Aducanumabas yra vaistas, skirtas pacientams, sergantiems Alzheimerio liga. Jis veikia padėdamas mažinti tam tikros medžiagos – amiloido beta – kaupimąsi smegenyse, kuri glaudžiai siejama su šios ligos progresavimu. Aducanumabas priklauso monokloninių antikūnų grupei – tai vaistai, kurie veikia itin tiksliai.
Kaip vartoti adukanumabą
Šis vaistas suleidžiamas į veną – paprastai tai atlieka sveikatos priežiūros specialistas kas keturias savaites. Vienos infuzijos trukmė dažnai siekia apie valandą. Dozavimas priklausys nuo individualios paciento būklės, svorio bei organizmo reakcijos į gydymą. Pradžioje gydytojas paskiria mažesnę dozę, kuri vėliau gali būti palaipsniui didinama tam, kad sumažėtų šalutinių poveikių rizika.
Norint gauti maksimalią naudą iš gydymo, svarbu laikytis gydymo grafiko ir nepraleisti suplanuotų procedūrų, o jei kyla abejonių ar klausimų – pasitarti su gydytoju.
Į ką būtina atkreipti dėmesį prieš vartojant
Prieš pradedant gydymą, svarbu informuoti gydytoją apie esamas alergijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Kai kuriems pacientams gali būti svarbi informacija apie buvusius ar esamus sveikatos sutrikimus ir vartojamus vaistus – tiek receptinius, tiek nereceptinius, taip pat vaistažoles. Prieš planuojamas operacijas būtinai pasakykite gydytojui apie šio vaisto vartojimą.
Vartojant adukanumabą nėštumo metu reikėtų ypač atidžiai įvertinti riziką ir naudą – tai aptarkite su gydytoju. Neaišku, ar vaistas patenka į motinos pieną, tad žindymui būtina gydytojo konsultacija.
Galimos sąveikos su kitais vaistais
Adukanumabas gali sąveikauti su kitais medikamentais, stiprindamas jų poveikį ar šalutines reakcijas. Ypač svarbu aptarti su gydytoju, jei vartojate kraujo krešėjimą mažinančius vaistus (kraujo skiediklius), nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofeną ar naprokseną), ar kitus preparatus, kurie gali didinti kraujavimo riziką. Prieš pradėdami vartoti naujus vaistus arba nutraukdami esamų vartojimą, visuomet konsultuokitės su gydančiu gydytoju.
Dėmesio – svarbios saugumo žinutės
Gydant adukanumabu kai kuriems pacientams galimas pavojus patirti tam tikrų smegenų pokyčių – laikiną smegenų paburkimą arba nedidelius kraujavimo taškelius smegenų paviršiuje. Šie pokyčiai, dar vadinami vaizdiniais anomalijomis, dažnai pasitaiko ankstyvosiose gydymo stadijose ir gali praeiti savaime, bet reikalauja gydytojo stebėsenos. Prieš pradedant gydymą gali būti atliekami genetiniai tyrimai, leidžiantys įvertinti individualią riziką, o gydymo metu – periodiniai smegenų magnetinio rezonanso tyrimai šalutiniams poveikiams stebėti.
Labai svarbu iškart pranešti gydytojui, jei pasireiškia galvos skausmas, svaigulys, pykinimas, sumišimas, priepuoliai, sunkumas vaikščioti ar regos sutrikimai. Šie simptomai gali būti susiję su minėtais smegenų pokyčiais.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dalis pacientų nejaučia reikšmingo nepageidaujamo poveikio, tačiau, kaip ir vartojant daugumą kitų vaistų, šalutinis poveikis yra galimas. Retais atvejais gali atsirasti alerginių reakcijų, kurios pasireiškia odos bėrimu, niežuliu, patinimu (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stipriu svaigimu ar kvėpavimo pasunkėjimu. Pastebėjus šiuos simptomus, neatidėliokite ir kreipkitės į gydytoją.
Be jau minėtų reakcijų, jei pastebite kitų iki šiol neišvardytų simptomų, svarbu kuo greičiau apie juos pranešti gydančiam gydytojui.
- Infuzijos metu ar po jos gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, kraujospūdžio pokyčiai.
- Kraujavimo ar mėlynių rizika dažnesnė vartojant kartu kitus kraują skystinančius vaistus.
- Kai kurie pacientai gali neturėti jokių šalutinių poveikių.
Nors adukanumabas nėra pilnai išgydantis Alzheimerio ligą, šis gydymas gali padėti lėtinti šios ligos progresavimą ir atitolinti kasdienio savarankiškumo praradimą. Norint gauti kuo daugiau naudos iš gydymo, svarbu likti aktyviam, bendradarbiauti su gydytojais ir artimaisiais.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
