Dengės karštligė – infekcija, kurią žmogus gali pasigauti po uodo įkandimo. Šią ligą sukelia vienas iš keturių dengės viruso tipų (DENV). Dengė labiausiai paplitusi tropinių ir subtropinių regionų zonose – Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje bei Ramiojo vandenyno salose.
Kas rizikuoja susirgti dengės karštlige?
Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena arba keliauja į teritorijas, kuriose dengė paplitusi. Didžiausią riziką turi ten gyvenantys asmenys, taip pat keliautojai. Ypač atsargūs turėtų būti vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – šiems asmenims komplikacijos pasireiškia dažniau ir sunkiau.
Pasitaiko atvejų ir kitose pasaulio dalyse, tačiau daugiausia užsikrėtimų fiksuojama būtent minėtuose regionuose.
Dengės karštligės paplitimas
Mokslininkų vertinimu, per metus nuolat dengės virusu užsikrečia apie 400 milijonų asmenų, tačiau net 80 % iš jų nejaučia jokių simptomų.
Imunitetas dengės infekcijai
Persirgus viena iš dengės viruso formų, susiformuoja imunitetas būtent tai konkrečiai viruso versijai. Tačiau kadangi egzistuoja keturi skirtingi DENV tipai, imunitetas būna ribotas. Imuninė sistema pažįsta ligą, su kuria jau buvo susidurta anksčiau – antikūnai orientuoti sunaikinti būtent tą grėsmę.
Deja, gavus kitą viruso tipą, šie antikūnai nebeatitinka naujo priešo taip tiksliai. Dėl to imuninė sistema gali atpažinti virusą, bet nesugebėti jo sunaikinti. Toks mechanizmas vadinamas antikūnų sukelta infekcijos stiprinimu, todėl pakartotinė infekcija padidina sunkios ligos riziką.
Dengės karštligės simptomai
Daugumai žmonių liga praeina be požymių, tačiau jei simptomai vis dėlto pasireiškia, dažniausiai atsiranda labai aukšta temperatūra (iki 40°C). Papildomai gali būti:
- Bėrimas
- Skausmas už akių
- Pykinimas arba vėmimas
- Raumenų, kaulų ir sąnarių skausmai
Po uodo įkandimo simptomai paprastai pasireiškia per 4–10 dienų ir tęsiasi 3–7 dienas. Apie vienas iš 20 žmonių, kuriems pasireiškia požymiai, gali patirti sunkesnę dengės formą, ypač kai pradinis ligos periodas jau atslūgsta.
Sunkios formos požymiai
Sunkus ligos paūmėjimas, dar vadinamas hemoragine dengės forma, gali būti pavojingas gyvybei. Pirmieji jos požymiai dažniausiai pastebimi per 24–48 val. jau praėjus karščiavimui. Tokiu atveju būtina neatidėliotina pagalba, ypač jei pasireiškė šie simptomai:
- Skausmas pilvo srityje
- Dažnas vėmimas
- Kraujavimas iš nosies ar dantenų
- Kraujas veme ar išmatose
- Išsekimas, neramumas ar suirzimas
Ligos priežastys ir plitimas
Dengės karštligę sukelia dengės virusas, kuris plinta per Aedes uodus – tie patys uodai platina ir Zikos bei čikungunijos virusus. Uodas užsikrečia, kai įkanda užsikrėtusiam žmogui, o vėliau šį virusą perduoda kitam asmeniui.
Virusas nesiduoda plintantis tiesiogiai iš žmogaus žmogui, išskyrus retą atvejį, kai nėščioji gali užkrėsti vaisių nėštumo ar gimdymo metu.
Virusui patekus į organizmą, jis dauginasi kraujyje ir veikia kraujo ląsteles bei sukelia uždegiminę reakciją, kurios metu gali pradėti bėgti kraujas iš kraujagyslių.
Diagnostika ir ištyrimas
Dengės karštligė nustatoma atlikus kraujo tyrimą. Iš kraujo mėginio laboratorija gali nustatyti, ar organizme yra dengės viruso požymių ir jei reikia, identifikuoti viruso tipą. Papildomai gydytojas gali skirti tyrimus ir kitiems virusams atmesti.
Gydymas ir simptomų malšinimas
Šiai ligai specialių gydymo vaistų nėra. Dažniausiai gydoma tik pagal simptominį principą: saugomas skysčių balansas, rekomenduojama kuo daugiau ilsėtis, skausmui malšinti naudojamas tik acetaminofenas. Negalima vartoti aspirino ar ibuprofeno, nes jie stiprina kraujavimo riziką.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
Svarbiausia yra apsisaugojimas nuo uodų įkandimų. Tam rekomenduojama:
- Naudoti efektyvius repelentus, kurių sudėtyje yra 20–30 % DEET ar kitų veikliųjų medžiagų
- Dengti kuo daugiau atviros odos, ypač vakare ir naktį
- Naikinti vietas, kuriose gali kauptis vanduo ir daugintis uodai (kibirai, seni padangos, vonelės paukščiams)
- Sutvarkyti langų, durų tinklėlius, naudoti uodų tinklus miegant
- Nėščiosioms patariama vengti kelionių į rajonus, kuriuose paplitusi dengė
Planuojant kelionę visada pravartu pasitikrinti epidemiologinę situaciją aplankomame regione.
Dengės prevencijai kai kuriose šalyse jau taikomos dvi vakcinos, kurios dažniausiai skiriamos vaikams pridėtinės rizikos teritorijose. Kai kuriais atvejais skiepytis gali ir suaugusieji, priklausantys rizikos grupei.
Ligos eiga ir prognozė
Daugeliui asmenų ligos simptomai būna lengvi arba jų visai nebūna. Liga dažniausiai trunka nuo trijų iki septynių dienų. Dauguma po to visiškai pasveiksta be liekamųjų reiškinių. Tačiau maždaug vienam iš dvidešimties sergančiųjų išsivysto sunki dengės forma, kurią gydant laiku prognozė yra itin gera – daugiau nei 99 % pasveikimo tikimybė.
Nėštumo metu dengė gali sukelti tokių komplikacijų kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar mažas naujagimio svoris, todėl labai svarbu saugotis uodų įkandimų laukimo laikotarpiu.
Dėl skirtingų viruso formų žmogus gali sirgti dengės karštlige ne kartą. Įgytas imunitetas padeda apsisaugoti tik nuo to tipo, kuriuo persirgta. Užsikrėtus kita viruso versija padidėja pavojingos ligos tikimybė.
Kaip save prižiūrėti po persirgtos dengės?
Jeigu jau persirgote viena dengės tipo infekcija, ateityje labai svarbu ypač atidžiai saugotis uodų, nes pakartotinė infekcija dažniausiai praeina sunkiau. Pasitarkite su gydytoju dėl galimos vakcinacijos ir imkitės papildomų apsaugos priemonių.
Kilus įtarimui dėl dengės simptomų, ypač jei buvote ar gyvenate rizikos zonoje, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Atsiradus pavojingiems simptomams kaip kraujavimas ar stiprus pilvo skausmas, būtina kuo greičiau kreiptis į skubiąją medicinos pagalbą – sunki dengės eiga gali labai greitai tapti pavojinga gyvybei.
Ar dengė pavojingesnė už maliariją?
Nors tiek dengės karštligė, tiek maliarija gali būti pavojingos, tačiau didesnis mirštamumas fiksuojamas sergant maliarija. Iš maždaug 400 milijonų pasaulyje kiekvienais metais dengės užsikrėtusių asmenų, miršta apie 40 tūkstančių (0,01 %), kai tuo tarpu iš 271 milijono maliarijos atvejų užregistruota apie 627 tūkst. mirčių (apie 0,3 %). Svarbu atkreipti dėmesį, kad abiejų ligų eiga ir rizika kartais labai priklauso nuo regiono.
