Megaloblastinė anemija – būklė, kuri išsivysto, kai organizmui trūksta svarbių vitaminų – B12 ir B9 (folio rūgšties). Dėl to kaulų čiulpai pradeda gaminti neįprastai dideles, tačiau nesubrendusios raudonuosius kraujo kūnelius. Ši anemijos forma priklauso makrocitinių anemijų grupei ir dažniausiai susijusi su mitybos nepakankamumu ar sutrikusiu vitaminų pasisavinimu.
Kaip megaloblastinė anemija paveikia organizmą
Normaliai kraujo kūneliai susidaro kaulų čiulpuose iš kamieninių ląstelių, o jų brendimui būtini B12 ir folio rūgštis. Kai šių vitaminų ima trūkti, vietoj pilnai subrendusių eritrocitų ima formuotis dideli, nenormalūs megaloblastai. Jie dažnai net nesugeba palikti kaulų čiulpų arba, patekę į kraujotaką, gyvuoja trumpiau už sveikus kraujo kūnelius. Dėl to kraujyje mažėja raudonųjų kūnelių skaičius, o audiniai ima stokoti deguonies.
Megaloblastinė anemija – tai daugiau nei tik sumažėjęs eritrocitų kiekis. Jei organizmas ilgą laiką negauna pakankamai B12, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai: silpnėja atmintis, vystosi pusiausvyros problemos, juntamas dilgčiojimas ar nejautra rankose ir kojose.
Megaloblastinės anemijos paplitimas
Nors ši anemijos forma nėra labai reta, tikslių paplitimo duomenų nėra – ji gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms, priklausomai nuo mitybos ir kitų organizmo būklių.
Megaloblastinės anemijos priežastys
Megaloblastinė anemija vystosi, kai organizme trūksta vitaminų B12 ir/arba B9, kurie būtini raudonųjų kraujo kūnelių augimui ir brendimui.
Galimos B12 trūkumo priežastys
- Nesubalansuota mityba – per mažai maisto turinčio B12, pavyzdžiui, mėsos, žuvies, kiaušinių ar pieno produktų.
- Tam tikros sveikatos būklės ar gydymo pasekmės, trukdančios organizmui įsisavinti B12:
- Perniciozinė anemija – autoimuninė liga, kuri trukdo pasisavinti B12.
- Skrandžio dalies pašalinimas (gastrektomija) – po šios operacijos dažnai blogėja B12 įsisavinimas.
- Zollingerio-Ellisono sindromas – reta būklė, mažinanti B12 pasisavinimą.
- Aklosios žarnos sindromas – sutrikus žarnyno peristaltikai gali imti daugintis bakterijos, kurios sunaudoja B12.
- Žuvies kaspinuočio užkrėtimas – valgant ne iki galo termiškai apdorotą žuvį yra rizika užsikrėsti kaspinuočiu, kuris „suvalgo“ vitaminą B12.
- Kasa nepakankamumas – kai nėra pakankamai virškinimo fermentų, blogėja ir B12 bei B9 įsisavinimas.
Galimos folio rūgšties (B9) trūkumo priežastys
- Mityba, kurioje stinga žalių daržovių, vaisių, mėsos, kepenų ar folio rūgštimi praturtintų produktų.
- Virškinimo sistemos ligos, kaip Krono ar celiakija, trukdo gerai pasisavinti folio rūgštį.
- Dideli alkoholio kiekiai – dažnai alkoholiu pakeičiant maistą, trūksta ir folio rūgšties.
- Perkaitinta (pervirti) vaisiai ir daržovės – šiluma naikina natūralų folatą.
- Hemolizinė anemija – esant padidintam kraujo kūnelių irimui, organizmas nespėja jų atkurti su turimu folatu.
- Tam tikri vaistai (vaistai nuo traukulių ar opinio kolito) – gali trikdyti folatų pasisavinimą.
- Dializė sergant inkstų nepakankamumu dažnai lemia prastesnį apetitą bei nepakankamą B vitaminų suvartojimą.
Megaloblastinės anemijos simptomai
- Lėtinis nuovargis – nuolatinis energijos trūkumas ir greitas išsekimas net dirbant įprastus kasdienius darbus.
- Silpnumas – sunku atlikti įprastas veiklas, jaučiamas bendras kūno silpnumas.
- Blyškumas – oda tampa neįprastai šviesi.
- Dusulys – greitai pradeda trūkti oro net lengvai judant ar lipant laiptais.
- Galvos svaigimas ar lengvas silpnumas – gali atrodyti, kad tuoj nualpsite.
- B12 trūkumas gali pasireikšti jutimų sutrikimais – dilgčiojimu ar nejautra galūnėse, raumenų silpnumu.
Kaip nustatoma megaloblastinė anemija
Kai gydytojui kyla įtarimas dėl anemijos, pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas ir aptariami paciento pojūčiai. Pagrindiniai tyrimai:
- Visa kraujo ląstelių analizė (bendras kraujo tyrimas) – nustatomas raudonųjų kraujo kūnelių skaičius ir savybės.
- Kraujas tiriamas mikroskopu – vertinama kraujo ląstelių sandara ir dydis.
- Retikulocitų skaičius – matuojamas nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, kuris rodo, ar kaulų čiulpai pakankamai aktyvūs.
Megaloblastinės anemijos gydymas
Pagrindinis šios anemijos gydymo būdas – B12 ir folio rūgšties papildai.
- Jei diagnozuojamas B12 trūkumas, skiriamos injekcijos – ypač jei pasisavinimas pašalintas sutrikęs. Jei trūkumas susijęs su lėtine liga, papildai ar injekcijos gali būti reikalingos visą gyvenimą.
- Folio rūgšties stoka taip pat koreguojama tabletėmis. Prieš skiriant folio rūgštį dažnai tikrinamas ir B12 lygis, kad nepamaskuotų galimos B12 stokos, kuri laiku nepastebėta gali pažeisti nervų sistemą.
Kaip sumažinti megaloblastinės anemijos riziką
- Kasdien rinkitės subalansuotą mitybą, įtraukdami produktus, kuriuose gausu B12 ir folio rūgšties.
- Venkite gausaus alkoholio vartojimo – alkoholis slopina vitaminų įsisavinimą.
- Jei turite sveikatos problemų, trukdančių pasisavinti šiuos vitaminus, bendradarbiaukite su gydytoju, kad kontrolė būtų efektyvi.
Maisto produktai, kuriuose gausu B12
- Gyvūninės kilmės maistas – mėsa, žuvis, paukštiena, kiaušiniai, pienas ir jo produktai.
- Vitaminizuoti produktai – kai kurios grūdų košės, augalinis pienas, duona ar maistiniai mieliai papildomi B12. Patikrinkite etiketę, ar produkte tikrai yra papildomai įdėta šio vitamino.
Maisto produktai, kuriuose gausu B9 (folio rūgšties)
- Tamsiai žalios lapinės daržovės, žirniai, pupelės, ankštinės kultūros.
- Citrusiniai vaisiai.
- Kepenys, mėsa, jūros gėrybės, paukštiena.
- Kiaušiniai, pieno produktai.
- Produktai, praturtinti folio rūgštimi – duona, makaronai, ryžiai, kai kurios kruopos ir miltai. Visada pasitikrinkite produkto maistinę vertę.
Megaloblastinės anemijos prognozė
Dauguma pacientų visiškai pasveiksta pradėjus vartoti tinkamus vitaminų papildus. Pirmieji kraujo tyrimai dažnai atliekami po kelių savaičių, kad būtų matyti, kaip organizmas reaguoja į papildus.
Net ir pagerėjus būklei, periodinis vitaminų kiekio stebėjimas lieka svarbus – taip užtikrinama, kad B12 ir folio rūgšties lygis būtų tinkamas ilgalaikėje perspektyvoje.
Praktiški patarimai gyvenant su megaloblastine anemija
- Reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vitamininius papildus.
- Puoselėkite gerus mitybos įpročius – nuolat rūpinkitės, kad racione nestigtų svarbiausių vitaminų.
- Įsiklausykite į savo savijautą: jei simptomai grįžta, pasikonsultuokite su gydytoju ir atlikite kraujo tyrimus.
