Kraujavimo insultas – tai rimta ir gyvybei pavojinga būklė, kai plyšus smegenų kraujagyslei, smegenyse ima kauptis kraujas ir pažeidžiamos nervinės ląstelės. Toks insultas ne tik trikdo kraujotaką ir deguonies patekimą į smegenis, bet ir sukelia staigų spaudimą kaukolės viduje. Dėl to smegenų ląstelės gali būti nepataisomai pažeidžiamos arba žūti.
Kas yra kraujavimo insultas?
Kraujavimo insultas, kartais vadinamas hemoraginiu insultu, įvyksta tada, kai plyšta viena iš smegenis maitinančių kraujagyslių. „Hemoragija“ reiškia vidinį kraujavimą – šiuo atveju jis išsilieja į smegenų audinį arba tarp smegenų dangalų, sukeldamas grėsmę žmogaus gyvybei.
Tokios būklės metu svarbiausia kuo greitesnė medicininė pagalba. Kuo anksčiau pacientas bus diagnozuotas ir gydomas, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių. Net trumpos minutės gali turėti lemiamą reikšmę paciento prognozei.
Kokie yra kraujavimo insulto tipai?
Skiriamos dvi pagrindinės kraujuoto insulto rūšys:
- Kraujavimas smegenyse (intracerebrinis) – kraujas išsilieja tiesiai į smegenų audinį, suformuodamas spaudimą smegenims iš vidaus.
- Kraujavimas po voratinklinio dangalo (subarachnoidinis) – kraujas patenka į tarpus tarp smegenų ir jas gaubiančio dangalo. Kilęs spaudimas susidaro iš išorės.
Kraujavimo insulto simptomai
Būdingi požymiai gali atsirasti staiga ir stiprėti per kelias minutes. Dažniausi simptomai:
- Netikėtas, itin stiprus galvos skausmas („perkūno trenksmas“)
- Šviesos baimė, jautrumas šviesai
- Galvos svaigimas, pusiausvyros ar orientacijos praradimas
- Kalbos supratimo ar artikuliavimo sunkumai
- Vienos kūno pusės silpnumas ar paralyžius
- Matymo, klausos, lietimo jutimų sutrikimai
- Kaklo sustingimas
- Pykinimas, vėmimas
- Traukuliai
- Trumpam nutrūkstantis sąmonės ryšys ar net koma
Kaip atpažinti kraujavimo insultą?
Yra paprastas būdas greitai įvertinti galimo insulto požymius – BE FAST:
- Balansas: staigus pusiausvyros praradimas
- Eyes (akys): staigus regėjimo pokytis ar praradimas
- Face (veidas): šypsantis viena veido pusė „smunka“
- Arms (rankos): iškėlus abi rankas viena nustoja judėti ar nusvyra žemyn
- Speech (kalba): nerišli, sunkiai suprantama kalba
- Time (laikas): laikas labai svarbus – kuo greičiau iškviesti pagalbą
Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?
Kraujavimo insultas gali ištikti kiekvieną, tačiau tikimybė padidėja esant tam tikroms aplinkybėms:
- Amžius virš 65 metų
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
- Neteisėtų ar pramoginių medžiagų vartojimas
- Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)
- Piknaudžiavimas alkoholiu
- Padidėjęs cholesterolio kiekis (hiperlipidemija)
- Migraina (ypač su aura)
- Cukrinis diabetas
Taip pat kraujavimo insultą gali sukelti kitos būklės: smegenų aneurizmos, navikai, moyamoya liga, tam tikras smegenų kraujagyslių senėjimas (amiloidinė angiopatija), galvos traumos ar progreso metu kraujuojantys išeminiai insultai.
Pagrindinės diagnostikos priemonės
Įtariant kraujavimo insultą taikomi įvairūs tyrimai, leidžiantys įvertinti smegenų būklę ir nustatyti pažeidimo mastą. Dažniausiai atliekama:
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Kraujo tyrimai
- Širdies veiklos įvertinimas (elektrokardiograma, EKG)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kraujavimo insulto gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – sustabdyti kraujavimą, sumažinti spaudimą smegenyse ir išvengti tolesnių smegenų pažeidimų. Dažniausiai taikomos dvi gydymo kryptys: medikamentinis ir chirurginis gydymas.
Vaistų terapija
- Vaistai, skatinantys kraujo krešėjimą (pvz., vitamino K preparatai, protrombino kompleksai), padeda organizmui sustabdyti kraujavimą.
- Kraujospūdžio reguliavimas – lašinamos specialios priemonės, kurios palaiko saugų spaudimą ir neleidžia kraujavimui stiprėti.
Chirurginė pagalba
Jei kraujas smegenyse kaupiasi ir didina spaudimą, gali būti reikalinga skubi operacija. Chirurgas pašalina susikaupusį kraują ir taip sumažina įtampą bei riziką smegenų ląstelėms.
Reabilitacija po insulto
Po patirto kraujavimo insulto žmonės dažnai susiduria su ilgalaikiais pokyčiais. Reabilitacija padeda prisitaikyti prie naujos būklės, atkurti prarastus įgūdžius ar išmokti gyventi su negalia. Dažniausiai taikomos šios terapijos:
- Kalbos terapija – lavina gebėjimą kalbėti, taisyklingai ryti, kvėpuoti, valgyti
- Fizinė terapija – stiprina raumenis, gerina koordinaciją, padeda atgauti judesius
- Ergoterapija – moko saugiai atlikti kasdienius darbus ir užduotis
- Kognityvinė terapija – stiprina atmintį, dėmesio koncentraciją ir kitus intelektinius gebėjimus
Prevencija: kaip apsisaugoti?
Svarbiausias būdas išvengti kraujavimo insulto – pasirūpinti optimaliu savo kraujospūdžiu. Jei sergate hipertenzija, būtina laikytis gydytojo rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus ir keisti gyvenimo būdą. Kiti žingsniai:
- Efektyviai kontroliuoti lėtines ligas
- Valgyti sveikatai palankų maistą ir palaikyti sveiką kūno svorį
- Būti fiziškai aktyviam
- Reguliariai lankytis pas gydytojus profilaktiniams tyrimams
- Visiškai mesti rūkyti
Gyvenimas po insulto ir prognozė
Nėra vieno atsakymo, kiek ilgai žmogus gali gyventi po patirto kraujavimo insulto. Viskas priklauso nuo to, kurios smegenų dalys buvo pažeistos, kaip greitai pradėtas gydymas bei kokia buvo bendra sveikatos būklė. Vieniems žmonėms pavyksta beveik pilnai atsigauti, kitiems lieka rimtų ilgalaikių negalių. Kraujavimo insulto rizika būti mirtinam yra didesnė nei išeminio, tačiau kiekvieno žmogaus situacija skirtinga.
Jūsų gydytojas padės nustatyti realius lūkesčius, suplanuoti reabilitaciją ir išsikeltus tikslus, atitinkančius jūsų būklę.
Praktiniai patarimai po insulto
- Griežtai laikykitės gydymo plano, vartokite paskirtus vaistus (ypatingai kraujospūdžio kontrolės)
- Lankykitės reabilitacijoje ir kituose terapijos užsiėmimuose; jei jaučiate diskomfortą – nedelskite apie tai informuoti specialistus
- Skirkite dėmesio psichinei sveikatai – po insulto dažnai pasitaiko depresija ar nerimas, todėl drąsiai kreipkitės pagalbos, jei jaučiatės prislėgti
Gyvenimą po insulto kartais gali apsunkinti papildomos sveikatos problemos, tokios kaip plaučių embolija, infarktas ar giliųjų venų trombozė. Pastebėjus šių būklių simptomus, būtina nedelsti ir kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
Klausimai aptarti su gydytoju
- Kaip turiu vartoti paskirtus vaistus?
- Kiek laiko truks reabilitacija ar kiti terapijos užsiėmimai?
- Kokius įpročius ir veiklas turėčiau keisti kasdienybėje?
- Kokius ženklus turėčiau stebėti kaip įspėjimą apie galimą naują insultą?
- Kada man reikėtų apsilankyti pas gydytoją tolesniam stebėjimui?
Svarbiausia – suprasti, kad atkaklus gydymosi procesas padeda gerinti gyvenimo kokybę ir išvengti pakartotino insulto.
