Lupusas yra sudėtinga ir labai įvairiai pasireiškianti liga. Vienų simptomai gali būti lengvi ir retai pasikartojantys, kitų – stiprūs ir trikdantys kasdienį gyvenimą. Žemiau aptarsime, kaip ši autoimuninė liga veikia organizmą, kokių rūšių būna, kaip ją diagnozuoti ir valdyti.
Kas yra vilkligė?
Vilkligė, arba lupusas, – tai autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema ima kovoti ne su grėsmingais virusais ar bakterijomis, bet su paties organizmo ląstelėmis. Uždegimas gali apimti įvairius vidaus organus ar audinius. Simptomai dažniausiai priklauso nuo to, kurią vietą ar organų sistemą pažeidžia imuninės sistemos sukeltas uždegimas. Dažniausiai paveikiami yra šie organai ir sistemos:
- Oda
- Kraujas
- Sąnariai
- Inkstai
- Smegenys
- Širdis
- Plaučiai
Kreipkitės į gydytoją, jei pajutote naujų skausmų, bėrimų ar pastebėjote pokyčių odoje, plaukuose ar akyse.
Vilkligės tipai
Nors dažniausiai minimas sisteminės vilkligės eritemos (SLE) terminas, išskiriamos ir kitos formos:
- Kutaninė (odos) vilkligė paveikia tik odą.
- Medikamentinė vilkligė išsivysto kaip tam tikrų vaistų šalutinis poveikis ir dažnai laikui bėgant išnyksta nutraukus vaistų vartojimą.
- Naujagimių vilkligė gali pasitaikyti kai kuriems kūdikiams, kurių biologiniai tėvai serga vilklige. Tai nėra dažnas atvejis, tačiau rizika yra didesnė tokiose šeimose.
Vilkligės simptomai
Vilkligė pasireiškia įvairiais simptomais ir dažnai vyksta paūmėjimų (vadinamų paūmėjimais) ir remisijų („ramybės laikotarpių”) ciklais. Dažniausiai simptomai išryškėja pamažu – iš pradžių galite pastebėti tik keletą reiškinių, o vėliau jų atsiranda daugiau.
- Sąnarių, raumenų ar krūtinės skausmai (gali sustiprėti giliai įkvėpus)
- Galvos skausmai
- Bėrimai (ypač veide, dažnai vadinami „drugelio bėrimu”)
- Temperatūra
- Plaukų slinkimas
- Opelės burnoje
- Nuolatinis nuovargis
- Dusulys, oro trūkumas
- Padidėję limfmazgiai
- Paburkimas galūnėse ar veide
- Sumaištis, orientacijos sutrikimai
- Krešulių susidarymas kraujagyslėse
Be šių požymių, vilkligė neretai sukelia ir papildomų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui:
- Padidėjęs jautrumas saulei (fotosensyvumas)
- Sausų akių pojūtis
- Depresija ar kiti emocinės sveikatos sunkumai
- Priepuoliai
- Anemija
- Reino reiškinys
- Osteoporozė
- Širdies ir inkstų ligos
Kas lemia vilkligės išsivystymą?
Tikslios vilkligės priežastys iki šiol nėra žinomos, tačiau tikėtina, kad ligos atsiradimą lemia kelių veiksnių visuma:
- Genetiniai veiksniai: tam tikri genetiniai pokyčiai padidina riziką susirgti.
- Hormonai: dažniau liga nustatoma moterims, todėl manoma, kad estrogenas turi įtakos išsivystymui.
- Aplinkos poveikis: ultravioletiniai spinduliai ir tarša taip pat gali prisidėti.
- Gyvenimo būdo veiksniai: rūkymas, stresas bei kitos autoimuninės ligos gali tapti impulsu vystytis vilkligei.
Kas dažniau serga vilklige?
- Moterims, dažniausiai 15-44 m. amžiaus laikotarpiu
- Žmonėms, kurių šeimoje yra vilklige sergančių asmenų
- Dažniau serga tam tikrų etninių grupių atstovai: juodaodžiai, ispanakalbiai, azijiečiai, čiabuviai, Ramiojo vandenyno salų gyventojai
Kaip nustatoma vilkligė?
Norint diagnozuoti vilkligę, reikalinga išplėstinė apžiūra ir įvairūs tyrimai. Gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, įvertins sveikatos istoriją, toliau bus atliekami specifiniai tyrimai, padedantys tiksliau įvertinti būklę. Svarbu paminėti visus – netgi, atrodytų, nereikšmingus – pojūčius ar pokyčius, kurie jums kelia nerimą, nes vilkligė gali pasireikšti labai įvairiai.
Dažniausi tyrimai:
- Kraujo tyrimai, rodantys, kaip veikia imuninė sistema, ar nėra infekcijų, anemijos ar mažo kraujo ląstelių kiekio.
- Šlapimo tyrimas: padeda įvertinti, ar nėra inkstų pažeidimo ar kitų sveikatos problemų.
- Antikūnų (ANA) tyrimas: nustato specifinius baltymus, dažnai randamus sergant vilklige.
- Odos ar inkstų biopsija: esant reikalui, įvertinama, ar šie audiniai pažeisti imuninės sistemos.
Vilkligės gydymas
Vilkligei gydyti taikomi vaistai ir priemonės, kurių tikslas – palengvinti simptomus, sumažinti organų pažeidimo tikimybę bei išvengti paūmėjimų. Daugumai sergančiųjų reikalingas kelių vaistų derinys, parenkamas individualiai. Gydymas gali apimti:
- Hidroksichlorokvinas (DMARD): šis vaistas stabdo simptomų progresavimą, lėtina uždegimą.
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): padeda malšinti skausmą ir uždegimą. Gydytojas nurodys tinkamiausią rūšį ir vartojimo dažnį.
- Kortikosteroidai: stipriai mažina uždegimą, gali būti vartojami tabletėmis arba leidžiami tiesiai į sąnarį.
- Imunosupresantai: mažina imuninės sistemos aktyvumą, taip apsaugodami audinius nuo pažeidimų.
Priklausomai nuo požymių ir kitų gretutinių ligų (pvz., anemijos, padidėjusio kraujospūdžio ar osteoporozės), dažnai tenka taikyti papildomą gydymą.
Kaip sumažinti vilkligės paūmėjimų riziką?
Nors šios ligos prevencija neegzistuoja, galite imtis priemonių, padedančių sumažinti paūmėjimų tikimybę:
- Venkite saulės: per didelis ultravioletinių spindulių kiekis dažnai išprovokuoja simptomų paūmėjimą. Rinkitės apsauginius drabužius, galvos apdangalus ir aukšto SPF (50 ar daugiau) kremus, ypač vidurdienį.
- Išlaikykite fizinį aktyvumą: nedidelis judėjimas (pvz., vaikščiojimas, dviračių sportas, baseinas, joga ar tai-či) padeda sąnariams išlikti judriems ir mažina sąstingį. Prieš renkantis mankštą pasitarkite su gydytoju.
- Kokybiškas miegas ir emocinė sveikata: tinkamai ilsėtis (7-9 val. per parą suaugusiesiems), valdyti stresą ir prireikus pasinaudoti profesionaliomis psichologinėmis konsultacijomis.
Vilkligės prognozė
Vilkligė yra lėtinė liga – ją teks valdyti visą gyvenimą. Simptomai gali keistis bėgant metams, todėl svarbus nuolatinis ryšys su gydytoju. Stebint jūsų būklę, laiku koreguojamas gydymas ir imamasi reikiamų priemonių, jei atsiranda naujų sunkumų.
Konsultuojantis su gydytojų komanda, dažnai rekomenduojamas reumatologas (specialistas, gydantis autoimuninius susirgimus), gali būti reikalingi ir kitų sričių gydytojai – tai priklauso nuo specifinių simptomų ir jų intensyvumo.
Šiuo metu vilkligės visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas leidžia daugeliui žmonių pasiekti ilgalaikę remisiją ir kontroliuoti ligos simptomus.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Atsiradus naujiems ar besikeičiantiems simptomams, nedelskite kreiptis į sveikatos specialistą. Net ir menki pokyčiai gali būti reikšmingi. Jei pastebėjote, kad įprastas gydymas nebepadeda taip gerai kaip anksčiau ar paūmėjimai tampa dažnesni ir sunkesni – būtina pasitarti dėl gydymo keitimo.
- Staigus dusulys, kvėpavimo sutrikimas
- Intensyvus skausmas
- Įtariate, kad prasidėjo infarkto požymiai
Gydytojui galite užduoti klausimus apie vaistus, poreikį lankytis pas specialistus ar pagalbos grupėse, bei aptarti tolesnės priežiūros planą.