Demielinizuojančios ligos – tai neurologiniai sutrikimai, atsirandantys dėl mielino sluoksnio pažeidimo smegenyse, nugaros smegenyse ar nervuose. Mielinas yra tarsi apsauginis apvalkalas, gaubiantis nervinių ląstelių aksonus tiek centrinėje, tiek periferinėje nervų sistemoje. Jis ne tik apsaugo ir izoliuoja nervines ląsteles, bet ir leidžia elektriniams impulsams sklandžiai keliauti nuo vienos ląstelės prie kitos.
Demielinizuojančių ligų rūšys
Šios ligos gali paveikti tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemą, priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo. Dažniausios ligos, pažeidžiančios centrinę nervų sistemą, yra:
- Išsėtinė sklerozė
- Neuromielito optika (NMOSD)
- Skersinis mielitas
- Ūminis išplitęs encefalomielitas (ADEM)
- Progresuojanti daugiažidininė leukoencefalopatija (PML)
- Centrinė pontinė mielinolizė (osmotinio demielinizavimo sindromas)
Tarp dažniausiai periferinę nervų sistemą pažeidžiančių ligų priskiriamos:
- Guillain-Barré sindromas
- Charcot-Marie-Tooth liga
- Lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija (CIDP)
Ne tik išsėtinė sklerozė
Nors išsėtinė sklerozė dažnai minima kalbant apie demielinizuojančias ligas, ji – tik viena iš kelių šios grupės ligų. Kiti sutrikimai taip pat priklauso demielinizuojančių ligų kategorijai.
Kaip dažnos demielinizuojančios ligos?
Išsėtinė sklerozė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių tokių ligų. Remiantis įvairiais tyrimais, visame pasaulyje ja serga šimtai tūkstančių žmonių. Demielinizuojančios ligos paliečia skirtingas amžiaus ir demografines grupes, priklausomai nuo regione paplitusių rizikos faktorių.
Demielinizuojančių ligų simptomai
Demielinizuojančios ligos gali sukelti labai įvairius simptomus, kurie priklauso nuo pažeidžiamų nervų ir konkrečios ligos rūšies. Dažniausi simptomai, kylantys centrinės nervų sistemos pažeidimo atveju:
- Pakitęs matymas: neryškus vaizdas, spalvų jutimo sumažėjimas, akių skausmas judinant, dvejinimasis
- Dilgčiojimas ar nejautrumas įvairiose kūno vietose
- Veržimo jausmas aplink krūtinę ar pilvą, kartais vadinamas „MS apkabinimu“
- Lėtinis nuovargis
- Šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai, tokie kaip sunkumo pojūtis šlapinantis ar stiprus noras tuštintis
- Elektros impulso pojūčiai nugaroje, rankose ar kojose palenkus kaklą į priekį
- Sunkumai vaikštant
- Silpnumas arba raumenų sustingimas
Simptomų intensyvumas gali svyruoti: jie gali paaštrėti, o vėliau palengvėti. Kai kuriems žmonėms simptomai jaučiami vienoje kūno dalyje, kitiems – iš karto keliose vietose.
Demielinizuojančių ligų priežastys
Pagrindinė demielinizuojančių ligų priežastis – mielino ir jį sudarančių ląstelių pažeidimas. Dažniausiai šis pažeidimas atsiranda, kai imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti sveiką mieliną, manydama, kad tai pavojingas organizmui objektas. Dėl to vystosi uždegimas, sukeliantis simptomus.
Ligos išsivystymui įtakos gali turėti:
- Persirgtos virusinės ar bakterinės infekcijos
- Paveldimi veiksniai – tam tikri genetiniai pokyčiai lemia didesnį autoimuninių ligų pavojų
- Kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, vitaminų trūkumas
Visos tikslinės priežastys dar nėra išaiškintos, todėl atliekami įvairūs tyrimai, siekiant geriau suprasti šių ligų kilmę.
Kaip diagnozuojamos demielinizuojančios ligos?
Pirmiausia gydytojas surenka informaciją apie paciento pojūčius, simptomus, atliks išsamią apžiūrą bei domėsis anksčiau buvusiomis sveikatos problemomis. Jei įtariamas demielinizuojantis sutrikimas, dažnai pacientas siunčiamas pas neurologą – gydytoją, specializuojantį nervų sistemos ligų srityje.
Nėra vieno unikalaus tyrimo, kuris galėtų patvirtinti šią diagnozę, todėl paprastai atliekama kelių rūšių tyrimai, padedantys atmesti kitas galimas ligas ir tiksliai nustatyti sutrikimo pobūdį:
- Galvos ir (ar) nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Lombarinė punkcija (stuburo skysčio tyrimas)
- Optinė koherentinė tomografija (OCT)
- Elektromiografija (EMG)
- Kraujo tyrimai
- Evokuotų potencialų tyrimas
Kas matoma MRT tyrime?
MRT yra pažangus vaizdinių tyrimų metodas, naudojantis magnetinius laukus ir radijo bangas, kad sukurtų išsamius smegenų ar nugaros smegenų vaizdus. Demielinizuojančių ligų atveju šiame tyrime galima pastebėti pakitimus – pažeistas nervų sritis, rodančias mielino praradimą.
Gydymo galimybės
Demielinizuojančių ligų gydymas priklauso nuo konkretų sutrikimą sukėlusios ligos tipo. Dažniausiai taikomas gydymo planas apima kelis elementus ir yra individualiai pritaikomas kiekvienam pacientui, stengiantis palengvinti simptomus arba sulėtinti ligos progresavimą. Galimi šie gydymo būdai:
- Vaistai
- Fizinė ir/arba ergoterapija
Gydytojas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, padeda pasirinkti tinkamiausią terapiją. Anksčiau pradėtas gydymas dažnai leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Ligos eiga ir prognozė
Demielinizuojančių ligų poveikis gyvenimui labai skirtingas – tai priklauso nuo ligos tipo ir simptomų sunkumo. Kai kuriems žmonėms ligos eiga nesmarkiai keičia kasdienę veiklą, kitiems gali prireikti pagalbos namuose, kad būtų užtikrintas saugumas ir kasdienių funkcijų išlaikymas. Kai kuriems pasireiškia tik lengvi, laikini simptomai, tačiau kitiems ligos padariniai gali būti žymūs ir ilgalaikiai.
Taip pat gyvenimo trukmė priklauso nuo to, kaip stipriai pažeidžiamos nervinės ląstelės. Daugeliu atvejų demielinizuojantis sutrikimas gyvenimo trukmę sutrumpina tik nežymiai (keletu metų), nors kiekvieno žmogaus situacija individuali.
Kreipimasis į gydytoją
Jeigu pastebite tokius simptomus kaip regos pakitimai, tirpimas ar dilgčiojimas, nuovargis, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, raumenų silpnumas ar sunkumas vaikštant, būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia veiksmingiau valdyti simptomus.
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kokio tipo demielinizuojančią ligą turiu?
- Ar ši būklė gali progresuoti?
- Kokį gydymą rekomenduotumėte?
- Kokia mano būklės prognozė?
