Odos apgamai – tai dažna bei natūrali odos dalis, kurie dažniausiai pasirodo kaip maži, aiškiai apriboti odos pakitimai, galintys skirtis spalva: nuo natūralios odos atspalvio iki rudos ar juodos. Apgamų gali būti bet kurioje kūno vietoje – pavieniui arba grupėmis, tiek ant odos, tiek ant gleivinių.
Kaip atsiranda apgamai ir kaip jie keičiasi?
Dauguma apgamų susidaro vaikystėje ir jauname amžiuje, dažniausiai iki 20 metų. Suaugęs žmogus paprastai turi apie 10–40 apgamų. Įprastas apgamas išlieka apie 50 metų: su laiku jis gali tapti šviesesnis, aukštesnis, kartais išauga plaukas. Kai kurie apgamai laikui bėgant visai išnyksta, kiti nepakinta daugelį metų.
Kokie yra skirtingi apgamų tipai?
- Paprastieji apgamai: Tai maži, aiškių ribų, rausvos, kūno spalvos, rudi ar juodi odos darinio pavidalo pakitimai.
- Įgimtieji apgamai: Tai apgamai, su kuriais gimstama. Juos turi apie 1 iš 100 žmonių. Dideliems (daugiau nei 8 mm skersmens) įgimtiesiems apgamams yra didesnė rizika virsti piktybiniais melanomais.
- Dismetaboliniai apgamai: Šie apgamai yra didesni, neįprastos formos, dažnai paveldimi, jų gali būti net daugiau nei 100. Tokie apgamai nevienodos spalvos, dažniausiai tamsesniu viduriu ir šviesesniais, netaisyklingais kraštais. Turint tokių apgamų, rizika susirgti melanoma – padidėjusi, todėl būtina reguliari patikra pas dermatologą.
Kiek dažni yra apgamai?
Apgamai – labai dažnas reiškinys. Beveik kiekvienas suaugęs turi jų 10–40 įvairiose kūno vietose.
Kuriose kūno vietose apgamai randasi dažniausiai?
Apgamai dažniau atsiranda tose kūno vietose, kurios dažnai gauna saulės – veidas, rankos, kojos, nugara, krūtinė. Saulės spindulių poveikis skatina naujų apgamų atsiradimą.
Ar apgamai gali būti užkrečiami?
Apgamai nėra užkrečiami ir negali būti perduoti žmogui nuo žmogaus.
Kokius pojūčius gali sukelti apgamai?
Jei apgamas ima skaudėti, niežėti ar kraujuoti, būtina kuo greičiau kreiptis į dermatologą ir pasitikrinti.
Ar pigmentinės dėmės visada reiškia apgamus?
Pigmentinė dėmė – bendras terminas, apimantis ir apgamus, ir saulės dėmeles ar vyresniame amžiuje atsirandančias pigmentines dėmes. Nors dažniausiai tokios dėmės nepavojingos, jei jų daug, jos neįprastos ar sparčiai kinta, būtina reguliariai lankytis pas dermatologą. Apžiūros metu gali būti atliekama biopsija (t. y. paimamas ir mikroskopu ištiriamas apgamo gabalėlis), kad paaiškėtų, ar pakitimas yra gerybinis, melanoma ar kita odos liga.
Naujas apgamas po 30 metų – kada sunerimti?
Nors naujų apgamų atsiradimas po 30-ies dažnai būna gerybinis, vis dėlto tokiais atvejais patariama apsilankyti pas gydytoją ir įsitikinti, kad jis saugus.
Nuo ko priklauso apgamų atsiradimas?
Apgamai susiformuoja dėl to, kad tam tikros odos ląstelės (melanocitai), gaminančios pigmentą, susitelkia vienoje vietoje, užuot tolygiai pasiskirsčiusios odoje. Tai sukuria matomus odos pakitimus. Dažniausias rizikos veiksnys – pernelyg ilgas buvimas saulėje be apsaugos.
Kada apgamai tamsėja?
Apgamai gali patamsėti po ilgesnio buvimo saulėje, nėštumo metu ar lytinio brendimo laikotarpiu. Paprastai, dėl hormonų poveikio, apgamai gali tiek patamsėti, tiek padidėti. Tačiau jei apgamas keičiasi netolygiai ar įtartinai, visada pasikonsultuokite su dermatologu.
Kam dažniau reikėtų stebėti apgamus?
- Šviesios odos savininkams.
- Žmonėms, turintiems daug apgamų.
- Tiems, kurių artimi giminaičiai turi arba daug apgamų, arba yra sirgę odos vėžiu.
Kasdieninis apsaugos nuo saulės naudojimas ir reguliarus apgamų stebėjimas gerokai padidina ankstyvos melanomos ir kitų odos vėžio formų aptikimo šansus.
Kaip patiems tikrinti savo apgamus?
Odos savityrą rekomenduojama atlikti kas mėnesį. Geriausia tai daryti po dušo ar vonios, kai oda švari. Pasinaudokite visu ūgiu veidrodžiu ir mažu rankiniu veidrodėliu, kad apžiūrėtumėte sunkiau pasiekiamas vietas, pvz., nugarą. Prašykite artimo žmogaus pagalbos, jei reikia.
Tyrinėkite kiekvieną kūno sritį – nuo galvos iki kojų pirštų. Nepamirškite patikrinti tarpupirščių, nagų (ir rankų, ir kojų), kirkšnių, pėdų padų ir kelių užpakalinių paviršių, taip pat galvos odos ir sprando.
Verta turėti apgamų nuotraukų (pvz., su liniuotės atskaita ir data), kad pastebėtumėte bet kokius jų pokyčius. Kreipkitės į dermatologą, jei pastebite, kad apgamas ėmė keistis savo dydžiu, spalva, forma, ryškumu ar ribomis. Nedelsdami parodykite gydytojui ir naujus po 30 metų atsiradusius apgamus.
Kada verta sunerimti dėl apgamo?
Teigiama, kad didžiausią riziką kelia apgamai, kurie keičiasi ar atrodo kitaip nei kiti. Naudingas orientyras – ABCDE schema:
- A (asimetrija): jei pusės pasižymi skirtinga išvaizda.
- B (kraštai): jei apgamo kraštai neryškūs, dantyti ar nelygūs.
- C (spalva): jei apgamo spalva nevienoda arba yra kelių atspalvių (rudi, juodi, rausvi, mėlyni ar balti plotai).
- D (skersmuo): jei apgamas didesnis už pieštuko trintuko diametrą.
- E (pakilimas/kitimas): jei apgamas tapo iškilus ar greitai keičiasi.
Dažniausios melanomos vietos: vyrams – nugara, moterims – blauzdos. Melanoma yra viena dažniausių vėžio formų jauno amžiaus moterims.
Kaip gydytojas tikrina įtartinus apgamus?
Paprasti, nekintantys apgamai chirurginio šalinimo paprastai nereikalauja. Jei gydytojui kilo įtarimų, paimamas nedidelis apgamo mėginys (biopsija) ir ištiriama mikroskopu. Diagnozė dažnai žinoma per savaitę. Jei nustatomas vėžys, visas apgamo darinys bus pašalintas.
Ar apgamus reikia šalinti?
Daugumos apgamų šalinti nereikia. Jei pašalinamas sveikas apgamas, tikėtinas randas. Jokiu būdu nemėginkite apgamų šalinti patys – galite sukelti infekciją ar net neišvengti ankstyvos melanomos diagnozės, nes oda gali atrodyti sveika, bet būti jau pakitusi.
Namų gydymo priemonės – ar jos saugios?
Gydytojai nerekomenduoja jokios savarankiškos apgamų šalinimo ar „gydymo“ praktikos. Jei kilo abejonių, visada kreipkitės į specialistą.
Prevencijos būdai ir kasdienių įpročių nauda
- Ribokite buvimą saulėje, ypač intensyviausiu paros metu.
- Kasdien naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
- Reguliariai stebėkite apgamus – kartą per mėnesį atlikite išsamią apžiūrą.
Ypatingai budrūs turėtų būti tie, kurie turi daug apgamų, šviesią odą ar šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų. Profilaktika ir savityra – pagrindiniai būdai užkirsti kelią odos vėžiui arba pastebėti jį anksti.
Kiek laiko išlieka apgamai?
Apgamas gali išlikti iki 50 metų, tačiau kai kurie jų ilgainiui visai išnyksta savaime.
Ar reikia specialios apgamų priežiūros?
Apgamams nereikalinga išskirtinė priežiūra – svarbiausia, reguliariai juos stebėti ir laiku pasikonsultuoti, jei pastebite pokyčius.
