Optinės disko drūzos – tai nuosėdos, susikaupiančios regos nervo disko srityje, esančioje akies dugne. Šias nuosėdas sudaro baltyminės ir riebalinės medžiagos bei kalcis.
Kaip dažnai atsiranda optinės disko drūzos?
Manoma, kad optinės disko drūzos aptinkamos maždaug 1–2 % žmonių. Ši būklė būdingesnė šviesiaodžiams asmenims, tačiau pasitaiko abiejų lyčių žmonėms vienodai. Drūzos gali būti vienoje arba abiejose akyse, nors dažniausiai aptinkamos abiejose.
Kas yra regos nervo diskas?
Regos nervo ar optinis diskas dar vadinamas regos nervo galvute. Tai vieta, kur regos nervas išeina iš akies ir jungia akį su galvos smegenimis.
Pavadinimas „drūzos“ kilo iš vokiško žodžio, reiškiančio geodus ar akmenis. Bėgant metams šios nuosėdos gali sukietėti, tačiau mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl jos susiformuoja. Tam tikrais atvejais ši būklė gali būti paveldima.
Optinės disko drūzos simptomai
Dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų dėl šių nuosėdų. Dažnai optinės disko drūzos netikėtai nustatomos profilaktinio akių tyrimo metu. Visgi apie 87 % sergančiųjų susiduria su regos lauko pokyčiais. Dažniausiai pasireiškia didesnis aklumas matymo lauke arba riboto matymo plotai. Tai reiškia, kad gali būti paveiktas tiek centrinis, tiek periferinis matymas.
- Trumpalaikiai pilkumo ar neryškumo epizodai akyse.
- Palaipsniui prarandamas periferinis matymas.
- Oftalmologas gali pastebėti baltas ar geltonas iškilas regos nervo diske, tačiau gilesnės, taip vadinamos „paslėptos“, drūzos gali būti nematomos įprasto tyrimo metu.
Kaip diagnozuojamos optinės disko drūzos?
Dažniausiai gydytojai drūzas aptinka atlikdami įprastinius akių tyrimus. Norint detaliau įvertinti būklę, gali būti taikomi papildomi tyrimai:
- Regos lauko tyrimas.
- Optinė koherentinė tomografija (OKT).
- Ultragarsinis akių tyrimas.
- Kompiuterinė tomografija (KT).
- Fluoresceino angiografija, kai specialus dažas padeda išryškinti akies dugną.
- Funduso autofluorescencija – neinvazinis tyrimas, pagrįstas natūraliu tam tikrų akies pigmentų švytėjimu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Drūzas sudaro riebalų ir baltymų sankaupos, tačiau kodėl jos ima kauptis ir kietėti, dar nėra aišku. Kartais ši būsena paveldima – tai reiškia, kad rizika gali būti didesnė, jei šeimoje jau yra buvusių atvejų.
Gydymo galimybės
Šiuo metu nėra priemonių, kurios galėtų visiškai išgydyti ar pašalinti optinės disko drūzas. Daugeliu atveju gydymo nereikia — dažniausiai gydytojai tiesiog stebi situaciją ir reguliariai tikrina regėjimą.
Ar įmanoma išvengti šios būklės?
Specialių prevencijos priemonių, galinčių apsaugoti nuo optinės disko drūzų atsiradimo, nėra.
Kokios galimos pasekmės?
Liga dažniausiai nekelia grėsmės gyvenimui ir didesnių pavojų sveikatai. Daugeliui žmonių regėjimo pokyčiai būna nežymūs, dažniausiai nukenčia periferinis matymas. Vis dėlto kai kuriais atvejais gali kilti komplikacijų, tokių kaip:
- Choroidinės neovaskuliarinės membranos, galinčios sukelti kraujavimą ir centrinio matymo praradimą; tokiu atveju gali prireikti gydymo lazeriu.
- Priekinė išeminė regos neuropatija.
- Tinklainės kraujagyslių užsikimšimai.
Atskirti šią būklę nuo kitų ligų
Neretai optinės disko drūzos vadinamos pseudopapiledema, nes jų metu regos nervo galvutė atrodo patinusi, nors iš tiesų nėra jokio uždegimo ar skysčių kaupimosi. Svarbu atskirti jas nuo tikros papiledemos, kurią sukelia padidėjęs galvos viduje esantis spaudimas – tai jau laikoma skubiu sveikatos sutrikimu.
Optinės disko drūzos ir glaukoma panašiai kenkia regos laukui, tačiau glaukomai reikalingas specifinis gydymas. Kartais abi šios būklės pasireiškia vienu metu, todėl gydytojai itin atidžiai stebi pacientus.
Yra ryšys tarp optinės disko drūzų ir retinito pigmentozės – tam tikrų šios ligos formų atveju drūzų dažnis aukštesnis. Taip pat optinės disko drūzos gali pasitaikyti žmonėms, sergantiems Noonan sindromu – reta genetine liga, turinčia įtakos regos nervo vystymuisi.
Gyvenimas su optinėmis disko drūzomis
Net ir neturint akivaizdžių simptomų, svarbu reguliariai tikrinti regėjimą. Pastebėjus bet kokius matymo pokyčius, būtina pasitarti su gydytoju specialistu. Tokiu būdu užtikrinama ankstyva galimų komplikacijų prevencija ir palaikoma geriausia įmanoma akių sveikata.