Gabapentinoidai yra vaistų grupė, naudojama įvairių nervų sistemos sutrikimų gydymui. Vienas jų – gabapentinas – dažniausiai skiriamas kartu su kitais vaistais epilepsijos priepuolių profilaktikai ir gydymui. Be to, šis vaistas padeda malšinti stiprų nervų skausmą, kuris gali atsirasti po juostinės pūslelinės (herpes zoster) infekcijos sukelto bėrimo suaugusiesiems.
Kaip vartoti gabapentiną (kapsulės, tabletės, gelis)
Gabapentiną vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Vaistą galima gerti tiek valgio metu, tiek nevalgius. Dozavimas priklauso nuo jūsų sveikatos būklės, organizmo reakcijos į gydymą, o vaikų dozė papildomai priklauso ir nuo kūno svorio.
Vartojant tabletes, jei gydytojas liepia jas dalyti, nepaimtą pusę išgerkite per kelias artimiausias dienas. Kapsules nurykite nesukramtę, užgerkite stikline vandens.
Labai svarbu tiksliai laikytis gydytojo paskirtos dozės. Įprastai vaisto kiekis palaipsniui didinamas, kad organizmas galėtų prisitaikyti ir būtų išvengta stipresnių šalutinių reiškinių. Dažnai gydymo pradžioje pirmoji dozė išgeriama vakare prieš miegą, kad sumažėtų galimybė pajusti nemalonius pojūčius.
Vartokite gabapentiną kasdien tuo pačiu metu – taip užtikrinsite pastovų vaisto kiekį organizme ir pasieksite geriausią efektą. Jei vaistas skirtas vartoti 3 kartus per dieną ir jį vartojate dėl epilepsijos, tarp dozių neturėtų praeiti daugiau nei 12 valandų (kad nepradidėtų priepuolių rizika).
Be gydytojo nenurodyto nenaudokite didesnių dozių ir nevartokite vaisto dažniau – tai nepagreitins pasveikimo ir gali sukelti sunkesnius šalutinius poveikius. Jei planuojate nutraukti gydymą, būtinai pasitarkite su gydytoju – šį vaistą reikia nutraukti pamažu. Kai kurie antacidiniai preparatai (su aliuminiu ar magniu) gali mažinti gabapentino pasisavinimą, tad vartokite gabapentiną likus bent dviems valandoms po antacido.
Skirtingos gabapentino formos gali būti pasisavinamos nevienodai, todėl vaisto formos keisti savarankiškai negalima.
Jei gydymo poveikis silpnas ar pablogėja savijauta, apie tai pasakykite gydytojui.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant gabapentiną, dažniausiai pasitaiko šie negalavimai: mieguistumas, galvos svaigimas, kūno koordinacijos sutrikimai, silpnumas, dvejinimasis ar liejasi vaizdas akyse, nestabilūs akių judesiai, rankų ar kūno drebėjimas. Dažniausiai tokie pojūčiai būna lengvi ir laikini, tačiau jei simptomai stiprėja ar ilgai nepraeina, reikėtų apie tai pranešti gydytojui.
Retais atvejais gali pasireikšti rankų, pėdų ar kulkšnių tinimas, kvėpavimo susilpnėjimas. Kai kuriems žmonėms, vartojantiems vaistus nuo traukulių, pasitaiko nuotaikos, psichikos, elgesio pokyčių – gali atsirasti liūdesys, depresija, minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Apie bet kokius staigius nuotaikos ar elgesio pokyčius būtina kuo skubiau informuoti gydytoją.
Labai retai būna pavojinga alerginė reakcija (karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, kūno bėrimas, niežulys ar tinimas, ypač veido, liežuvio, gerklės srityje; stiprus galvos svaigimas ar pasunkėjęs kvėpavimas). Atsiradus tokiems simptomams būtinas skubus medikų įvertinimas.
Šalutinių poveikių sąrašas nėra baigtinis – jei jaučiate bet kokių neįprastų ar varginančių pojūčių, susisiekite su gydytoju.
Įspėjimai ir specialios atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti gabapentiną, būtina informuoti gydytoją apie bet kokias alergijas (ir vaistams, ir kitiems dirgikliams). Vartojant šį vaistą gali būti naudojamos pagalbinės medžiagos, kurios kai kuriems žmonėms taip pat sukelia alergines reakcijas.
Būtina pasakyti gydytojui apie bet kokias ligas ar būkles, ypač jei sergate inkstų ligomis, turite nuotaikos ar psichikos sutrikimų (depresiją, minčių apie savižudybę), piktnaudžiaujate alkoholiu ar kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, patiriate kvėpavimo sunkumų.
Gabapentinas gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą ar vaizdo susiliejimą. Alkoholio ar kanapių vartojimas gali stiprinti šiuos šalutinius reiškinius, tad kol neįsitikinate, kad galite vairuoti ar dirbti su technika saugiai, venkite šių veiklų, būkite itin atsargūs su svaigalais.
Planuojant chirurgines procedūras ar burnos operacijas būtina pranešti gydytojui apie visus vartojamus vaistus (tiek receptinius, tiek nereceptinius, taip pat ir augalinius papildus).
Vyresnio amžiaus žmonės gali būti jautresni kai kuriems šalutiniams reiškiniams, tokiems kaip galvos svaigimas, koordinacijos praradimas, galūnių tinimas ar kvėpavimo sulėtėjimas. Būtent dėl koordinacijos sutrikimų ši grupė ypač rizikuoja pargriūti.
Vaikams labiau gali pasireikšti nuotaikos, elgesio pokyčiai (pvz., neramumas, sudėtingesnis susikaupimas, priešiškumas).
Nėštumo metu gabapentiną vartoti galima tik griežtai įvertinus naudą ir riziką, todėl būtina konsultuotis su gydytoju. Šis vaistas patenka ir į motinos pieną, tad žindant prieš pradėdami vartoti gabapentiną pasitarkite su mediku.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
