Fibromuskulinė displazija – tai gana retai sutinkama liga, kai arterijų sienelėse pradeda nenormaliai augti ląstelės. Arterijos – tai kraujagyslės, per kurias kraujas atkeliauja iš širdies į įvairius kūno organus ir audinius. Nors ši liga nėra dažna, ji gali pakeisti kraujagyslių struktūrą: jos gali susiaurėti, išsigaubti ar įgauti būdingą „karoliukų“ išvaizdą.
Kaip pasireiškia fibromuskulinė displazija?
Ligos požymiai priklauso nuo to, kurios arterijos yra pažeistos. Kai kurie žmonės net nejaučia jokių simptomų – apie ligą sužinoma tik atsitiktinai atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Tačiau dalis pacientų jaučia simptomus, susijusius su pablogėjusia kraujotaka, pavyzdžiui:
- Neįprastas šniokščiančio garso girdėjimas kakle arba pilve, kurį gydytojas gali pastebėti klausydamas stetoskopu.
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai.
- Padidėjęs ar sunkiai suvaldomas kraujospūdis.
- Migrena, dažni galvos skausmai.
- Kaklo skausmas.
- Dūzgimo ar zvimbimo pojūtis ausyse.
Liga gali sukelti ir rimtų komplikacijų, tokių kaip arterijos išsiplėtimas (aneurizma), plyšimas ir sienelės įplyšimai (disekacija), insultas ar trumpalaikiai smegenų kraujotakos sutrikimai.
Kokias arterijas dažniausiai pažeidžia ši liga?
Fibromuskulinė displazija dažniausiai pažeidžia:
- Kaklo srityje esančias miego arterijas (jungiančias širdį ir smegenis).
- Inkstų arterijas, atvedančias kraują į inkstus.
- Širdies arterijas.
- Žarnyno arterijas.
- Kitas arterijas, pavyzdžiui, vedančias kraują į rankas ar kojas.
Ką žinome apie ligos paplitimą?
Nežinoma, kiek tiksliai žmonių serga fibromuskuline displazija – dažnai liga nesukelia jokių nusiskundimų ir apie ją nesužinoma. Vis dėlto geriau žinoma, kad ši būklė žymiai dažniau pasireiškia 40–70 metų amžiaus moterims – net daugiau nei 90 % atvejų nustatoma būtent moterims.
Kuo ši liga skiriasi nuo kitų?
Kai kurios kitos ligos ar sindromai gali priminti fibromuskulinę displaziją, todėl labai svarbu tiksliai nustatyti diagnozę. Tarp panašių ligų gali būti sisteminės jungiamojo audinio ligos, kraujagyslių uždegimai ar aterosklerozė, taip pat tam tikri genetiniai sindromai.
Kokios fibromuskulinės displazijos rūšys?
Diagnozuojant fibromuskulinę displaziją, išskiriamos dvi pagrindinės jos rūšys:
- Multifokalinė fibromuskulinė displazija – pati dažniausia forma; arterijos įgauna būdingą „karoliukų“ struktūrą, kur nuolat kartojasi susiaurėjimas ir išsiplėtimas.
- Fokalinė fibromuskulinė displazija – pasitaiko gerokai rečiau, čia aiškus tik vienos vietos arterijos susiaurėjimas ar pakitimas.
Kas sukelia fibromusklulinę displaziją?
Kol kas nėra aišku, kodėl išsivysto ši liga. Kai kuriems žmonėms būklė gali būti paveldėta. Taip pat svarbūs hormonai ir kai kurie išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, arterijos sienelės pažeidimai dėl nuolatinio tempimo ar traumos. Rūkymas laikomas rizikos veiksniu, bloginančiu ligos eigą.
Diagnozavimas – kaip nustatoma liga?
Fibromuskulinę displaziją neretai gydytojas įtaria per profilaktinę apžiūrą, pavyzdžiui, pastebėjęs šnypštimą kraujagyslėse klausant stetoskopu. Liga taip pat gali būti nustatoma atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių.
Kai kyla įtarimas dėl fibromuskulinės displazijos, gydytojas gali paskirti tokius ištyrimo būdus:
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Kraujagyslių ultragarsas.
- Angiografija – specialus kraujagyslių tyrimas, naudojant kontrastinę medžiagą ir rentgeną.
Kaip gydoma fibromuskulinė displazija?
Šiuo metu išgydyti šios ligos neįmanoma, todėl gydymas apima simptomų kontrolę ir komplikacijų prevenciją. Gydymo planas priklauso nuo to, kurios arterijos pažeistos, kokie simptomai pasireiškia ir kiek liga yra pažengusi.
- Kraujo skiedimą mažinančių vaistų (antitrombocitinių ar antikoaguliantų) vartojimas, siekiant sumažinti insulto ar trombozės riziką.
- Kraujospūdžio reguliavimas, dažniausiai skiriant vaistus, tokius kaip AKF inhibitoriai ar angiotenzino receptorių blokatoriai.
- Galvos skausmų ir skausmo malšinimas, prireikus – botulino toksino injekcijos ar aspirinas.
- Balioninė angioplastika – procedūra, kai kateteriu į arteriją įvedamas balionėlis ir praplečiamas susiaurėjimas.
- Chirurginis gydymas, kai reikia šalinti aneurizmą ar suformuoti naują kraujo tekėjimo kelią.
Ar įmanoma išvengti fibromusklulinės displazijos?
Kadangi ligos priežastys vis dar lieka neaiškios, nėra specialių būdų ar profilaktinių priemonių užbėgti šiai ligai už akių.
Gyvenimas su fibromuskluline displazija
Daugeliui žmonių šis sutrikimas netrukdo gyventi pilnavertiškai – gyvenimo trukmė dažnai nesutrumpėja. Vis dėlto retais atvejais plyšusi aneurizma gali sukelti insultą, negrįžtamą nervų pažeidimą ar net pasibaigti mirtimi.
Norint gerai kontroliuoti ligą, verta laikytis kelių paprastų patarimų:
- Reguliariai matuoti kraujospūdį.
- Visam laikui mesti rūkyti bei atsisakyti kitų tabako gaminių.
- Laiku lankytis suplanuotuose gydytojo vizituose, atlikti rekomenduojamus tyrimus – ypač kraujagyslių būklės stebėjimą.
- Vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.
Be to, kai kam naudinga įsitraukti į pacientų asociacijų veiklą ar palaikymo grupes – taip galima gauti daugiau informacijos bei emocinės paramos, susipažinti su kitais sergančiaisiais ir prisidėti prie ligos žinomumo didinimo.
Kada svarbu nedelsti kreiptis į gydytoją?
Nemažai priklauso nuo to, kurios arterijos pažeistos: gydytojas paprastai išsamiai paaiškina, kokie simptomai turėtų kelti nerimą ir kuo anksčiau priversti ieškoti pagalbos. Žmonėms, turintiems fibromuskulinę displaziją, svarbu atpažinti pagrindinius insulto požymius. Tai gali būti staiga prasidėję:
- Supainiojimas, sumišimas.
- Pusiausvyros stoka ar apsvaigimas, sunkumai vaikštant.
- Labai stiprus galvos skausmas.
- Sunkumas kalbėti ar suprasti, kas kalbama.
- Matymo sutrikimai.
- Silpnumas ar tirpimas, pastebimai dažniau vienoje veido, rankos arba kojos pusėje.
