Panikos priepuoliai – staigūs baimės ir stiprių fizinių reakcijų epizodai, kurie kyla tarsi iš niekur, net kai aplinkybės nėra pavojingos. Tokiu metu žmogų gali staiga užplūsti prakaitas, pasunkėja kvėpavimas, ima stipriai plakti širdis. Kartais panikos epizodas būna toks intensyvus, jog atrodo, lyg ištiktų širdies smūgis.
Panikos priepuolių pagrindai
Panikos priepuoliai yra esminis panikos sutrikimo bruožas, tačiau jie gali pasireikšti ir sergant kitomis psichikos ar medicininėmis ligomis. Šios būklės gali apimti nerimo sutrikimus, nuotaikos sutrikimus, įvairias fobijas, psichozinius sutrikimus, priklausomybę nuo medžiagų ar stresą po traumų.
Nors patys priepuoliai fiziškai nekelia tiesioginio pavojaus, dažnas jų pasikartojimas pajėgia stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, sukelti papildomų rūpesčių bei apriboti kasdienę veiklą.
Kuo panikos priepuolis skiriasi nuo nerimo priepuolio?
Nerimo priepuoliai įprastai kyla reaguojant į konkretų stresorių ir vystosi palaipsniui, o panikos priepuolis prasideda visiškai netikėtai ir staigiai. Nors abu atvejai gali sukelti fizinių simptomų, panikos priepuolio požymiai yra kur kas stipresni, tačiau trumpesni.
Kas yra panikos sutrikimas?
Panikos sutrikimas – tai nerimo sutrikimo forma, kai žmogų užklumpa daug netikėtų panikos priepuolių be aiškios priežasties ar rizikos veiksnio. Ne kiekvienas žmogus, kuris patiria panikos priepuolį, išsivysto panikos sutrikimą.
Šios būklės dažnumas gana nemažas: statistika rodo, kad kasmet iki 11% žmonių bent kartą patiria panikos priepuolį. Tuo tarpu panikos sutrikimas vargina apie 2–3% gyventojų, dažniau – moteris nei vyrus.
Panikos priepuolio simptomai
Panikos ataka dažniausiai prasideda be išankstinio perspėjimo ir intensyvėja per pirmąsias 10 minučių. Simptomai yra labai įvairūs ir apima tiek kūno pojūčius, tiek emocines reakcijas.
- Skausmas krūtinėje
- Širdies plakimas ar permušimai
- Kvėpavimo pasunkėjimas, hiperventiliacija
- Drebulys arba šaltkrėtis
- Pykinimas
- Intensyvus prakaitavimas
- Dilgčiojimas ar nutirpimas galūnėse
- Baimės priepuolis ar siaubas
- Sunkumas kvėpuoti, lyg smaugtų ar dusintų
- Baimė prarasti kontrolę
- Mirties baimė
- Realybės praradimo ar atsiskyrimo nuo savęs jausmas
Tokios būsenos paprastai trunka nuo 5 iki 20 minučių, nors kai kuriems žmonėms jos gali užsitęsti iki valandos. Jeigu pastebite šiuos simptomus, vertėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir įsitikinti, kad nėra kitų sveikatos sutrikimų.
Kas lemia panikos priepuolių atsiradimą?
Kol kas ne visai aišku, kodėl kai kurie žmonės patiria panikos priepuolius ar vystosi panikos sutrikimas. Ekspertai mano, kad didelę įtaką turi smegenų ir nervų sistemos veikla – ypač migdolinio kūno sritis, atsakinga už baimės pojūtį. Taip pat įtakos gali turėti tam tikrų cheminių medžiagų (pvz., GABA, serotonino, kortizolio) disbalansas nervų sistemoje.
Padidintą riziką susirgti panikos sutrikimu turi tie, kurių artimi giminaičiai serga šio tipo ar kitais nerimo sutrikimais. Jeigu bent vienas iš tėvų, vaikų ar brolių/seserų turi šią diagnozę, rizika išauga apie 40%. Svarbūs ir įvairūs kiti veiksniai – depresija, ankstesnės traumos (ypač vaikystės laikotarpiu), addaptacijos sunkumai ar patirta emocinė įtampa.
Paveikiantys veiksniai ir provokatoriai
Dažnai konkretaus išorinio sukėlėjo panikos priepuoliams nėra. Visgi žmonės, turintys tam tikrų fobijų, gali patirti priepuolį susidūrę su baimę sukeliančia situacija, pvz., bijantieji adatų gali patirti stiprią baimės reakciją, kai reikia atlikti kraujo tyrimą. Kai kuriais atvejais baimė patirti panikos ataką pati tampa paleidikliu naujam priepuoliui.
Diagnozavimas
Panikos atakų diagnozei reikalingas išsamus pokalbis apie simptomus, gyvenimo istoriją ir papildomi tyrimai, padedantys atmesti panašius simptomus sukeliančias ligas: širdies, skydliaukės ar kvėpavimo organų patologiją.
Panikos sutrikimas diagnozuojamas atsižvelgiant į tarptautinius psichikos sutrikimų diagnostikos kriterijus. Būklė patvirtinama tuomet, kai pasikartojantys netikėti priepuoliai trunka ilgiau nei mėnesį ir žmogus nuolat nerimauja dėl pasikartojimo arba vengia tam tikrų situacijų. Svarbu, kad šiuos simptomus nesukeltų nei kiti psichiniai, nei somatiniai sutrikimai, nei vartojamos medžiagos.
Panikos gydymas
Panikos priepuolius ir panikos sutrikimą galima efektyviai gydyti taikant psichoterapiją, vaistus arba jų derinį. Gydymo trukmė priklauso nuo simptomų sunkumo ir žmogaus reakcijos į taikomas priemones.
Psichoterapija
Psichoterapija – tai pokalbių terapija, skirta padėti žmogui geriau suprasti ir keisti žalingus emocinius, minčių ar elgesio modelius. Gydant panikos priepuolius dažniausiai taikoma:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Jos metu analizuojami mintys, jausmai ir reakcijos į stresą. Specialistai padeda atpažinti bei keisti panikos priepuolių paleidiklius, dėl ko intensyvios reakcijos ilgainiui susilpnėja ar visai išnyksta.
- Ekspozicinė terapija. Šio metodo esmė – po truputį, kontroliuojamomis sąlygomis susidurti su tą baimę keliančiu dirgikliu. Žmogus palaipsniui pripranta ir pradeda ramiau reaguoti į anksčiau kėlusias paniką situacijas, kartu mokantis įvairių atsipalaidavimo technikų.
Vaistai
Panikos gydymui gali būti skiriami preparatai iš šių grupių:
- Antidepresantai. Tam tikri vaistai (pvz., SSRI ir SNRI) padeda sumažinti priepuolių dažnį ir stiprumą. Prie šių vaistų priskiriami tokie kaip fluoksetinas, paroksetinas, duloksetinas, venlafaksinas.
- Nerimo mažinantys preparatai. Dažniausiai naudojami benzodiazepinai – tokie vaistai kaip alprazolamas ar lorazepamas. Tiesa, dėl galimos priklausomybės jie turi būti skiriami atsargiai ir tik trumpalaikio vartojimo atvejais.
Prevencija ir pagalba sau
Panikos epizodų riziką galite sumažinti, jei sekate specialistų patarimus ir aktyviai rūpinatės savijauta. Psichoterapijos metu mokomasi atpažinti potencialius paleidiklius ir valdyti iškilusias situacijas. Taip pat naudinga:
- Vengti kofeino, alkoholio, nikotino – šie stimulai gali sustiprinti simptomus.
- Reguliariai sportuoti, kad lengviau valdytumėte stresą ir pagerintumėte nuotaiką.
- Rinktis subalansuotą mitybą.
- Mokytis efektyviai valdyti kasdienį stresą.
- Prieš vartodami papildus ar nereceptinius vaistus, pasitarkite su gydytoju, nes kai kurios medžiagos gali didinti nerimą.
Prognozė ir kasdienis gyvenimas
Dauguma žmonių, gavę tinkamą gydymą, pastebi žymų būklės pagerėjimą. Tuo tarpu nelabai gydomas panikos sutrikimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokias kaip didesnė savižudybės rizika ar apribojimai kasdieniame gyvenime dėl socialinių sunkumų.
Pagalba panikos atakos metu
Panikos priepuolį nedelsiant sustabdyti sudėtinga, tačiau įmanoma sumažinti patiriamą diskomfortą ir padėti sau kol priepuolis praeina. Štai ką galite išbandyti:
- Lėtai, giliai ir ramiai kvėpuokite nosimi, o iškvėpkite burna, užmerkite akis ir susikoncentruokite į kvėpavimą.
- Pripažinkite, kad šiuo metu patiriate panikos priepuolį, o ne pavojingą sveikatos sutrikimą. Priminkite sau, kad ši būsena laikina ir netrukus praeis.
- Stenkitės atpalaiduoti kūno raumenis, pradėkite nuo vienos raumenų grupės ir pereikite prie kitos.
- Išlaikykite dėmesį dabartyje, praktikuokite dėmesingumą, įsiklausykite į aplinkos garsus ar pastebėkite detales aplink save.
Jei panikos priepuoliai dažnėja ar trukdo kasdienybei, būtina kreiptis į gydytoją, kuris padės pasirinkti tinkamiausią gydymą.
Kaip pagelbėti kitam žmogui patiriant panikos priepuolį?
- Likite šalia ir ramiai reaguokite.
- Paklauskite, kokios pagalbos jiems reikia.
- Bendraukite trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite jiems susikoncentruoti į dabarties akimirką.
- Kvėpuokite kartu: pavyzdžiui, skaičiuokite iki penkių kiekvienam įkvėpimui ir iškvėpimui.
- Užtikrinkite, kad žmogus yra saugus ir panikos priepuolis netruks ilgai.
Kada būtina pasikonsultuoti su specialistu?
Panikos priepuolio simptomai gali priminti rimtus sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies infarktą, todėl jeigu jaučiate stiprų krūtinės skausmą, sunkiai kvėpuojate ar netekote sąmonės, būtina nedelsti ir ieškoti skubios pagalbos.
Į gydytoją verta kreiptis, jeigu:
- Pailgėję ar nuolatiniai nerimo pojūčiai neleidžia normaliai gyventi.
- Jaučiate sunkumų susikaupti ar esate labai irzlūs.
- Baiminatės išeiti iš namų.
- Panikos atakos trunka ilgiau nei 15 minučių.
- Kyla miego problemų.
Norint išlikti sveikiems ir komfortiškai jaustis kasdienybėje, svarbu gauti tinkamą pagalbą ir nedelsti ieškoti sprendimų.
