Angina – tai spaudžiantis ar deginantis pojūtis krūtinėje, kuris neretai apima ne tik krūtinę, bet ir kitus viršutinės kūno dalies regionus, pavyzdžiui, rankas ar žandikaulį. Šis skausmas dažnai būna ženklas, kad širdis negauna pakankamai deguonimi prisotinto kraujo.
Kas yra angina?
Angina reiškia krūtinės skausmą ar diskomfortą, kylantį dėl to, kad širdies raumenims trūksta deguonies. Siekdama kompensuoti šį trūkumą, širdis gali pradėti plakti sparčiau ir stipriau, todėl žmogus ima jausti skausmą ar spaudimą. Svarbu suprasti, kad pati angina nėra liga – tai vienas iš širdies ligos požymių ar įspėjimas, jog verta kruopščiau pasitikrinti sveikatą. Angina gali užklupti daugybę žmonių, tad tai nėra retas reiškinys.
Kaip jaučiasi angina?
Dažniausiai žmonės, patiriantys anginą, apibūdina ją kaip spaudimą, sunkumą ar gniaužimą krūtinėje. Kitiems šis pojūtis primena virškinimo sutrikimus ar nepatogumą, kurį sunku apibūdinti žodžiais. Skausmo zona paprastai prasideda už krūtinkaulio, o kartais neįmanoma tiksliai nustatyti tikslios vietos.
Anginos pojūtis nebūtinai apsiriboja vien krūtine – skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, mentis, rankas, nugarą ar net pilvą. Kai kuriems žmonėms angina pasireiškia ne krūtinės skausmu, o kitokiais pojūčiais, pavyzdžiui, silpnumu, pykinimu, vėmimu, dusuliu ar gausiu prakaitavimu.
Anginos tipai
Skiriami keturi pagrindiniai anginos tipai:
- Stabili angina
- Nestabili angina
- Mikrovaskulinė angina
- Prinzmetalo (variantinė) angina
Kas yra angina pectoris?
Angina pectoris dar vadinama stabilia angina – tai trumpalaikis, pasikartojantis krūtinės skausmas, kuris paprastai pasireiškia prognozuojamais atvejais, pavyzdžiui, fizinio krūvio metu ir praeina pailsėjus ar pavartojus vaistų.
Kaip atskirti anginą nuo infarkto?
Tiek angina, tiek širdies infarktas – širdies kraujagyslių ligos pasekmės, tačiau jose slypi esminis skirtumas. Angina yra laikinas kraujotakos sumažėjimas, nepaliekantis ilgalaikių pažeidimų širdžiai, o infarkto metu kraujo tėkmė į širdies raumenį sustoja ilgesniam laikui ir dalis širdies ląstelių žūva.
Anginos epizodas dažniausiai išnyksta pailsėjus ar panaudojus specialių vaistų, pavyzdžiui, nitroglicerino. Tuo tarpu infarkto atveju nei ramybė, nei vaistai skausmo nesumažina. Nestabili arba sunkėjanti angina gali peraugti į gyvybei pavojingą būklę, todėl būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
Anginos priežastys
Pagrindinė anginos priežastis – sumažėjusi kraujo tėkmė į širdį dėl širdies raumenį maitinančių kraujagyslių pažeidimų. Tai vadinama miokardo išemija. Dažniausi šios būklės sukėlėjai yra įvairūs kraujagyslių ligos variantai:
- Koronarinė širdies liga – širdies kraujagyslėse susidaro rebalinis apnašas, kuris jas susiaurina ir kietina, mažindamas kraujo tėkmę.
- Koronarinė mikrovaskulinė liga – dažnesnė moterims, pažeidžianti mažąsias širdies kraujagysles, kurių nematyti įprastų tyrimų metu.
- Koronarinis spazmas – širdies kraujagyslės susitraukia ir vėl atsipalaiduoja, laikinai užblokuodamos kraujo pasiekimą širdžiai. Spazmus gali patirti ir neturint aiškių kraujagyslių pažeidimų.
Anginos rizikos veiksniai
Yra daug veiksnių, galinčių lemti anginą ar ją sunkinti. Vieni jų – nekintami, pavyzdžiui, amžius, kiti susiję su gyvenimo būdu ar kitomis ligomis. Svarbu žinoti, jog tam tikrus rizikos veiksnius galima koreguoti ir taip sumažinti anginos ar širdies komplikacijų tikimybę.
- Mažas hemoglobino kiekis (anemija)
- Lėtinis stresas
- Cukrinis diabetas
- Riebus, saldus, sūrus ar rafinuotais angliavandeniais turtingas maistas
- Pernelyg gausus alkoholio vartojimas
- Oro tarša (dulkės iš kelių, žemės ūkių, statybų ir pan.)
- Širdies ligų atvejai šeimoje
- Širdies nepakankamumas
- Širdies vožtuvų ligos
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis
- Padidėjusi ar sustorėjusi širdis (hipertrofinė kardiomiopatija)
- Lėtiniai uždegimai
- Ilgalaikis pasyvaus rūkymo poveikis
- Metabolinis sindromas
- Nepakankamas fizinis aktyvumas
- Antsvoris ar nutukimas
- Vyresnis amžius (vyrams po 45 m., moterims po 55 m.)
- Rūkymas, garinimas, kiti tabako produktai
- Narkotinių medžiagų vartojimas
Anginos gydymas
Norint palengvinti anginą, svarbu kovoti su pagrindine širdies problema, kuri sumažina kraujo tėkmę. Dažniausiai gydytojas atliks išsamų ištyrimą, kad nustatytų būklės priežastį bei tinkamiausią gydymą.
- Kraują skystinantys ir antitrombocitiniai vaistai – mažina kraujo krešulių riziką
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Vaistai cholesterolio kiekiui kontroliuoti
- Specialūs vaistai anginai gydyti
- Gyvensenos korekcija
- Koronarinės širdies operacijos: šuntavimo (CABG) ar angioplastikos, stentavimo procedūros (PCI)
Net ir taikant gydymą, kai kuriems žmonėms anginos simptomai išlieka. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti greitai veikiančius vaistus, pvz., nitrogliceriną, kuris padeda greičiau praplėsti kraujagysles ir palengvinti skausmą.
Kitas gydymo būdas – sustiprinta išorinė kontrapulsacija (EECP). Tai terapija, kurios metu ant apatinių galūnių uždedami specialūs spaudžiantys diržai, pagerinantys širdies kraujotaką ir palengvinantys simptomus.
Kaip valdyti anginą kasdien?
Svarbu išmokti atpažinti ir tvarkytis su anginos simptomais savo kasdienybėje. Patariama:
- Vesti dienoraštį, žymėti anginos epizodų laiką, trukmę, intensyvumą ir kas juos sukėlė (fizinis krūvis, emocijos, oro sąlygos ir kt.). Ši informacija padės gydytojui tiksliau įvertinti situaciją.
- Riboti veiklas ir situacijas, kurios gali išprovokuoti anginos priepuolį.
- Vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta.
- Žinoti, kada būtina kreiptis į skubią pagalbą.
Kai kam kyla klausimas, ar saugu vairuoti, sportuoti, dirbti fiziškai intensyvų darbą ar turėti lytinių santykių. Būtina pasitarti su gydytoju, kokios kasdienės veiklos jums tinkamos ir kaip geriausia išvengti rizikų. Paprastai dauguma žmonių ir toliau gali gyventi įprastą gyvenimą, tačiau patariama visada turėti anginos vaistų su savimi.
Anginos prevencija
Norint išvengti anginos ir sumažinti širdies ligų riziką, svarbu pamažu formuoti širdžiai palankius įpročius:
- Atsisakyti rūkymo ir vengti visų tabako produktų
- Riboti pasyvaus rūkymo poveikį
- Rinktis subalansuotą, neriebų, nesaldų ir nesūrų maistą, turintį daug skaidulų
- Mokytis valdyti stresą – medituoti, užsiimti joga, bendrauti su artimaisiais ar pildyti dienoraštį
- Išlaikyti sveiką kūno svorį – prireikus kreiptis pagalbos dėl svorio mažinimo
- Kontroliuoti rizikos veiksnius (kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, trigliceridus)
- Daugiau judėti: rekomenduojama būti fiziškai aktyviam bent 150 minučių per savaitę
- Laikytis gydytojo paskirtų gydymo režimų ir vartoti vaistus, kurie padeda kontroliuoti anginos simptomus
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su savo gydytoju, jei kyla rūpesčių dėl gydymo ar pastebite naujų ar stiprėjančių simptomų. Jei pasireiškia šalutinis vaistų poveikis – taip pat nedelskite kreiptis.
Kada būtina nedelsti ir vykti į ligoninę?
Esant staigiam, stiprėjančiam ar užsitęsusiam krūtinės skausmui, ypač jei jaučiate širdies infarkto ar insulto požymius, svarbu nedelsti ir kviesti skubiąją pagalbą. Taip pat, jei įprasti anginos simptomai staiga sustiprėja arba ilgam neišnyksta pailsėjus ar pavartojus vaistų, būtina nedelsti ir vykti į ligoninę. Tokiais atvejais delsti negalima, nes tai gali būti gyvybei pavojinga būklė.
