Paranojinio asmenybės sutrikimo (PAS) bruožai išsiskiria nuolatiniu nepasitikėjimu kitais ir nuojauta, kad kiti siekia pakenkti ar pažeminti, nors objektyvaus pagrindo tokioms mintims nėra. Tokie asmenys gyvenime dažnai jaučiasi nuolat stebimi, linkę įtarinėti aplinkinius ir sunkiai pasitiki net artimiausiais žmonėmis.
- 1.Kuo pasižymi paranojinis asmenybės sutrikimas?
- 2.Kada dažniausiai prasideda šis sutrikimas?
- 3.Kam dažniau pasireiškia PAS?
- 4.Kiek dažnas yra PAS?
- 5.Paranojinio asmenybės sutrikimo simptomai
- 6.Nuo ko priklauso PAS atsiradimas?
- 7.Kaip diagnozuojamas paranojinis asmenybės sutrikimas?
- 8.Kokios ligos dažnai pasireiškia kartu su PAS?
- 9.Paranojinio asmenybės sutrikimo gydymas
- 10.Ar galima PAS užkirsti kelią?
- 11.Kokia PAS eiga ir perspektyvos?
Kuo pasižymi paranojinis asmenybės sutrikimas?
Paranojinio asmenybės sutrikimo turintiems žmonėms būdinga užsitęsusi įtarumo, įžeidumo ir įtariamumo būsena. Jie dažnai jaučiasi grasinami ar išnaudojami, nors realybėje tam pagrindo nėra. Dėl nuolatinio įtarumo smarkiai nukenčia santykiai šeimoje, darbe ar kasdienėje veikloje, o bendravimas su kitais tampa labai ribotas.
Paranojinio asmenybės sutrikimas priklauso vadinamajai „ekscentriškų“ arba A klasterio asmenybės sutrikimų grupei. Šiai grupei būdingas neįprastas mąstymas ar elgesys.
Nors paranoja būdinga ir kai kurioms kitoms psichikos ligoms, tokioms kaip šizofrenija ar sunkūs bipoliniai epizodai, PAS nesukelia kliedesių ar haliucinacijų, kuriuos neretai patiria sergantieji šiomis ligomis.
Kada dažniausiai prasideda šis sutrikimas?
Šio sutrikimo simptomai paprastai vystosi paauglystės pabaigoje arba ankstyvoje brandos pradžioje. Vaikystėje ar paauglystėje asmenybės savybės dar tik formuojasi, tad diagnozė įprastai nustatoma tik sulaukus pilnametystės.
Kam dažniau pasireiškia PAS?
Pasauliniai tyrimai dėl PAS dažnio rodo šiek tiek skirtingus rezultatus tarp moterų ir vyrų: bendroje populiacijoje šis sutrikimas dažnesnis tarp moterų, tačiau ligoninių duomenys byloja apie didesnį paplitimą tarp vyrų.
- Sergantieji dažnai gyvena mažesnių pajamų namų ūkiuose.
- Didesnė rizika pastebėta tarp įvairių etninių grupių.
- Didesnis paplitimas tarp išsiskyrusių, našlių ar niekada nesusituokusių žmonių.
Dar nėra galutinai nustatyta, kodėl šie socialiniai ir demografiniai veiksniai susiję su PAS, tačiau manoma, kad patirtas stresas ir traumos turi didelę įtaką sutrikimo išsivystymui.
Kiek dažnas yra PAS?
Paranojinio asmenybės sutrikimas laikomas retu. Tyrimų duomenimis, jis sudaro apie 0,5–4,5% visos populiacijos atvejų.
Paranojinio asmenybės sutrikimo simptomai
Žmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo, nuolat būna įsitempę ir įtarūs. Jie mano, kad kiti siekia juos apgauti, įskaudinti ar tyčia sumenkinti. Tokios mintys dažniausiai neturi jokio pagrindo, tačiau nuolat trukdo gyventi visavertį gyvenimą: atsiranda didžiulės bendravimo ir pasitikėjimo problemos, sunku užmegzti ar palaikyti artimus santykius.
- Nuolatinis kitų sąžiningumo ir ketinimų abejojimas, įsitikinimas, kad aplinkiniai bando išnaudoti ar apgauti.
- Baimė atskleisti asmeninę informaciją – manydami, kad ji bus panaudota prieš juos.
- Ilgai neišnykstantis polinkis laikyti nuoskaudas, sunku atleisti kitiems.
- Aštrus jautrumas kritikai, polinkis įsižeisti dėl menkų pastabų.
- Įprasta ieškoti paslėptų užuominų ar neigiamos prasmės net nekaltuose kitų žodžiuose ar gestuose.
- Dažni nepagristi įtarimai dėl partnerio neištikimybės.
- Santykiuose gali pasireikšti šaltis, kontrolė ir pavydas, atsirandantys iš baimės būti išduotam.
- Nesugebėjimas pripažinti savo kaltės kilus konfliktams ar problemoms.
- Nuolatinis susierzinimas, priešiškumas ar užsispyrimas.
- Sunkumai atsipalaiduojant, dažnas įtampų pojūtis.
Nuo ko priklauso PAS atsiradimas?
Tikslios šio sutrikimo priežastys dar nenustatytos, tačiau išskiriamas poveikis tiek aplinkos, tiek genetinių veiksnių. Didelę reikšmę turi patirtas emocinis, fizinis ar priežiūros stygius vaikystėje. Šios ankstyvos patirtys ypač stipriai prisideda prie PAS simptomų išryškėjimo paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje.
Iškart buvo manoma, kad PAS galėtų būti susijęs su kai kuriomis kitomis psichikos ligomis dėl genetinių priežasčių, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad tokie ryšiai yra kur kas silpnesni, nei manyta anksčiau.
Kaip diagnozuojamas paranojinis asmenybės sutrikimas?
Asmenybė keičiasi ir vystosi laikui bėgant, todėl vaikams ir paaugliams diagnozė dažniausiai neskiriama. PAS diagnozuoja tik psichikos sveikatos specialistai, kai asmuo jau yra suaugęs.
Paprastai žmonės, turintys asmenybės sutrikimų, nejaučia, kad jų elgesys ar mąstysena yra problemiška. Pagalbos kreipiasi rečiau, o jei kreipiasi – dažniausiai dėl gretutinių emocinių problemų, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos, kurios atsiranda pablogėjus tarpasmeniniams santykiams.
Diagnozuodamas specialistai stengiasi užmegzti kuo neutralesnį, saugumą užtikrinantį kontaktą. Užduodami klausimai padeda įvertinti žmogaus:
- Praeities patirtis
- Santykių ypatumus
- Darbo istoriją
- Gebėjimą atskirti realybę nuo fantazijos
- Polinkį impulsyviam elgesiui
Diagnozė grindžiama aiškiais kriterijais, aprašytais specialiuose psichiatrijos diagnostiniuose vadovuose.
Kokios ligos dažnai pasireiškia kartu su PAS?
Net apie 75 % PAS turinčių žmonių nustatomas ir vienas ar keli kiti asmenybės sutrikimai. Dažniausiai pasitaikantys tokie sutrikimai yra:
- Avoiduojantis asmenybės sutrikimas
- Ribinis asmenybės sutrikimas (BAS)
- Antisocialinis asmenybės sutrikimas
Be to, pastebėta, kad PAS sergantieji turi didesnę riziką susidurti su priklausomybių, panikos sutrikimų problemomis, lyginant su bendra populiacija.
Paranojinio asmenybės sutrikimo gydymas
Paprastai šį sutrikimą turintys žmonės patys nesikreipia pagalbos. Dažniau į gydytojus juos nukreipia šeimos nariai, kolegos ar darbdaviai, pastebėję ryškius elgesio pokyčius.
Pagrindinis pasirinkimas gydant PAS yra psichoterapija – dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija ar dialektinė elgesio terapija. Terapijos tikslas – išmokyti atpažinti ir įveikti įtarumo, nepasitikėjimo jausmus bei ugdyti pasitikėjimą, socialinius įgūdžius ir stiprinti savivertę.
Bendravimas su specialistais gali būti sudėtingas, nes žmonės, turintys šį sutrikimą, linkę nepasitikėti net pačiais psichologais ar psichoterapeutais. Dažnai jie abejoja jų ketinimais, atmetinėja pasiūlytus pagalbos būdus, o tai apsunkina gydymą ir sumažina tikimybę laikytis gydymo plano.
Vaistai PAS gydyti paprastai neskiriami, tačiau jei kartu pasitaiko stipraus nerimo, depresijos ar kitų sunkesnių psichikos būklių, gydytojas gali skirti raminamųjų, antidepresantų ar antipsichozinių vaistų.
Ar galima PAS užkirsti kelią?
Šiuo metu nėra būdų išvengti paranojinio asmenybės sutrikimo, tačiau tinkamas gydymas leidžia išmokti veiksmingiau reaguoti į įtampą keliančias mintis ar situacijas ir gerinti kasdienio gyvenimo kokybę.
Kokia PAS eiga ir perspektyvos?
Sėkmė gydant PAS didele dalimi priklauso nuo paties žmogaus noro priimti ir laikytis siūlomos pagalbos. Ilgalaikė psichoterapija gali sumažinti paranojiškas mintis ir padėti geriau prisitaikyti prie kasdienės veiklos.
Negydomas šis sutrikimas dažnai trukdo žmonėms palaikyti normalius santykius ir integruotis į visuomeninį ar profesinį gyvenimą. PAS sergantys asmenys neretai anksčiau išeina į pensiją ar palieka darbus. Be to, šis sutrikimas ligoninės aplinkoje dažnai susijęs su agresyviu elgesiu, kartais – polinkiu persekioti ar piktnaudžiauti teisinėmis procedūromis.
