Virusinis artritas – tai sąnarių skausmas ir tinimas, pasireiškiantis tuomet, kai organizme vyksta virusinė infekcija. Dėl to žmogus patiria ir virusui būdingus negalavimus, ir artrito simptomus.
Kas yra virusinis artritas
Virusinis artritas atsiranda tada, kai į organizmą patekęs virusas sukelia sąnarių uždegimą. Ši būklė paprastai vystosi labai greitai – per kelias valandas arba dienas – ir pasireiškia kartu su kitais infekcijos simptomais. Dažniausiai virusinis artritas trunka neilgai ir praeina savaime, kai žmogaus imuninė sistema įveikia infekciją.
Skirtingai nei degeneracinis (pavyzdžiui, osteoartritas), virusinis artritas klasifikuojamas kaip uždegiminis, nes jį sukelia imuninės sistemos atsakas – apsauga prieš virusą. Tokia uždegiminė reakcija paprastai būna ūmi (trumpalaikė) ir neapima tik vieno sąnario, bet gali pasireikšti keliuose kūno vietose. Svarbu atskirti virusinį artritą nuo infekcinio artrito, kai pati infekcija yra tiesiogiai pačiame sąnaryje.
Virusinio artrito simptomai
Pagrindiniai šios būklės požymiai – tai sąnarių skausmas, tinimas ir sustingimas. Be to, gali pasireikšti ir kiti simptomai, dažnai priklausantys nuo konkretaus viruso:
- karščiavimas
- skausmingi arba patinę sąnariai
- konjunktyvitas (akių paraudimas)
- padidėję limfmazgiai
- bėrimai, būdingi virusinėms infekcijoms
Kas sukelia virusinį artritą
Virusinis artritas gali išsivystyti po įvairių virusinių infekcijų. Dažniausi kaltininkai yra:
- arbovirusai (pavyzdžiui, chikungunya, dengue, zika)
- hepatitų virusai (B ir C tipai)
- herpeso virusai (tarp jų: Epstein-Barr, herpes simplex, vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas)
- ŽIV
- ŽPV
- monkeypox virusas
- kvėpavimo takų virusai (adenovirusai, COVID-19, kiaulytė, parvovirusas, raudonukė)
Kam didesnė rizika susirgti virusiniu artritu
- Imuninei sistemai nusilpus dėl ligos ar imunosupresinių vaistų, organizmui sunkiau kovoti su virusais, todėl didėja komplikacijų, tarp jų ir artrito, rizika.
- Žmonės, kurie dėl darbo ar asmeninių aplinkybių dažnai kontaktuoja su virusais: medikai, keliautojai, intraveninių narkotikų vartotojai.
Vakcinų ir virusinio artrito ryšys
Nors pačios vakcinos virusinio artrito nesukelia, kai kurios vakcinos gali sukelti trumpalaikę imuninės sistemos reakciją, primenančią virusinį artritą. Tokį poveikį gali sukelti:
- MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcina
- HBIG (hepatito B imunoglobulinas)
- ŽPV vakcina
Kaip nustatomas virusinis artritas
Jei staiga pradeda skaudėti ir tinti sąnarius, gydytojas atliks apžiūrą: įvertins sąnarių uždegimo požymius, atkreips dėmesį į kitus simptomus. Dažnai virusinį artritą galima atpažinti pagal tipiškus artrito ir virusinės infekcijos požymius.
Dauguma virusinių infekcijų būna trumpalaikės ir praeina be specialaus gydymo. Esant lengviems simptomams gali nereikėti ieškoti tikslios viruso rūšies. Tačiau kai kurios infekcijos reikalauja greitos diagnostikos ir gydymo. Jei reikia, atliekami kraujo tyrimai padeda atpažinti infekcijos tipą ir atskirti kitas galimas ligas.
Gydymo ir slaugos ypatumai
Kaip gydomas virusinis artritas
Dažniausiai skausmui ir uždegimui malšinti pakanka vaistų nuo uždegimo, parduodamų be recepto – pavyzdžiui, nesteroidinių vaistų. Jei virusinė infekcija yra sunkesnė (pavyzdžiui, hepatitas ar ŽIV), gali būti paskirta antivirusinių vaistų. Suvaldžius infekciją, pagerėja ir su ja susijęs artritas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Jei atsiranda netikėtas sąnarių skausmas bei tinimas, ypač kartu su kitais infekcijos požymiais, verta pasitarti su gydytoju. Jis padės išsiaiškinti, kas sukelia simptomus, ir paskirs tinkamiausią gydymą. Visada stebėkite, ar nėra naujų ar stiprėjančių požymių, ir informuokite gydytoją, jei būklė keičiasi.
Kaip sumažinti virusinio artrito tikimybę
Norint išvengti virusinio artrito, svarbu saugotis užkratų. Ką galite padaryti:
- neleisti narkotikų su nesteriliomis adatomis
- naudoti tik švarų geriamąjį vandenį
- pasiskiepyti pagal gydytojo rekomendacijas
- praktikuoti saugią lytinę elgseną
- saugotis uodų įgėlimų
Virusinio artrito eiga ir perspektyvos
Dažniausiai virusinis artritas – trumpalaikis ir švelnus. Sąnariams jis ilgalaikės žalos nepadaro ir dažniausiai išnyksta praėjus kelioms dienoms arba savaitėms nuo infekcijos pradžios. Konkretų laiką gali nulemti viruso rūšis ir žmogaus bendrą sveikatos būklę.
Retais atvejais kai kurios infekcijos gali tapti lėtinės, ir tuomet yra tikimybė, kad virusinis artritas kartosis per kiekvieną infekcijos paūmėjimą. Kai kuriems žmonėms laikui bėgant išsivysto nuolatinis, su virusine infekcija tiesiogiai nesusijęs artritas – tokia būklė jau laikoma kita liga.
