprų raumenų silpnumą, tirpimą, pasunkėja šlapinimasis ar tuštinimasis ar pakyla temperatūra.

Klausimai gydytojui

• Kokio tipo lūžis man nustatytas?
• Kokį gydymą rekomenduojate?
• Ar gali prireikti operacijos?
• Kaip užkirsti kelią kitiems lūžiams ateityje?

Kompresinis stuburo lūžis dažnai gali būti veiksmingai gydomas, o tinkama prevencija bei savalaikis gydymas padeda išvengti rimtesnių pasekmių.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.