Estrogenas – tai natūraliai mūsų organizme susidarantis hormonas, kuris krauju pasiekia daugelį audinių ir ląstelių. Svarbiausia jo paskirtis – reguliuoti lytinį vystymąsi bei reprodukcines funkcijas, tačiau mokslininkai žino ir kitą jo pusę: tam tikromis aplinkybėmis estrogenas gali skatinti vėžio vystymąsi.
Kas yra nuo estrogeno priklausomas vėžys?
Nuo estrogeno priklausomu vėžiu vadinami tie navikai, kurių augimą ir plitimą skatina būtent šis hormonas. Dažnai tokiems vėžiams taikomi pavadinimai kaip hormonų receptorių teigiamas, hormonams jautrus ar estrogeno teigiamas vėžys. Pastariesiems būdinga, kad vėžio ląstelėse yra specialių baltymų – receptorių, prie kurių prisijungęs hormonas paskatina naviko augimą.
Estrogeno vaidmuo organizme
Estrogenas dažnai siejamas tik su moterimis, nes pagrindinė jo produkcija vyksta kiaušidėse. Vis dėlto nedidelį kiekį šio hormono gamina ir riebalų ląstelės bei krūties audiniai – nepriklausomai nuo lyties. Moterims estrogenas ir progesteronas sužadina brendimą, reguliuoja menstruacijas, skatina krūtų ir gaktos plaukų augimą. Tuo tarpu vyrams šis hormonas yra svarbus neurologinėms funkcijoms, seksualiniam aktyvumui ir lytiniam potraukiui.
Kokie vėžiai dažniausiai priklauso nuo estrogeno?
- Krūties vėžys
- Kiaušidžių vėžys
- Gimdos (ypač endometriumo) vėžys
Kaip estrogenas veikia vėžio formavimąsi?
Normaliame organizme estrogenas dalyvauja daugybėje gyvybiškai svarbių procesų – jis stimuliuoja ląstelių augimą, dalijimąsi bei jų funkcijų palaikymą. Tačiau tam tikroms vėžio formoms išsivysčius, šis hormonas gali tapti „kuro šaltiniu“: patekęs į vėžio ląsteles per receptorius, estrogenas suaktyvina naviko augimą ir plitimą.
Reikėtų žinoti, kad vėžio atsiradime dalyvauja ir kiti veiksniai. Susikaupus kelioms rizikos sąlygoms, estrogenas tampa tarsi kibirkštimi, galinčia paskatinti vėžinių ląstelių dauginimąsi ir judėjimą organizme.
Rizikos veiksniai, didinantys nuo estrogeno priklausomų vėžių galimybę
- Padidėję estrogeno kiekiai kraujyje
- Hormonų pakaitinė terapija (ypač jei taikoma tik estrogenas)
- Nutukimas
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)
- Dirbtinio estrogeno (dietilstilbestrolio, DES) vartojimas nėštumo metu ar jo poveikis vaisiui
Estrogenas ir krūties vėžys
Apie aštuoni iš dešimties visų krūties vėžio atvejų yra hormonų receptorių teigiami – tai reiškia, jog navikui augti būtinas estrogenas, progesteronas arba abu šie hormonai. Krūties vėžio rizika išauga, kai organizmas ilgą laiką būna veikiamas padidėjusio estrogeno kiekio. Tai gali nutikti taikant menopauzės hormonų terapiją, turint aukštą natūralų estrogeno lygį ar esant tokioms genetinėms būklėms kaip Klinefelterio sindromas. Anksčiau kai kuriems vyrams prostatos vėžio gydymui buvo naudojamas estrogenas, bet dėl didesnės rizikos susirgti vyrų krūties vėžiu ši praktika šiuo metu taikoma itin retai.
Estrogenas ir kiaušidžių vėžys
Kuo ilgiau moters organizmas per gyvenimą buvo veikiamas estrogeno, tuo didesnė rizika susirgti kiaušidžių vėžiu. Riziką didina ankstyvas menstruacijų pradėjimas (iki 12 metų), nevaisingumas, menopauzė, ateinanti po 55 metų, bei pakaitinė hormonų terapija po menopauzės, kai kartu vartojami ir estrogenas, ir progesteronas.
Estrogenas ir gimdos vėžys
Gimdos ar endometriumo vėžys vystosi moters gimdos gleivinėje. Po menopauzės ši rizika didėja, jei vartojamas tik estrogenas (nėra kartu progesterono). Estrogenų terapija dažnai padeda palengvinti menopauzės simptomus, tačiau vartojant vien estrogeną kyla didesnė rizika susirgti gimdos vėžiu. Pridėjus progesteroną ši rizika sumažėja. Jei moteriai buvo pašalinta gimda, vėžio tikimybė šioje vietoje nebegrėsminga.
Viena iš gydymui naudojamų priemonių – tamoksifenas – yra vaistas, mažinantis krūties vėžio pasikartojimo bei išplitimo riziką. Nors moterims po menopauzės tamoksifenas neutralizuoja estrogeno poveikį krūties audiniui, gimdoje jis veikia priešingai ir gali stimuliuoti gimdos gleivinės augimą – taip kiek padidėja gimdos vėžio ar gimdos sarkomos rizika, tačiau tokie atvejai reti.
Nuo estrogeno priklausomų vėžių diagnostika
Nustatant šiuos vėžius, dažniausiai atliekama įtartino audinio biopsija. Gauti mėginiai siunčiami į laboratoriją, kurioje tiriama, ar naviko ląstelėse yra hormonų receptorių. Jei randama estrogeno ar progesterono receptorių, vėžio vystymąsi skatina šie hormonai.
Nuo estrogeno priklausomų vėžių gydymas
Kiekvienu atveju gydymo taktika priklauso nuo naviko jautrumo hormonams. Pagrindinės gydymo kryptys:
- Aromatazės inhibitoriai – šie vaistai blokuoja fermentą, neleidžiantį hormonams virsti estrogenu. Veiksmingi tik moterims po menopauzės.
- Hormonų terapijos, kurios blokuoja arba slopina estrogeno gamybą organizme.
- Vaistai, tokie kaip tamoksifenas ar kiti SERM‘ai, trukdo estrogenui jungtis prie naviko ląstelių receptorių.
- Kiaušidžių pašalinimas (ooforektomija), tokiu būdu nutraukiama pagrindinė estrogeno gamyba organizme.
Kokios priemonės padeda sumažinti riziką?
Nors kai kurių vėžio rūšių atsiradimo visiškai išvengti neįmanoma, tačiau yra būdų sumažinti jų tikimybę. Pavyzdžiui, hormoninės kontraceptinės tabletės šiek tiek padidina krūties vėžio riziką (apie 7%), tačiau kita vertus, mažina gimdos, kiaušidžių, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio tikimybę.
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat svarbūs. Profilaktiškai rekomenduojama:
- Žindyti, jei tik yra galimybė
- Mažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti
- Laikytis subalansuotos mitybos ir reguliariai judėti
- Kontroliuoti svorį
- Suderinti kontracepcijos būdą su gydytoju
- Ieškoti saugiausių hormonų terapijos alternatyvų ar rinktis nehormoninius metodus menopauzės simptomams malšinti
Ką reikėtų pasiteirauti savo gydytojo?
- Ar mano vėžys priklauso nuo hormonų arba estrogeno?
- Koks gydymas būtų veiksmingiausias būtent man?
- Kokios yra pasirinkto gydymo rizikos ir galimi šalutiniai poveikiai?
- Kokių gyvenimo būdo pokyčių verta imtis, kad apsaugočiau sveikatą?
- Ar reikėtų keisti kontracepcijos metodą?
- Ar man tinkama hormonų terapija?
