Jeigu atlikus kraujo tyrimą paaiškėja, kad jūsų raudonieji kraujo kūneliai yra mažesni negu įprastai, gydytojas gali paminėti terminą „mikrocitozė“. Tai ne atskira liga, o kraujo rodiklis, apibūdinantis mažesnio tūrio eritrocitus. Dažniausiai šią būklę nustatyti padeda bendras kraujo tyrimas (BKT), kuris suteikia svarbios informacijos apie jūsų kraujo ląsteles.
Mikrocitozės esmė
BKT rezultatuose vertinamas ir vidutinis raudonųjų kraujo kūnelių tūris, vadinamas MCV (angl. mean corpuscular volume). Suaugusiajam laikoma, kad mikrocitozė nustatoma, kai MCV yra mažesnis nei 80 femtolitrų (fL). Paprastai šis rodiklis įspėja apie galimą mikrocitinę anemiją – būklę, kai eritrocituose trūksta geležies turinčio baltymo hemoglobino. Hemoglobinas labai svarbus, nes būtent jis aprūpina orgaznizmą deguonimi.
Kaip dažnai pasitaiko mikrocitozė?
Mikrocitinė anemija visame pasaulyje yra dažniausiai pasitaikanti anemijos rūšis tiek suaugusiesiems, tiek vaikams – daugeliu atvejų ji aptinkama netikėtai, per profilaktinius ar kitus kraujo tyrimus.
Mikrocitozės simptomai
Dažniausiai mikrocitozė nesukelia jokių aiškiai juntamų pojūčių, o vienintelis užuomina lieka sumažėjęs MCV rodiklis tyrimuose. Tačiau jeigu yra ir anemija, galimi simptomai, panašūs į kitų rūšių mažakraujystės:
- Nuovargis ir bendras silpnumas
- Pabalusi oda
- Dusulys ar greitas kvėpavimas
- Dažnesnis širdies plakimas
- Pica – neįprastas noras valgyti nelabai tinkamus valgyti dalykus (būdingas esant geležies trūkumui)
Priklausomai nuo mikrocitozės priežasties, gali atsirasti ir kitų individualių simptomų.
Mikrocitozės priežastys
Dažniausia mikrocitozės priežastis yra organizmo geležies stygius. To pagrindu vystosi geležies stokos anemija – būklė, kai hemoglobino gamybai tiesiog pritrūksta šios svarbios medžiagos.
Taip pat mikrocitozę gali sukelti įvairūs veiksniai: įgimtos ar įgytos ligos, mitybos netikslumai, aplinkos poveikis ar kai kurie įpročiai.
Dažniausios mikrocitozės priežastys
- Geležies trūkumas.
Mitybos nepakankamumas arba ligos, trukdančios pasisavinti geležį (celiakija, tam tikros infekcijos ar buvusi skrandžio mažinimo operacija), skatina jos stygių. Kraujo netekimas dėl gausių menstruacijų ar kraujavimų iš virškinamojo trakto – taip pat dažnos priežastys. - Talasemija.
Tai paveldima liga, dėl kurios sutrinka normali hemoglobino sintezė. Sergant talasemija dažnai aptinkama mažų, tačiau gausių raudonųjų kraujo kūnelių su nepakankamu hemoglobino kiekiu (tokia būklė vadinama hipochromine mikrocitoze). Lengvesnės formos ne visuomet sukelia anemiją. - Lėtinių ligų anemija.
Užsitęsę sveikatos sutrikimai, tokie kaip autoimuninės ligos, infekcijos ar inkstų, onkologinės ligos, gali sukelti uždegimą ir trukdyti efektyviai panaudoti geležį naujiems kraujo kūneliams gaminti.
Kitos, retesnės priežastys
- Paveldimi genetiniai sutrikimai, galintys paveikti eritrocitų susidarymą ar funkcionavimą
- Stebimas vario trūkumas organizme
- Apsinuodijimas švinu
Mikrocitozės nustatymas
Mikrocitozė laikoma būkle, apibūdinančia eritrocitų dydį – ji nėra liga, todėl tam tikros atskiros diagnozės nesuteikia. Gydytojai vertina kraujo rodiklius, paciento lytį, amžių, gretutines ligas ir galimas šeimos polinkio ligas.
Geležies stokos anemija dažniau įtariama toms moterims, kurios patiria stiprias mėnesines. Jeigu giminėje buvo talasemija, ši paveldima būklė gali tapti pagrindine priežastimi, todėl sprendimas dėl tolimesnių tyrimų priklauso nuo konkrečios situacijos.
Kokie tyrimai atliekami?
- Kraujo tepinėlis.
Tiriant kraujo ląsteles mikroskopu, galima nustatyti ar jos tikrai mažos, ir aptikti galimus formos nukrypimus. Kraujo ląstelių įvairovė (poikilocitozė) gali nurodyti konkrečias ligas. - Eritrocitų dydžių įvairovė (RDW).
Šis kraujo tyrimo rodiklis parodo raudonųjų kraujo kūnelių dydžių skirtumus. Didelis skirtumas (anizocitozė) gali reikšti tam tikras kraujo ligas. - Geležies kiekis kraujyje.
Sumažėjęs rodiklis – aiškus geležies stokos anemijos požymis. - Feritino kiekis.
Feritinas saugo geležį organizme, tad šio baltymo tyrimas padeda įvertinti, kiek jos turima atsargose. - Bendra geležies surišimo geba (TIBC).
Kartu su kitais rodikliais padeda atskirti geležies stokos ar lėtinės ligos anemiją.
Jei patvirtinamas, kad geležies veikio netrūksta, tuomet tolesni tyrimai gali išskirti talasemiją ar kitus paveldimus susirgimus. Tam gali būti atliekama hemoglobino elektroforezė ir genetiniai tyrimai.
Mikrocitozės gydymas
Gydymo planas priklauso nuo priežasties, dėl kurios sumažėjo raudonieji kraujo kūneliai. Jeigu asmuo nejaučia simptomų ir visi kiti tyrimų duomenys yra normalūs, dažnai gydyti nereikia.
Kai kuriais atvejais prireikia koreguoti mitybą, vartoti geležies papildų, o rimtos anemijos atvejais – atliekamos kraujo perpylimo procedūros. Visada svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir pasirinkti veiksmingiausią gydymo kryptį.
Ar mikrocitozė gali būti išgydyta?
Ar mažų eritrocitų būklė gali būti atstatyta, priklauso nuo pagrindinės priežasties. Dažniausiai, pašalinus išprovokavusį veiksnį, mikrocitozė išnyksta. Gydytojas konkrečiai paaiškins, kaip gydymas veiks jūsų kraują ir bendrą savijautą.
Profilaktika: kaip sumažinti riziką?
Nors ne visus mikrocitozę galinčius sukelti susirgimus galima išvengti, svarbūs sveiki įpročiai. Reikėtų rūpintis pakankamu geležies suvartojimu – jos gausu žuvyje, tofu, pupelėse, žirniuose, įvairiose daržovėse bei vaisiuose. Jeigu dėl sveikatos būklės sunkiau įsisavinti geležį (pvz., po skrandžio operacijos), aptarkite su gydytoju, kokių papildomų priemonių gali reikėti.
Turint polinkį sirgti tam tikromis ligomis (pvz., thalasemija ar autoimunine liga), svarbu laikytis gydytojo patarimų, kaip apsisaugoti nuo mažakraujystės ir palaikyti optimalų sveikatos lygį.
Kas laukia ateityje ir kuo rizikuojama?
Neretai mikrocitozės ar mikrocitinės anemijos gydyti nereikia. Tačiau jeigu mažų eritrocitų priežastis – rimta sveikatos problema, svarbu ją nustatyti ir gydyti kuo anksčiau. Kritiškai svarbu konsultuotis su gydytoju dėl gydymo ir tikėtinos eigos.
Pati mikrocitozė dažnai yra tik kraujo kūnelių ypatumas. Jei nėra kitų simptomų ar rimtesnių pakitimų, neretai tai laikoma atsitiktine kraujo rodiklio variacija. Visgi gydytojas įvertins, ar jūsų situacijoje tai susiję su rimtesniu sveikatos sutrikimu.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar reikia nerimauti dėl sumažėjusio mano MCV rodiklio?
- Kokių papildomų tyrimų gali prireikti, norint nustatyti priežastis?
- Ar mano atveju būtinas gydymas?
- Kokios rezultato galima tikėtis taikant gydymą?
- Kokie gyvenimo būdo pokyčiai galėtų padėti atkurti sveikus kraujo rodiklius?
Mikrocitozė ir onkologinės ligos
Mikrocitozė retai rodo vėžį, tačiau kai kurios onkologinės ar sunkios lėtinės ligos gali turėti įtakos kraujo rodikliams. Vis dėlto dažniausiai šis pokytis rodo kitokius sutrikimus – pirmiausia vertinama galimo geležies trūkumo tikimybė. Patariama neskubėti daryti išvadų iki kol gydytojas tiksliai neįvertins tyrimų rezultatų.
