Intrauterininis augimo sulėtėjimas – tai būsena, kai vaisius nėštumo metu auga lėčiau, nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę. Toks augimo sulėtėjimas reiškia, kad vaisiaus dydis, palyginus su kitais vaisiais to paties nėštumo amžiaus, yra mažesnis nei 90 proc. jų (arba žemiau dešimtojo procentilio). Vaisiaus augimas gimdoje priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl mažas vaisius nebūtinai reiškia sveikatos problemą. Tačiau kai kurioms nėščiosioms sulėtėjęs augimas siejamas su tam tikromis ligomis ar nėštumo komplikacijomis.
Intrauterininio augimo sulėtėjimo tipai
Ši būklė skirstoma į kelis tipus, priklausomai nuo to, kaip pasireiškia augimo sulėtėjimas:
- Simetrinis augimo sulėtėjimas. Visi vaisiaus kūno organai yra proporcingai mažesni. Šiuo atveju dažniausiai priežastis slypi ankstyvame nėštumo laikotarpyje. Šio tipo sulėtėjimas sudaro apie 30 % visų atvejų.
- Asimetrinis augimo sulėtėjimas. Dažniausiai mažesnis būna tik pilvukas, o galva ir smegenys vystosi įprastai. Tai dažniausiai pasitaikantis variantas – užima apie 80 % visų tokių atvejų.
Kiek dažnai pasitaiko intrauterininis augimo sulėtėjimas?
Ši būklė nustatoma maždaug kas dešimtai nėštumo atvejui. Svarbu atsiminti, kad kai kurie vaisiai tiesiog natūraliai yra mažesni ir nebūtinai serga augimo sutrikimu.
Kada ir kaip nustatomas vaisiaus augimo sulėtėjimas?
Augimo sulėtėjimas dažniausiai įtariamas nuo antrojo nėštumo trimestro, kai nuosekliai matuojamas gimdos dugno aukštis – atstumas nuo gaktos kaulo iki gimdos viršaus. Jei šis matmuo yra mažesnis nei tikėtasi pagal nėštumo savaitę, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus.
Diagnozuoti šią būklę galima tik tiksliai žinant, kiek savaičių trunka nėštumas. Nurodant nėštumo amžių vertinamas paskutinių mėnesinių pirmos dienos ir pirmo trimestro echoskopijos rezultatai.
- Gimdos dugno aukščio matavimas. Matuojama kiek centimetrų nuo gaktos kaulo iki gimdos viršaus. Standartiškai šis skaičius turėtų atitikti nėštumo savaičių skaičių. Jeigu, pavyzdžiui, 32 nėštumo savaitę išmatuojama vos 28 cm, įtariamas augimo sulėtėjimas.
- Kūno svorio stebėjimas. Jei nėščioji priauga per mažai svorio, tai gali būti ženklas, kad ir vaisius auga lėtai.
- Ultragarsinis tyrimas. Tai patikimiausias metodas vaisiaus dydžiui ir svoriui įvertinti. Vertinamas ne tik bendras dydis, bet ir kraujotaka tarp placentos ir vaisiaus (naudojamas Doplerio metodas), bei amniono skysčio kiekis. Nedidelis amniono kiekis ar prasta kraujotaka gali rodyti augimo sulėtėjimą.
- Vaisiaus tonų ir širdies ritmo stebėjimas. Paprastai naudojamas aparatas stebi vaisiaus širdies ritmą, kad įvertintų jo būklę.
- Amniocentezė. Tam tikrais atvejais, norint išsiaiškinti galimas genetines ar įgimtas ligas, gali būti atliekama amniocentezė – paimamas amniono skysčio mėginys tyrimams.
Kokios yra augimo sulėtėjimo priežastys?
Dažnai augimo sulėtėjimą sukelia placentos ar virkštelės veiklos sutrikimai, nes per jas vaisiui tiekiamos maisto medžiagos ir deguonis. Nepakankamas šių medžiagų tiekimas atsiliepia vaisiaus vystymuisi.
Prie rizikos veiksnių priskiriama:
- Dvynių ar daugiavaisis nėštumas.
- Ankstesnis nėštumas, kurio metu buvo šis sutrikimas.
- Lėtinės motinos ligos – aukštas kraujospūdis, širdies ligos, mažakraujystė, inkstų ligos, diabetas.
- Rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų naudojimas.
- Autoimuninės ligos.
- Epilepsijos gydymas tam tikrais vaistais.
- Infekcinės ligos, tokios kaip raudonukė, sifilis, citomegalo virusas, toksoplazmozė.
- Vaisiaus genetiniai ar įgimti sutrikimai (pvz., Dauno sindromas).
- Gyvenimas aukštikalnėse – čia kūdikiai gimsta mažesni.
Būna atvejų, kai augimo sulėtėjimo priežasčių nepavyksta nustatyti arba jie susideda iš kelių smulkesnių faktorių.
Intrauterininio augimo sulėtėjimo simptomai
Daugeliu atvejų būsimos mamos nejaučia jokių aiškių ženklų, rodančių, kad vaisius yra mažesnis už kitus tos pačios amžiaus vaisius. Kartais moteris gali pastebėti, kad pilvas neauga taip sparčiai, kaip tikėtasi. Tačiau tik gydytojas gali patikimai nustatyti šį sutrikimą, pasitelkęs išsamius matavimus ir tyrimus.
Augimo sulėtėjimo gydymas ir stebėsena
Nors nėra konkretaus „gydymo”, kuris išspręstų augimo sulėtėjimą, pagrindinis tikslas – kuo atidžiau stebėti vaisiaus būklę ir reaguoti į atsirandančius pokyčius. Gydymo planas priklauso nuo nėštumo savaitės ir vaisiaus būklės.
- Dažnesni vizitai ir ultragarsiniai tyrimai. Norima įsitikinti, ar vaisius auga ir vystosi laiku.
- Ankstyvas gimdymo skatinimas. Esant sunkiam augimo sulėtėjimui ar grėsmei vaisiui, gali būti rekomenduojamas gimdymo sužadinimas anksčiau nei 37 nėštumo savaitę ar net Cezario pjūvis.
- Kortikosteroidų skyrimas. Jei planuojamas ankstyvas gimdymas, tikėtina, kad bus skiriami kortikosteroidai, padedantys vaisiaus plaučiams subręsti.
- Esant ypač sunkioms būklėms, moteriai gali prireikti gydymo stacionare, kad būtų galima nuolat stebėti vaisiaus būklę.
Ar kūdikiai su augimo sulėtėjimu vėliau „pasiveja” bendraamžius?
Dauguma tokių kūdikių trečiaisiais gyvenimo metais pasiekia savo bendraamžių dydį. Svarbiausia – neskubėti persotinti mažo vaiko, nes per didelis kalorijų kiekis gali išprovokuoti kitas ligas, pvz., nutukimą ar diabetą. Vaiko augimą stebi ir vertina jo gydytojas ir, jei prireikia, pateikia rekomendacijas dėl mitybos ar papildomo ištyrimo.
Kaip paskatinti vaisiaus augimą?
Unikalių produktų ar patiekalų, užtikrinančių spartų vaisiaus svorio augimą, nėra. Tačiau subalansuota, maistinga mityba nėštumo metu – itin svarbi. Į kasdienę mitybą būtina įtraukti vaisius, daržoves, baltymus, pilno grūdo gaminius ir pakankamą skysčių kiekį. Prieš ženklias dietos korekcijas patartina pasitarti su gydytoju.
Kaip sumažinti intrauterininio augimo sulėtėjimo riziką?
Nemaža dalis rizikos veiksnių yra koreguojami. Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, nevisavertė mityba ar per mažas svorio prieaugis nėštumo metu didina šios būklės tikimybę.
Be šių faktorių, riziką padidina lėtinės ligos, tokios kaip aukštas kraujospūdis, diabetas, mažakraujystė, autoimuninės ligos (pvz., vilkligė ar pjautuvo pavidalo anemija).
Kaip vaisiaus augimo sulėtėjimas veikia nėštumą?
Nors kai kuriais atvejais augimo sulėtėjimas nereiškia komplikacijų, planuojamas didesnis stebėjimas – dažnesni vizitai, daugiau ultragarsinių tyrimų ir papildomi testai. Jei nustatoma, kad priežastis – motinos sveikatos būklė, siekiama ją stabilizuoti, kad neblogėtų vaisiaus augimas. Kiekvienos moters situacija yra individuali, tad ir stebėjimas bei gydymas pritaikomas pagal poreikį.
Ar intrauterininis augimo sulėtėjimas laikomas rizikingu nėštumu?
Augimo sulėtėjimas gali būti laikomas rizikingu nėštumu, ypač jei nustatoma aiški priežastis. Visgi, daugelis vaisių, kuriems diagnozuotas ši būklė, gimsta visiškai sveiki – jiems tiesiog reikia daugiau dėmesio nėštumo metu.
Vaiko gimimas su intrauterininiu augimo sulėtėjimu: kokios galimos pasekmės?
Kai vaisius gimsta mažesnis, didėja rizika susidurti su tam tikromis komplikacijomis:
- Prireikti Cezario pjūvio ar gimdyti anksčiau laiko.
- Kvėpavimo, maitinimosi sunkumai po gimimo.
- Deguonies trūkumas gimimo metu.
- Per žemas cukraus kiekis kraujyje kūdikiui.
- Kūno temperatūros reguliacijos sutrikimai.
- Meconio aspiracija (pirmųjų išmatų įkvėpimas).
- Padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
- Sutrikusi imuninė sistema ir didesnė infekcijų rizika.
Tokiems vaikams gali prireikti ilgesnės stebėsenos ar specialios slaugos ligoninėje. Ilgalaikiai padariniai priklauso nuo augimo sulėtėjimo priežasčių, patirto poveikio ir gimdymo savaitės. Gali būti didesnė rizika mokymosi, koncentracijos, judėjimo ar elgesio sunkumams, taip pat nutukimui ar širdies ir kraujagyslių ligoms.
Kaip elgtis, jei diagnozuotas vaisiaus augimo sulėtėjimas?
Pirmiausia – nesigraužti! Daugeliu atveju tai nėra būsimos mamos kaltė. Svarbiausia:
- Nepraleisti nėštumo priežiūros ir būtinų tyrimų.
- Mesti žalingus įpročius – rūkyti, vartoti alkoholį ar kitus svaigalus.
- Užtikrinti visavertę ir subalansuotą mitybą, gauti pakankamai kalorijų.
- Pakankamai išsimiegoti ir ilsėtis.
- Sekti vaisiaus judesių pokyčius.
- Atvirai informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus.
- Klausti gydytojo apie būklės ypatumus, galimus pokyčius ir sprendimus, kurie padėtų užauginti sveiką vaiką.
Ką dar svarbu žinoti apie mažą vaisiaus dydį?
Nebūtinai kiekvienas mažas vaisius serga augimo sutrikimu – kiekvienas nėštumas ir kūdikis vystosi skirtingai. Pats faktas, kad vaisius yra mažesnis už vidurkį, nebūtinai reiškia didesnę komplikacijų riziką. Tačiau reguliari gydytojo priežiūra visada padeda laiku pastebėti pasikeitimus ir pasirūpinti geriausia įmanoma pradžia naujagimiui.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kas galėjo lemti vaisiaus augimo sulėtėjimą?
- Kiek dažnai reikės apsilankyti pas gydytoją ir atlikti tyrimus?
- Ar yra galimybė pagerinti vaisiaus augimą?
- Kokios galimos medicininės rizikos mano kūdikiui?
- Ar po gimdymo kūdikiui greičiausiai reikės ilgesnio stebėjimo ar priežiūros?
- Ar mano vaikas gali ateityje patirti tam tikrų sveikatos sutrikimų?
Reguliarus bendravimas su gydytoju ir išsami informacija apie būklę padeda jaustis saugiau ir priimti tinkamiausius sprendimus dėl nėštumo ir mažylio gerovės.
