Meatalinė stenozė – tai būklė, kai varpos galvutės angos (meato) spindis tampa siauresnis nei įprastai. Ši anga yra šlaplės gale, per ją iš organizmo pasišalina šlapimas. „Stenozė“ reiškia susiaurėjimą, todėl meatalinė stenozė nurodo, kad ši kūno dalis tapo mažesnė ar siauresnė nei turėtų būti.
Kas gali sukelti meatalinę stenozę?
Ši būklė gali būti įgimta arba išsivystyti vėliau, dažniausiai vaikystėje – dažniausiai tarp 3 ir 7 metų. Suaugusiesiems meatalinė stenozė pasitaiko retai, tačiau ji dažniausiai išsivysto po tam tikrų medicininių procedūrų ar gydymo, atliekamo aplink šlaplės sritį. Kartais ją gali sukelti imuninės sistemos ligos, pavyzdžiui, lichen sclerosus. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių vaikams – apipjaustymas. Nepapjaustytiems berniukams ši būklė itin reta.
Kam būdinga ši būklė?
Apipjaustytiems kūdikiams meatalinė stenozė pasitaiko žymiai dažniau, ypač jei žaizda po apipjaustymo nuolat trinasi į sauskelnes arba jei oda uždegama. Suaugusiems ir vyresniems vaikams ši liga dažniau išsivysto dėl ilgalaikio kateterio naudojimo ar patirtos traumos varpos srityje. Kai kuriais atvejais ligos priežastimi gali tapti operacijos, kai į gyvybiškai svarbius takus įvedami instrumentai.
Meatalinės stenozės simptomai
- Degimo pojūtis ar skausmas šlapinantis
- Staigūs stiprūs norai šlapintis
- Dažnesnis šlapinimasis nei įprastai
- Liekna, siaura ar ypač greita šlapimo srovė
- Šlapimo srovės pokyčiai – ji gali taškyti ar būti sunkiai nukreipiama
- Nepilnas šlapimo pūslės ištuštinimas
- Kraujas ant varpos galvutės iškart po šlapinimosi
Daugelis asmenų pastebi nemalonų pojūtį ar deginimą šlapinantis, sunkumų visiškai pasišlapinant ir šlapimo srovės pakitimus. Ypač svarbu stebėti vaikus, jei jų šlapimo srovė tampa kitokia, pasidaro sunkiai nukreipiama ar dažnai tenka valyti šlapimo pėdsakus nuo odos aplink varpą.
Pasekmės ir galimos komplikacijos
Kai kurie gydytojai mano, kad negydant meatalinės stenozės gali kilti šlapimo takų infekcijos, inkstų funkcijos pažeidimai ar net priverstinis šlapinimasis. Tačiau yra specialistų, manančių, kad šios komplikacijos pasitaiko retai ir dažnai nereikia skubėti taikyti operacinio gydymo, jei nėra nusiskundimų. Ypatingais atvejais rekomenduojama vertinti kiekvieną situaciją individualiai.
Kaip nustatoma meatalinė stenozė?
Paprastai gydytojui pakanka apžiūros ir šiek tiek papildomos informacijos apie šlapinimąsi, kad nustatytų šią diagnozę. Dažniausiai matuojamas meato skersmuo (šios angos dydis natūraliai kiekvieno žmogaus skiriasi – siauresnis matmuo dar nereiškia ligos). Suaugusiesiems užduodami klausimai apie šlapinimosi kryptį ir srovės pokyčius, vaikams ar kūdikiams – stebima, kaip vaikas šlapinasi. Jei reikia, gali būti pamatuojama šlapimo srovės stiprumas (debito greitis).
Gydymo galimybės
Ar meatalinė stenozė gali išnykti savaime?
Savaime ši būklė nepraeina – būtinas gydymas.
Gydymo būdai
Dažniausiai efektyviausia – chirurginė procedūra vadinama meatotomija. Jos metu atveriamas meato spindis, kad šlapimo anga taptų didesnė. Ši procedūra sėkminga daugeliui, o meatalinė stenozė paprastai neatsinaujina.
Retesniais atvejais galima bandyti naudoti vietinius steroidinius kremus, tepant juos ant varpos galvutės, tačiau jų veiksmingumas dažniausiai ribotas ir gydymas trunka iki trijų mėnesių.
Kitas metodas yra angos plėtimas (dilatacija), tačiau šis būdas kartais pažeidžia audinius ir sudaro randus, kurie gali dar labiau susiaurinti angą.
Kaip gydyti suaugusįjį?
Suaugusiesiems taip pat dažniausiai rekomenduojama atlikti meatotomiją, nes tai patikimiausias ir ilgalaikį rezultatą užtikrinantis būdas.
Atsistatymo laikotarpis ir savijauta
Po meatotomijos savijauta pagerėja per kelias dienas. Diskomfortui mažinti tinka nuskausminamieji ir šilti vonios. Jei atsiranda kraujavimas, užtenka lengvai spausti pažeistą vietą švariu rankšluosčiu – didesnis kraujavimas po šios procedūros retas.
Norint pagreitinti gijimą, galite kelias savaites du kartus per dieną tepti gijimui skirtą tepalą ant pažeistos srities.
Prevencijos galimybės
Įgimtą meatalinę stenozę užkirsti neįmanoma. Dauguma vaikams išsivysčiusių atvejų galima išvengti neapipjaustant, tačiau toks sprendimas šiek tiek padidina riziką susirgti kai kuriomis kitomis ligomis, tarp jų – lytiškai plintančiomis infekcijomis ar varpos vėžiu.
Jei visgi nuspręsite vaiką apipjaustyti, pažeistą vietą kelias savaites verta tepti raminančiais ir odą saugančiais kremais, kad sumažintumėte riziką susiformuoti randui ir susiaurėti etapui.
Ligos eiga ir prognozė
Tinkamai gydant meatalinė stenozė paprastai praeina be rimtų komplikacijų – ypač dažnai atliekama meatotomija, po kurios meato susiaurėjimas būna retas ar neatsinaujina visai.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Jei jums ar jūsų vaikui pasidaro sunku šlapintis ar šlapinimasis tampa skausmingas
- Jei nebepavyksta pasišlapinti visai
- Jei jaučiate stiprų skausmą šlapinimosi metu
Jei po chirurginės procedūros atsiranda bet kuris iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą:
- Aukšta temperatūra (38°C ar daugiau)
- Smarkus kraujavimas
- Didėjantis skausmas
- Dažni vėmimai
- Sunkumai šlapinantis
- Ilgą laiką sausa sauskelnė
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip nustatėte, kad mano vaikui/sau yra meatalinė stenozė?
- Jei tai ne ši liga, kokios dar galimos priežastys?
- Kas galėjo nulemti šį susiaurėjimą?
- Kiek stipriai susiaurėjusi meato anga?
- Ar būtinas gydymas ir kokią procedūrą rekomenduojate?
- Kokios galimos gydymo rizikos?
