Hipoksija – tai pavojinga būklė, kai organizmo audiniai gauna per mažai deguonies. Deguonis yra svarbus kiekvienai mūsų kūno ląstelei – be jo organai ir audiniai negali tinkamai funkcionuoti. Jei deguonies trūksta ilgesnį laiką, gali kilti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, pažeidžiamas smegenų ar širdies darbas.
Kas yra hipoksija?
Hipoksija pasireiškia tada, kai kūno audiniams trūksta pakankamai deguonies. Deguonis į mūsų plaučius patenka kvėpuojant, toliau per smulkias oro pūslutes – alveoles – keliauja į kraują. Iš ten kraujagyslėmis deguonis nukeliauja į organus ir audinius. Jeigu šiame kelyje sutrikdoma deguonies tėkmė – dėl kvėpavimo, kraujotakos ar kitų priežasčių – išsivysto hipoksija.
Iliustruodami galime įsivaizduoti: deguonis tarsi keleiviai oro uoste, kurie iš oro į plaučius atgabenami „greitkeliu“ – kraujagyslėmis – iki audinių. Kiekviename etape galimas trikdis – nuo kvėpavimo sutrikimų iki kraujotakos problemų. Todėl žmonėms, sergantiems širdies bei kvėpavimo ligomis, rizika patirti hipoksiją yra didesnė.
Kuo skiriasi hipoksija ir hipoksemija?
Šie žodžiai gali atrodyti panašūs: abu susiję su deguonies stygiumi, tačiau apibūdina skirtingus procesus. Hipoksemija – tai sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje, o hipoksija – sumažėjęs deguonies kiekis audiniuose. Dažnai viena būklė lydi kitą, tačiau taip būna ne visuomet – galima būti hipoksiniu, bet nebūtinai hipokseminiu, ir atvirkščiai.
Kam gali kilti hipoksija?
Bet kokia liga ar būklė, kuri mažina deguonies kiekį kraujyje arba trikdo jo patekimą į audinius, gali sukelti hipoksiją. Padidėjęs pavojus nustatomas žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis: astma, LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga), emfizema. Be to, tam tikros infekcijos – pneumonija, gripas, koronavirusas – taip pat gali padidinti hipoksijos riziką.
Kaip hipoksija paveikia organizmą?
Kiekvienai ląstelei reikia deguonies energijai gaminti ir užtikrinti organų veiklą. Dalis audinių gali trumpai iškęsti deguonies stygių, tačiau jei ši būklė užsitęsia, tai sukelia rimtus padarinius. Pavojingiausias ilgalaikis deguonies trūkumas smegenims bei širdžiai – jis gali būti net mirtinas. Kai deguonies negauna smegenys, ši būklė vadinama smegenų hipoksija.
Hipoksijos simptomai
Kai organizmas pradeda stokoti deguonies, pirmieji požymiai gali pasireikšti įvairiai – priklausomai nuo hipoksijos sunkumo, priežasties ir pažeistų audinių.
- Neramumas
- Galvos skausmas
- Sumišimas
- Nerimas
- Dažnas širdies plakimas (tachikardija)
- Pagreitėjęs kvėpavimas (tachipnėja)
- Sunku kvėpuoti arba dusulys (dispnėja)
Sunki hipoksija sukelia papildomų simptomų:
- Sulėtėjęs širdies plakimas (bradikardija)
- Labai stiprus neramumas
- Mėlyna odos, nagų ar lūpų spalva (cianozė)
Kas dažniausiai sukelia hipoksiją?
Dažniausiai hipoksija kyla dėl ligų, kurios trukdo kraujotakai ar kvėpavimui. Tarp pagrindinių priežasčių gali būti:
- Mažakraujystė (anemija)
- Bronchų astma
- Bronchitas
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
- Įgimtos širdies ydos
- Širdies nepakankamumas
- Emfizema
- Pneumonija (bakterinė ar virusinė)
- Pneumotoraksas (oro patekimas tarp plaučių ir krūtinės sienelės, plaučių kolapsas)
- Plaučių edema (skystis plaučiuose)
- Plaučių embolija (kraujo krešulys plautyje)
- Plaučių hipertenzija
- Plaučių fibrozė (plaučių randėjimas)
- Miego apnėja
Pagrindinės hipoksijos rūšys
Tam, kad deguonis pasiektų audinių ląsteles, būtini keli aspektai: pakankamai deguonies įkvepiamame ore, geras plaučių darbas, efektyvi širdies veikla bei kraujotaka, pakankamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir ląstelių gebėjimas naudoti deguonį. Kiekvienos hipoksijos rūšis priklauso nuo to, kur grandinėje įvyksta sutrikimas:
- Pakankamas deguonies kiekis įkvepiamame ore
- Plaučių funkcija, kuri leidžia deguoniui patekti į alveoles
- Širdies ir kraujagyslių sistema, užtikrinanti deguonies transportą krauju
- Pakankamas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, pernešantis deguonį
- Ląstelių gebėjimas pasinaudoti deguonimi
Pagrindinės hipoksijos rūšys:
Hipokseminė hipoksija
Dažniausia hipoksijos forma – hipokseminė hipoksija, kai kraujyje sumažėja deguonies kiekis. Tokį deguonies trūkumą dažniausiai lemia plaučių ar širdies ligos, įgimtos širdies ydos, tam tikri vaistai, lėtinantys kvėpavimą, paūmėjimą gali sukelti ir aukštis kalnuose, kur mažesnis deguonies lygis ore.
Kraujotakos (cirkuliacinė) hipoksija
Kartais kraujyje gali būti pakankamai deguonies, tačiau esant širdies nepakankamumui ar kraujagyslių užsikimšimui (tarkime, dėl trombo), deguonis nepasiekia audinių. Tai vadinama kraujotakos hipoksija arba stagnacine/ischemija hipoksija.
Mažakraujystės (aneminė) hipoksija
Ši būklė išsivysto, kai organizmui trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, kurie iš plaučių gabena deguonį į audinius. Tokia hipoksija pasitaiko sergant anemija arba esant kraujo ląstelių funkcijos sutrikimui.
Histotoksinė hipoksija
Tokiu atveju deguonis patenka į audinius, bet ląstelės negeba jo tinkamai panaudoti. Taip gali nutikti dėl apsinuodijimo, pavyzdžiui, ciano junginiais arba kitomis toksinėmis medžiagomis.
Kaip nustatoma hipoksija?
Tiksliai nustatyti hipoksiją padeda išsami apžiūra ir tyrimai. Gydytojas gali atkreipti dėmesį į odos, nagų ar lūpų spalvos pokyčius, paklausyti širdies ir plaučių veiklos. Diagnostikai taikomi šie tyrimai:
- Pulsoksimetrija – matuojamas deguonies saturacija kraujyje, paprastai laikikliu ant piršto. Tyrimas neskausmingas ir paprastas.
- Arterinio kraujo dujų tyrimas (AKDT) – plona adata paimamas kraujo mėginys iš rankos, riešo ar kirkšnies, siekiant ištirti deguonies lygį.
- Plaučių funkcijos tyrimas (spirometrija) – matuojama, kaip gerai plaučiai išpučia ir įkvepia orą.
- Vaizdiniai tyrimai (rentgeno nuotrauka, KT, ventiliacijos-perfuzijos (V/Q) tyrimai) – padeda pamatyti vidaus organų vaizdą ir nustatyti hipoksijos priežastį.
- Šešių minučių ėjimo testas – vertinama, kokį atstumą žmogus nueina per nustatytą laiką, siekiant įvertinti plaučių ir širdies funkciją.
Hipoksijos gydymas
Terapija parenkama atsižvelgiant į pagrindinę hipoksijos priežastį. Vienais atvejais pakanka trumpalaikio gydymo, kitais – reikia ilgalaikės priežiūros. Galimos gydymo priemonės:
- Įkvepiami steroidai kvėpavimo takų atvėrimui, sergant astma ar kitomis plaučių ligomis
- Vaistai, šalinantys skysčių perteklių iš plaučių (diuretikai)
- Nuolatinio teigiamo slėgio kaukės (CPAP), kai sergama miego apnėja
- Bilevel teigiamo slėgio aparatai, naudojami sergant kai kuriomis kvėpavimo ligomis ar miego apnėja
- Deguonies terapija: specialūs prietaisai (vamzdeliai ar kaukės) leidžia papildomai patekti deguoniui į plaučius
- Dirbtinis kvėpavimas ligoninėje, jei hipoksija sunki ir ištinka staiga
Kaip valdyti hipoksijos simptomus?
Pajutus sumišimą, pakitusią odos, nagų ar lūpų spalvą, padažnėjusį kvėpavimą ar širdies plakimą, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tik laiku suteikta pagalba gali apsaugoti nuo ilgalaikių komplikacijų ir organų pažeidimų. Jeigu turite lėtinių sveikatos sutrikimų, gydytojas nurodys, kaip sekti savijautą ir veiksmingai mažinti hipoksijos riziką.
Kaip mažinti hipoksijos riziką?
Svarbiausias žingsnis – rūpintis pagrindinių ligų, kurios gali lemti hipoksiją, valdymu. Turint kvėpavimo ar širdies veiklos sutrikimų, svarbu aptarti su gydytoju prevencines priemones. Kai kurie vaistai ar ypatingos situacijos – tarkime, kelionė į kalnus – gali padidinti pavojų, todėl iš anksto pasiruoškite keliaudami arba keičiant gydymo režimą.
Ką tikėtis susirgus hipoksija?
Dažniausiai ši būklė reikalauja skubios medicinos pagalbos. Kai pagrindinė hipoksiją sukėlusi priežastis išgydoma, gali sumažėti ar visai prireikti nutraukti deguonies papildymą. Kartais, sergant lėtinėmis ligomis, gali būti reikalingas ilgesnis papildomo deguonies vartojimas. Gydytojas aptars visus galimus sprendimus ir gydymo planą, kad būtų išvengta tolimesnio audinių pažeidimo.
Gyvenimas su hipoksija: kaip rūpintis savimi?
Jei jums nustatyta hipoksija ar esate rizikos grupėje, svarbiausia – griežtai laikytis gydytojų rekomendacijų ir būtinų gydymo schemų.
- Neignoruokite naujų simptomų – jeigu pastebite pokyčius, nedelsdami kreipkitės į medikus.
- Rūpinkitės savimi: sergant astma, žinokite savo ligos sukelėjus, turėkite reikiamus inhaliatorius.
- Atlikite kvėpavimo pratimus ir laikykitės gydytojo nurodymų dėl plaučių stiprinimo.
- Meskite rūkyti – net nedidelis pagerėjimas gali apsaugoti jūsų plaučius nuo tolimesnių pažeidimų.
- Visus vaistus vartokite tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas.
- Ruoškitės kelionėms į aukštikalnes: žinokite, kokios rizikos egzistuoja, kaip prireikus gauti medicinos pagalbą ir būtinai pasiimkite visą reikalingą įrangą ar vaistus.
Kada nedelsti vykti į gydymo įstaigą?
Hipoksija yra pavojinga gyvybei. Jei pajutote bet kurį paminėtą simptomą, jeigu pastebite staigius sąmonės, elgesio ar kvėpavimo pakitimus, skubiai kreipkitės į medikus. Taip pat veikitės, jeigu sergate lėtine liga ir netikėtai pastebėjote savo būklės pablogėjimą – tuomet rizika hipoksijai išauga.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar hipoksiją sukėlė kita sveikatos būklė?
- Kaip galėčiau mažinti šios būklės riziką ir kontroliuoti esamus simptomus?
- Ar buvo pažeisti organai ar pasireiškė kitų komplikacijų?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai sumažintų hipoksijos tikimybę?
- Ar kelionės arba vaistų keitimas gali padidinti hipoksijos riziką?
