Kraujavimas – tai būklė, kai dėl pažeisto kraujagyslės prarandama kraujo. Jis gali būti išorinis, kai kraujas teka pro žaizdą ar natūralias kūno angas, arba vidinis, kai kraujavimas vyksta kūno viduje. Priklausomai nuo pažeidimo masto, kraujavimo apimtis gali būti nedidelė ar itin didelė, kelianti pavojų gyvybei.
Kraujavimo rūšys
Kraujagyslės išsidėsčiusios po visą kūną, todėl kraujavimas gali pasireikšti įvairiose srityse. Dažniausiai pasitaikantys kraujavimo tipai:
- Hemotoraksas – kai kraujas kaupiasi krūtinės ertmėje, tarp plaučių ir šonkaulių. Tai gali apsunkinti kvėpavimą ir sukelti skausmą krūtinėje.
- Intrakranijinis kraujavimas – nekontroliuojamas kraujo išsiliejimas į smegenis ar tarp jų sluoksnių. Jei kraujavimas vyksta smegenyse, tai vadinama hemoraginiu insultu – ypatingai pavojinga būklė, kuri greitai gali tapti grėsminga.
- Pogimdyminis kraujavimas – stiprus kraujavimas iš makšties po gimdymo. Ši būklė gali ištikti iškart po gimdymo arba net iki 12 savaičių po jo ir kelia grėsmę motinos gyvybei.
- Subarachnoidinis kraujavimas – kraujo išsiliejimas erdvėje tarp smegenų ir jas saugančių plonų audinių. Tai taip pat yra skubi medicininė situacija.
- Subkonjunktyvinis kraujavimas – kraujas patenka į akies baltymą (konjunktyvą), bet paprastai ši būklė nėra rimta.
Kraujosruvos, arba kraujo išsiliejimas po kūno oda, taip pat priklauso prie kraujavimo formų, nors dažniausiai jos nėra pavojingos. Hematoma – tai kraujo sankaupa audiniuose.
Kraujavimo simptomai
Kraujavimo požymiai priklauso nuo to, kur jis vyksta ir kiek kraujo netenkama. Nedidelis, iki 15 % kraujo netekimas, paprastai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų, tai vadinama I laipsnio kraujavimu.
Kai netenkama 15–30 % viso kraujo tūrio (II laipsnio kraujavimas), pirmuosius požymius galima pajusti taip:
- Galvos svaigimas, sumišimas.
- Sunkumas kvėpuojant, greitesnis kvėpavimas.
- Padidėjęs širdies plakimas.
- Silpnumas, vangumas.
- Pykinimas ar vėmimas.
Jei prarandama daugiau nei 30 % kraujo, gali pasireikšti sunkūs, gyvybei pavojingi simptomai, tarp jų:
- Sutrikusi sąmonė arba jos netekimas.
- Ištinka traukuliai.
- Hipovoleminis šokas.
- Sumaištis.
Vidinio kraujavimo simptomai pagal pažeistą sritį
- Galva: staiga prasidėjęs stiprus galvos skausmas, regos pokyčiai, sumišimas, kūno vienos pusės silpnumas.
- Krūtinė: kvėpavimo pasunkėjimas, krūtinės skausmas, kraujo atkosėjimas.
- Pilvas: pilvo tinimas ar spaudimo jausmas, mėlynės ant pilvo, kraujas vėmaluose, šlapime ar išmatose.
- Kaulai, sąnariai, raumenys: patinimas, kraujosruvos, stiprus skausmas, didėjantis spaudimas – tokia situacija ypač pavojinga, nes gali sukelti nuolatinį funkcijos sutrikimą dėl nervų ar kraujagyslių suspaudimo.
Kaip atpažinti per didelį kraujo netekimą?
Nustatyti, kada kraujo netekimas tampa pavojingas, kartais gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui, dažni nosies kraujavimai dažnai nekelia pavojaus. Tačiau jei kraujuojama iš didesnės kraujagyslės ar arterijos, nutekėjimą sustabdyti sunkiau. Panašiai po gimdymo kraujavimas gali būti normalus, bet per didelis jo kiekis signalizuoja apie grėsmingą pogimdyminį kraujavimą.
Ypač svarbu sekti pojūčius ir organizmo signalus: jei atsiranda galvos svaigimas, stiprus silpnumas ar kvėpavimo sutrikimai – nedelskite kreiptis į medikus.
Kodėl prasideda kraujavimas?
Kraujavimas prasideda tada, kai pažeidžiama viena ar kelios kraujagyslės. Kaip rimta būsena taps, lemia pažeidimo vieta ir kraujagyslės dydis. Daug įvairių priežasčių gali sukelti arba padidinti kraujavimo riziką:
- Alkoholis – gausus vartojimas didina riziką, ypač kai kurių tipų, pavyzdžiui, subarachnoidiniam kraujavimui.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai (antifosfolipidinis sindromas, paveldima hemofilija, Von Willebrando liga).
- Onkologinės ligos.
- Vartojami vaistai (tarp jų – varfarinas, aspirinas, klopidogrelis, apiksabanas).
- Kraujagyslių ligos ir pakitimai (pavyzdžiui, paveldima hemoraginė teleangiektazija, aneurizmos).
- Siekiantys gydymo metodai ar procedūros (chirurginės operacijos).
- Vidaus organų pažeidimai (pavyzdžiui, skrandžio opų sukeltas kraujavimas dėl vaistų nuo skausmo, tokių kaip ibuprofenas).
- Sužalojimai (įpjovimai, lūžiai, galvos traumos).
- Smurtinės traumos (šaudiniai ar durtiniai sužeidimai).
- Virusinės hemoraginės karštligės (pavyzdžiui, Ebola, dengė, Marburgo virusas, geltonoji karštligė).
Kraujavimo nustatymas
Gydytojas įtaria kraujavimą įvertinęs žmogaus savijautą, apžiūros metu nustatytus požymius, tokie kaip greitas pulsas, žemas spaudimas, silpnumas. Aiškus išorinis kraujavimas dažniausiai akivaizdus, tačiau vidinį nustatyti kur kas sudėtingiau.
Diagnozuojant dažnai atliekami išsamesni tyrimai – apčiuopa, simptomų ir buvusių ligų analizė, prireikus – laboratoriniai bei vaizdiniai (radiologiniai) tyrimai.
Kraujavimo gydymas
Kraujo nutekėjimo gydymas priklauso nuo:
- Kraujavimo vietos (ar jis vidinis, ar išorinis).
- Kiek jis gausus.
- Pagrindinės priežasties.
- Kitų būklių ar sužalojimų.
Jeigu priežastis nežinoma ar kraujavimas labai stiprus, gydymas atliekamas stacionare. Pagal poreikį gali būti taikomos šios priemonės:
- Operacija.
- Vitaminas K (jei kraujavimo priežastis – tam tikri vaistai).
- Skysčių į veną perpylimas.
- Kraujo perpylimas.
Pirmoji pagalba išoriniam kraujavimui
- Skubiai kviesti greitąją pagalbą.
- Sulaikyti žmogų gulint, jei įmanoma, sužeistą galūnę pakelti aukščiau širdies lygio.
- Uždengti žaizdą sterilia marle arba švariu audiniu.
- Taikyti tiesioginį spaudimą rankomis ant žaizdos (arba padėti patyrusiajam spausti pačiam). Jei žaizdoje yra svetimkūnis, jo neišimti – spausti aplink.
- Turniketą naudoti tik esant grėsmingai, nevaldomai kraujavimo situacijai ir tik tiems, kurie moka tinkamai naudoti.
Kraujavimo pasekmės
Kraujo netekimas sukelia sutrikusį organų aprūpinimą deguonimi, todėl ima žūti ląstelės bei audiniai, gali vystytis:
- Vidaus organų nepakankamumas.
- Traukuliai.
- Koma.
- Mirtis.
Kraujavimas – viena pagrindinių, išvengiamų mirtinų baigčių priežasčių, ypač patyrus sunkias traumas. Kai kurios rūšys palieka ypač rimtas pasekmes – pavyzdžiui, smegenų kraujavimas gali visam laikui pakenkti smegenų veiklai ar sukelti neurologinių sutrikimų, o pogimdyminis kraujavimas gali pakenkti hipofizės liaukai (vadinama Šichano sindromu).
Tarp kitų komplikacijų – pasikartojantis kraujavimas ar dėl gydymo stacionare kilusios problemos, pavyzdžiui, giliųjų venų trombozė ar infekcijos.
Pasveikimo perspektyvos
Pasveikimo galimybės po kraujavimo priklauso nuo daugybės veiksnių: kraujavimo rūšies, apimties, kaip greitai pradėtas gydymas, amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Kuo skubiau gaunama reikiama medicininė pagalba, tuo geresni galimi rezultatai. Po užtikrinto gydymo specialistų komanda paaiškins, ko konkrečiai tikėtis tolesniame sveikimo etape.
