Osteoblastoma yra retas, gerybinis (nekancerinis) kaulų navikas, tačiau jis pasižymi sparčiu augimu ir gali sukelti įvairių simptomų. Nors ši būklė nėra piktybinė, dėl naviko kenkiančio poveikio sveikam kaulų audiniui ilgainiui kaulas tampa silpnesnis ir labiau pažeidžiamas lūžiams. Didėjantis navikas taip pat gali sukelti lokalius simptomus, tokius kaip skausmas ar tinimas, o retais atvejais – suspaudus nervą – ir rimtesnių komplikacijų.
Kur organizme atsiranda osteoblastoma
Osteoblastoma gali susiformuoti bet kuriame kaule. Vis dėlto dažniausiai ši liga aptinkama stubure – čia registruojama net iki 40% visų atvejų. Kiti galimi lokalizacijos taškai yra kojos ir pėdos, rankos bei plaštakos, žandikaulis, raktikaulis, šonkauliai ar krūtinkaulis.
Osteoblastomos simptomai
Daugeliui pacientų šis navikas pirmiausia pasireiškia ilgalaikiu, giliu, maudžiančiu kaulų skausmu. Skausminga vieta dažnai jaučiama giliai kūne ir gali būti sunku tiksliai ją lokalizuoti. Navikui augant, ant odos paviršiaus gali atsirasti gumbelis ar patinimas, kuris dažnai būna jautrus prisilietimui. Jei osteoblastoma išsivysto pėdoje ar kojoje, gali pakisti eisena ar atsirasti šlubavimas.
Kaulų navikas, pasiekęs didesnius matmenis, gali paveikti aplinkinius nervus. Tai pasireiškia neurologiniais simptomais, tokiais kaip:
- Nervų skausmas šalia naviko vietos;
- Nutirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas galūnėse;
- Nugaros arba kaklo skausmas, jei navikas yra stubure;
- Raumenų spazmai.
Galimos komplikacijos
Nors osteoblastoma nėra piktybinis navikas, jis gali stipriai pažeisti kaulo struktūrą. Dėl augimo gali pasireikšti:
- Kaulo irimas – pažeistas audinys tampa trapus, todėl lengviau įvyksta lūžiai;
- Antrinių navikų susiformavimas – kartais šalia vystosi aneurizminės kaulų cistos;
- Nervų spaudimas, kuris sukelia neuropatinius simptomus;
- Skoliozė – nugaros iškrypimas dėl naviko stubure.
Labai retais atvejais nustatomas vadinamasis „toksiškas osteoblastoma“ variantas, kai išsivysto stipri uždegiminė reakcija – ją lydi karščiavimas, svorio kritimas, uždegimas aplink kaulus (perioste) ir bloga savijauta.
Nors osteoblastomos malignizacija (virsmas į piktybinį naviką) aprašyta ypač retuose atvejuuose, kai kurie specialistai mano, kad tuomet iš pradžių navikas buvo klaidingai diagnostuotas.
Kas dažniausiai serga osteoblastoma
Tikslios osteoblastomos atsiradimo priežastys iki šiol nėra žinomos. Pastebėta, kad ši liga dažniau pasireiškia jauniems suaugusiesiems iki 30 metų amžiaus. Taip pat statistika rodo, jog vyrai serga du kartus dažniau nei moterys.
Kaip diagnozuojama osteoblastoma
Diagnozės nustatymas prasideda nuo išsamios paciento apklausos – įvertinami nusiskundimai, sveikatos istorija, apžiūrima skausminga ar patinusi vieta. Siekiant patvirtinti įtarimus, atliekami rentgeno tyrimai, o esant poreikiui – kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tokie vaizdiniai tyrimai padeda tiksliai nustatyti naviko vietą bei įvertinti aplinkinių audinių būklę.
Dažnai jau iš radiologinių vaizdų galima atskirti osteoblastomą, tačiau patikslinimui dažnai atliekama biopsija. Gydytojas paima mažą audinio mėginį adata arba su nedideliu pjūviu. Šis mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur naudojant specialias dažymo technikas atskiriamas osteoblastoma nuo kitų kaulų navikų (pvz., osteosarkomos).
Osteoblastomos gydymo būdai
Pagrindinis šios ligos gydymas yra chirurginis – navikas pašalinamas operacijos metu. Jei naviko lokalizacija ypač sudėtinga (pvz., stuburo srityje, kur pavojinga atlikti didesnę operaciją), gydytojai taiko alternatyvius navio naikinimo metodus.
- Kuretacija su kaulo transplantacija – pašalinamas patologinis audinys išgrandžiamas, o susidariusi ertmė užpildoma kaulo transplantatu iš to paties arba donoro kaulo.
- Bloko rezekcija – jei navikas didelis, agresyvus arba atsinaujino po pašalinimo, gali būti pašalinamas visas kaulo segmentas, kuriame yra navikas.
- Ablacinė terapija – taikoma tuo atveju, kai chirurginis šalinimas pavojingas; navikas naikinamas šalčio (krioterapija) ar radijo bangų pagalba (radiofrekvencinė abliacija).
Ligos prognozė
Dauguma pacientų po sėkmingos operacijos pasveiksta visiškai, o su laiku jų kaulai atsistato. Tačiau yra nedidelė atsinaujinimo rizika – dažniau ji pasireiškia po kuretažo nei po pilnos rezekcijos. Jeigu liga atsinaujina, gydytojai kitą kartą dažnai renkasi radikalesnį chirurginį gydymą.
Nors ligos eiga dažniausiai būna palanki, svarbu nedelsti su gydymu – navikas greitai didėja ir gali stipriai pažeisti kaulo struktūrą. Daugelis žmonių ilgą laiką ignoruoja besitęsiantį kaulų skausmą, tačiau ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia užkirsti kelią grėsmingoms komplikacijoms bei išvengti galimų sunkumų ateityje.