SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Meningoencefalitas: kas tai, simptomai ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Meningoencefalitas: kas tai, simptomai ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Meningoencefalitas yra reta ir labai pavojinga sveikatai būklė, kai vienu metu išsivysto ir meningitas, ir encefalitas. Medicinos specialistai kartais vartoja ir kitą šios ligos terminą – encefalomeningitas.

Turinys
  1. 1.Kas yra meningoencefalitas?
  2. 2.Meningoencefalito tipai
  3. 3.Meningoencefalito simptomai
  4. 4.Priežastys ir rizikos veiksniai
    • 4.1Meningoencefalito perduodamumas
  5. 5.Kaip diagnozuojamas meningoencefalitas?
  6. 6.Gydymo galimybės
  7. 7.Ligos prevencija
  8. 8.Prognozė sergantiems meningoencefalitu

Kas yra meningoencefalitas?

Šią ligą sukelia uždegiminiai procesai, paveikiantys ir galvos bei nugaros smegenų dangalus (meningitus), ir pačią galvos smegenų medžiagą (encefalitas). Danga yra svarbi galvos bei nugaros smegenų apsauga, o uždegimas joje ir smegenyse sukelia rimtų padarinių visam organizmui.

Meningoencefalitas dažniausiai atsiranda dėl infekcijos – virusinės, bakterinės, grybelinės ar net sukeltos pirmuonių. Tačiau kartais šią būklę gali lemti ir kitos priežastys – autoimuniniai procesai ar kai kurių vaistų šalutinis poveikis. Meningoencefalitas gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo kūdikių iki vyresnių žmonių.

Meningoencefalito tipai

Skirtingi meningoencefalito tipai atsiranda priklausomai nuo ligos sukėlėjo. Dažniausi variantai – infekciniai meningoencefalitai, kuriuos sukelia:

  • Bakterijos: Dažniausiai atsakingi mikroorganizmai – Neisseria meningitides, Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus influenzae tipo b.
  • Grybeliai: Ypač pavojinga yra Cryptococcus genties infekcija, galinti pažeisti galvos smegenis ar plaučius.
  • Virusai: Herpetinis meningoencefalitas dažniausiai atsiranda dėl 1 ar 2 tipo Herpes simplex viruso aktyvumo – dažniau virusas suaktyvėja po ankstesnės infekcijos, bet kartais pasireiškia ir nuo pirmo užsikrėtimo.
  • Pirmuonys: Pavojus slypi ir retesniuose sukėlėjuose, pavyzdžiui, „smegenis ėdančios amebos“ Naegleria fowleri, gyvenančios šiltuose sekliuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip ežerai ar upės.

Retesnė priežastis – imuninės sistemos sutrikimai – autoimuniniai procesai arba reakcijos, susijusios su kai kurių vaistų vartojimu (pavyzdžiui, imunitetą veikiančios terapijos atveju).

Susiję įrašai

Lanugas: ką svarbu žinoti

Lanugas: ką svarbu žinoti

2026 26 vasario
7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai

7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai

2026 25 vasario

Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas

2026 25 vasario

Kas yra saldinė anyžė ir kokia jos nauda?

2026 25 vasario

Meningoencefalito simptomai

Meningoencefalitas dažniausiai prasideda staigiai ir simptomai greitai stiprėja. Dažniausi ligos požymiai:

  • Stiprėjantis galvos skausmas;
  • Kaklo sustingimas ar skausmas;
  • Aukšta kūno temperatūra (karščiavimas);
  • Silpnumas, energijos stoka;
  • Pykinimas bei vėmimas;
  • Raumenų silpnumas;
  • Kalbos sutrikimai;
  • Jautrumas šviesai (fotofobija);
  • Sunkus mąstymas, sumišimas;
  • Elgesio ar asmenybės pokyčiai;
  • Regos ar klausos haliucinacijos;
  • Priepuoliai (traukulių pasireiškimas);
  • Sąmonės praradimas.

Kūdikiams ar labai mažiems vaikams gali pasireikšti:

  • Išsipūtusi momenėlis (minkštoji pakaušio sritis);
  • Maitinimosi sutrikimai;
  • Apsunkintas žadinimas, mieguistumas arba neįprastai ilgas miegas.

Pasirodžius tokiems simptomams, būtina kuo skubiau kreiptis į medikus – šios ligos eiga greita, o ankstyvas gydymas lemia išgyvenimo galimybes ir sumažina komplikacijų riziką.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Didžioji meningoencefalito atvejų dalis susijusi su infekciniais sukėlėjais – virusais, bakterijomis, grybeliais ar pirmuonių infekcija. Šios infekcijos gali plisti per orą, vandenį, maistą ar artimą kontaktą su sergančiuoju. Visgi ne kiekvienas, užsikrėtęs infekciniu sukėlėju, suserga meningoencefalitu.

Yra ir rizikos grupių, kurioms ši liga gresia dažniau:

  • Imunitetą silpninantys veiksniai (ligos, terapijos);
  • Nuo 0 iki 5 metų amžiaus vaikai ir žmonės virš 65 metų (dėl silpnesnės imuninės apsaugos);
  • ŽIV infekcija, ypač esant išplitusiai ligos stadijai;
  • Imunosupresantų vartojimas (organų, kamieninių ląstelių persodinimas, kai kurios autoiimuninės ligos);
  • Onkologinės ligos ar jų gydymas (pvz., chemoterapija, spindulinė terapija);
  • Pagrindiniai pirminio imunodeficito sindromai;
  • Kai kurios autoimuninės ligos (psoriazė, Krono liga, vilkligė);
  • Alkoholio vartojimo sutrikimai.

Meningoencefalito perduodamumas

Savaime meningoencefalitas kaip uždegiminė būklė nėra užkrečiamas. Tačiau kai kurie šią ligą sukeliantys infekciniai veiksniai, pavyzdžiui, virusai ar bakterijos, perduodami nuo žmogaus žmogui – tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, užsikrėtus herpes simplex virusu.

Kaip diagnozuojamas meningoencefalitas?

Įtarus meningoencefalitą, gydytojas ar sveikatos priežiūros specialistas skubiai pradės tyrimus. Atliekamas išsamus fizinis bei neurologinis ištyrimas, renkama informacija apie simptomų atsiradimą ir jų trukmę.

Diagnozei patvirtinti dažniausiai pasitelkiami šie tyrimai:

  • Laboratoriniai skysčių tyrimai: Tiriamas kraujas, šlapimas ar seilės, nustatant uždegimo ar infekcijos žymenis, siekiama rasti konkretų ligos sukėlėją;
  • Lumbalinė punkcija (spinalinis punkcija): Paimamas smegenų skysčio mėginys, kurį laboratorija tiria dėl bakterijų, grybelinių ar kitų pokyčių, taip pat vertina baltymus, baltuosius kraujo kūnelius. Šis tyrimas padeda atskirti meningoencefalitą nuo kitų sunkių būklių, pavyzdžiui, apsinuodijimų;
  • EEG (elektroencefalograma): Vertinami smegenų elektriniai signalai, ieškoma funkcijų sutrikimų;
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekami daugiasluoksniai smegenų ar dangalų vaizdai, vertinama, ar nėra krešulių, patinimų, infekcijų požymių arba uždegimo židinių;
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Detaliai įvertinami smegenų audiniai bei dangalai, šis metodas ypač tinkamas vaikams ar kūdikiams, nes nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.

Gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė meningoencefalitą ir kokia sunki ligos eiga. Dažniausiai reikalaujama stacionaraus gydymo ligoninėje. Taikomos šios priemonės:

  • Vaistai nuo nustatyto sukėlėjo – pavyzdžiui, priešgrybeliniai vaistai, jei uždegimo šaltinis yra grybelis, arba antivirusiniai vaistai (pvz., acikloviras) esant virusiniam meningoencefalitui;
  • Antiepilepsiniai vaistai padeda išvengti ar gydyti priepuolius;
  • Kortikosteroidai sumažina uždegimo sukeltą patinimą, gali padėti išvengti klausos sutrikimų;
  • Smegenų skysčio nutekėjimo procedūros sumažina kaukolės viduje kylantį slėgį;
  • Skausmą malšinantys vaistai ar sedacija taikoma esant itin intensyviam uždegimui ar skausmui.

Ligoninėje pacientų būklė nuolat stebima, reaguojama į bet kokius komplikacijų požymius ar pokyčius.

Ligos prevencija

Nors visiškai išvengti meningoencefalito neįmanoma, galima imtis priemonių riziką ženkliai sumažinti. Pagrindinė rekomendacija – rūpintis bendra sveikata ir stengtis nesusirgti infekcinėmis ligomis:

  • Plauti rankas muilu ir vandeniu kuo dažniau;
  • Kosint ar čiaudint pridengti burną ir nosį;
  • Reguliariai dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius;
  • Vengti kontakto su sergančiais infekcinėmis ligomis asmenimis (tai svarbu tiek jums, tiek aplinkiniams);
  • Negerti ir nesimaudyti nežinomame ar galimai užterštame vandenyje; jeigu reikia nosies praplovimų – naudoti tik distiliuotą ar specialiai paruoštą vandenį;
  • Infekcijų, plintančių lytiniu keliu, riziką sumažinsite naudodami apsaugos priemones bei reguliariai tikrindamiesi;
  • Nuo grybelių sukeltų infekcijų saugos kaukės nešiojimas dulkėtose aplinkose (statybvietėse, per smėlio audras); jei gyvenate regione, kur tokios infekcijos paplitusios, imkitės papildomų atsargumo priemonių;
  • Reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač jei priklausote rizikos grupei ar turite nusilpusį imunitetą;
  • Kelionės metu iš anksto pasidomėkite, kokios infekcinės ligos dažnos jūsų lankomame regione ir kaip jų išvengti.

Prognozė sergantiems meningoencefalitu

Pasveikimo galimybės ir ligos baigtis priklauso nuo ligos sukėlėjo, uždegimo stiprumo bei nuo to, kaip anksti buvo pradėtas gydymas. Pavyzdžiui, persirgus kriptokokiniu meningoencefalitu, kas antras pacientas po metų dar patiria pažinimo ar fizinės sveikatos sutrikimų. O 50–70% herpetiniu meningoencefalitu persirgusiųjų tenka susidurti su nuolatiniais neurologiniais pažeidimais ar net komos būkle.

Lengvesnėms ligos formoms, laiku pradėjus gydymą, komplikacijų pasitaiko rečiau, o tikimybė visiškai atsistatyti – žymiai didesnė.

Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Lanugas: ką svarbu žinoti
Dermatologija

Lanugas: ką svarbu žinoti

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 26 vasario
7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai
Vitaminai ir papildai

7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 25 vasario
Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas
Sveiko kūno priežiūra

Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas

Paskelbė Sveikatingumas
2026 25 vasario
Kitas įrašas
Menkeso liga: susisukę plaukai, vario trūkumas, pakaušio rago sindromas

Menkeso liga: susisukę plaukai, vario trūkumas, pakaušio rago sindromas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Lanugas: ką svarbu žinoti

Lanugas: ką svarbu žinoti

2026 26 vasario
7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai

7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai

2026 25 vasario
Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas

Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas

2026 25 vasario
Kas yra saldinė anyžė ir kokia jos nauda?

Kas yra saldinė anyžė ir kokia jos nauda?

2026 25 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Lanugas: ką svarbu žinoti
  • 7 geriausi natūralūs raumenų atpalaiduotojai
  • Taukinis sviestas veido odai: nauda ir naudojimas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.