Hibernuojanti miokardo būklė – tai širdies raumens dalies „užmigimas“, kai dėl sumažėjusio kraujo tiekimo raumenys ilgam nustoja susitraukinėti. Tokia būsena gali užtrukti mėnesius ar net metus. Pati širdis bando prisitaikyti – pereina nuo riebalų rūgščių naudojimo energijai prie gliukozės, kad išgyventų, tačiau jėgų susitraukimui nebeužtenka.
Kaip atsiranda hibernuojanti ir sužalota miokardo būklė?
Pagrindinė hibernacijos priežastis – smarkiai pažengusi vainikinių arterijų liga. Kai širdį maitinančios kraujagyslės užsikemša riebalų sankaupomis, kraujo pritekėjimas iki tam tikrų raumens vietų smarkiai sumažėja. Kad išvengtų ląstelių žūties, šios raumens dalys tarsi „įjungia taupymo režimą“ – išlieka gyvos, bet nebepalaiko širdies siurbimo funkcijos.
Kita būsena – „stebėtinai“ sužalotas miokardas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia greitai – per kelias minutes ar valandas, kai širdies audiniai staiga netenka deguonies ir maisto medžiagų. Net ir atstačius kraujo tekėjimą, širdies raumuo kurį laiką lieka „apstulbintas“ – susitraukimo funkcija neatsinaujina iš karto, o gali užtrukti dienas ar savaites.
Kaip atskirti laikiną būklę nuo infarkto?
Skirtingai nei miokardo infarkto atveju, kai tiesioginė kraujagyslių blokada pažeidžia ir visiškai sunaikina dalį širdies ląstelių (šios vėliau pakeičiamos randiniu audiniu), hibernuojantis ar stebėtinai sužalotas miokardas išlieka gyvas, tačiau laikinai praranda funkciją. Jeigu kraujotaka atstatoma – dalis širdies smūgio funkcijų grįžta.
Hibernuojančio ir stebėtinai sužaloto miokardo simptomai
Šios būklės dažniausiai veikia dalį širdies raumenų, tad požymiai gali būti panašūs į širdies nepakankamumo:
- dusulys,
- skausmas krūtinėje,
- kojos tinsta,
- greitesnis nuovargis fizinio krūvio metu.
Stulbinamai sužaloto miokardo priežastys
Stulbinamas miokardas dažniausiai pasireiškia po intensyvių vainikinių arterijų ligos gydymo procedūrų – kai, nors ir atstatomas kraujo srautas, ne visos širdies raumens dalys iš karto atgauna galimybes susitraukti. Taip pat ši būklė gali atsirasti dėl kitų sveikatos problemų, tarp jų:
- stiprių epilepsijos priepuolių,
- streso kardiomiopatijos,
- insulto,
- kraujavimų smegenyse.
Kaip diagnozuojama hibernuojanti širdis?
Išsiaiškinti, ar širdies audinys yra hibernuojantis ar jau žuvęs (rando), padeda išsamūs tyrimai. Dažniausiai naudojami metodai:
- Streso echokardiografija: naudojant vaistus (pvz. dobutaminą) imituojamas fizinis krūvis ir vertinama, kaip širdies raumuo reaguoja į stimuliaciją. Jei susitraukimai pagerėja – audinys dar gyvas ir gali atsistatyti.
- Širdies magnetinio rezonanso tomografija: stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos leidžia pamatyti ne tik rando, bet ir hibernuojančio miokardo zoną, įvertinti audinio storį, išvaizdą.
- PET skenavimas: pasitelkus nedidelį kiekį radioaktyvios medžiagos ir specialią kamerą, galima nustatyti, kuriose vietose širdies raumuo dar veikia, o kur yra žuvęs.
Gydymo galimybės: ar hibernuojantis miokardas gali atsistatyti?
Tinkamai gydant, hibernuojančio miokardo funkcija dažnai visiškai ar iš dalies grįžta. Pagrindiniai gydymo metodai:
- Angioplastika – pro kraujagyslę įvedamas ilgas plonas kateteris su balionėliu, kuris išplečia užsikimšusią vietą. Dažnai įstatomas ir stentas, kad kraujagyslė išliktų pralaidi.
- Apeinamosios (koronarinių arterijų šuntavimo) operacijos – persodinama sveika kraujagyslė iš kitos kūno vietos, kad kraujas aplenktų užsikimšusį ruožą.
Po atstatytos kraujotakos dažnai rekomenduojama ir širdies reabilitacijos programa. Jos metu, prižiūrint specialistams, stiprinama širdis ir formuojami sveikesni įgūdžiai.
Sužeisto miokardo gydymas
Stebėtinai sužalotam miokardui taikoma panaši gydymo taktika kaip ir kitoms širdies ligoms: vartojami aspirinas, beta-blokatoriai, statinai, AKF inhibitoriai ar angiotenzino II receptorių blokatoriai. Šie vaistai mažina komplikacijų riziką ir padeda širdies raumeniui atsigauti.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Rūpintis širdimi verta kuo anksčiau. Cholesterolio mažinimui gali būti rekomenduojami statinai, kraujo krešulių prevencijai – mažos dozės aspirinas. Rizikos faktorių įvertinimą bei poreikį gydyti būtinai pasitarkite su gydytoju – prevencinė medikamentų terapija ženkliai sumažina širdies smūgio, nepakankamumo ar net mirties tikimybę tiems, kas jau serga širdies ligomis.
Ligos eiga ir prognozė
Ligos baigtis daugiausia priklauso nuo to, kiek širdies siurbimo funkcijos jau prarasta, ar laikomasi gydytojo nurodymų ir ar galite būti gydomi angioplastika ar apeinamąja operacija. Pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga, išlieka rizika ateityje vėl susidurti su širdies užsikimšimais ir hibernacija, tad būtina nuolat stebėti sveikatą ir gydytis atsakingai.
