Perikardo cista – tai retas darinys širdį gaubiančiame maišelyje, kuris dažniausiai susiformuoja dar negimus, tačiau kartais atsiranda ir dėl kitų priežasčių. Tokia cista – ne piktybinė, užpildyta skaidriu skysčiu, o patys dariniai būna apvalios arba ovalios formos ir paprastai siekia 3–5 centimetrų skersmenį. Dėl sienelės plonumo ir skaidraus turinio šios cistos kartais vadinamos „šaltinio vandens cistomis“. Dažniausiai jos aptinkamos dešinėje širdies pusėje.
Kas gali susidurti su perikardo cista
Perikardo cistos gali išsivystyti kiekvieno žmogaus organizme – nuo pat vaisiaus vystymosi iki vėlyvo amžiaus. Dažniausiai jos nustatomos 20–40 metų žmonėms, tačiau įmanomi atvejai ir vyresnio amžiaus asmenims. Pastebėta, kad perikardo cistų šiek tiek dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Šis sveikatos sutrikimas gana retas – tik maždaug vienam iš 100 000 žmonių.
Perikardo cistos simptomai
Didžioji dalis žmonių, turinčių perikardo cistą, nieko nejaučia – daugiau nei 70 % atvejų liga nepasireiškia jokiais požymiais. Tačiau jei cista pradeda spausti širdį ar plaučius, gali atsirasti:
- Skausmas krūtinėje, plintantis į viršutinę kūno dalį
- Kosulys
- Kartotinės kvėpavimo takų infekcijos
- Dusulys arba oro trūkumo jausmas
Galimos komplikacijos
Nors pats darinys dažnai yra nepavojingas, retkarčiais gali išsivystyti rimtų padarinių, ypač jei cista didėja ar stipriai spaudžia širdies ar plaučių struktūras. Tarp galimų komplikacijų:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Širdies tamponada (kritiškas širdies suspaudimas)
- Sumažėjęs širdies pajėgumas (širdies nepakankamumas)
- Sąmonės netekimas
- Pasikartojančios plaučių infekcijos ar uždegimas
- Veninės kraujotakos sutrikimai
- Sunkesniais atvejais – net ir staigi mirtis
Priežastys, kodėl formuojasi perikardo cistos
Dažniausiai šios cistos yra įgimtos ir susiformuoja dar motinos įsčiose, kai susilpnėja perikardo audinys. Retesni atvejai susiję su anksčiau buvusia perikardo uždegimo (perikardito) ar traumos pasekmėmis.
Diagnozė ir tyrimai
Perikardo cistos dažniausiai aptinkamos visai atsitiktinai, atliekant krūtinės ląstos rentgeno ar kitus tyrimus dėl kitų sveikatos priežasčių. Jei gydytojas įtaria cistą, jis gali papildomai skirti tikslinių tyrimų, kad tiksliai įvertintų darinį ir atskirtų nuo kitų galimų susirgimų, tokių kaip: širdies sienelės aneurizma, diafragmos išvarža, kiti cistiniai dariniai ar gerybiniai augliai.
Patikslinti diagnozei bei stebėti būklę dažniausiai pasitelkiami:
- Širdies kompiuterinė tomografija (KT) – leidžia tiksliai apžvelgti cistą bei perikardą
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda įvertinti, ar cista spaudžia širdį ar aplinkinius audinius
- Echokardiografija – leidžia stebėti cistos pokyčius laikui bėgant, taip pat naudinga planuojant cistos pašalinimą ar drenažą
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų perikardo cistai gydymo nereikia – užtenka periodiškai stebėti ultragarsu, ar darinys nedidėja ir nekelia papildomų problemų. Jei cista auga, sukelia simptomus ar komplikacijas, gali būti siūlomos tokios intervencinės procedūros:
- Etilo alkoholio skleroterapija – į cistą suleidžiama alkoholio, po to darinys pašalinamas
- Punkcija – plona adata ištraukiamas cistos skystis
Kai kuriais atvejais, ypač jei cista didelė ar sunkiai pasiekiama, gali prireikti chirurginės operacijos. Jos būdai:
- Laparoskopinė operacija (kiaurymių metodas su smulkiais pjūviais)
- Sternotomija (pjūvis per krūtinės centrą)
- Torakotomija (pjūvis tarp šonkaulių)
- Videoasistuojama torakoskopinė operacija – maži pjūviai tarp šonkaulių, naudojant kamerą
Konkretus gydymo pasirinkimas priklauso nuo individualaus atvejo – jį aptaria ir parenka gydytojas.
Ar perikardo cistos galima išvengti?
Dėl to, kad dauguma jų yra įgimtos, tiesiogiai užkirsti kelio jų formavimuisi neįmanoma. Jei asmuo anksčiau sirgo perikarditu ar patyrė krūtinės traumą, verta aptarti su gydytoju galimą cistos išsivystymo riziką.
Ligos eiga ir gyvenimas su cista
Žmonės, turintys perikardo cistą, paprastai išlieka gerai besijaučiantys – nei simptomai, nei komplikacijos dažniausiai nepasireiškia. Tačiau jei padažnėja nusiskundimų arba cista stebimi pokyčiai, gali prireikti gydymo, kad būtų išvengta pavojingų padarinių.
Rūpintis savimi svarbu ir dėl to, kad kai kurie atvejai gali pasikartoti – ypač jei buvo atliktas cistos drenažas. Maždaug trečdaliu atvejų cista gali atsinaujinti, todėl labai svarbios nuolatinės stebėsenos ir kontrolės procedūros.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir paskirti echoskopijos tyrimai leis laiku pastebėti bet kokius pokyčius. Dažniausiai žmogus nežino turįs perikardo cistą, kol šios nepastebi atsitiktinai per kitas apžiūras arba tyrimus.
Ypatingą dėmesį svarbu atkreipti į šiuos simptomus, kurie gali rodyti rimtą komplikaciją – širdies tamponadą:
- Staigus sumišimas, orientacijos praradimas
- Alpimas arba stiprus galvos svaigimas
- Aštrus krūtinės skausmas, plintantis į pilvą, nugarą, kaklą, petį arba ranką
- Dažnas kvėpavimas
- Padažnėjęs pulsas
- Odos blyškumas, pagraužavimas ar pamėlynavimas
- Dusulys ar kvėpavimo sutrikimai
Pastebėjus tokius požymius, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Laiku suteikta pagalba gali būti gyvybiškai svarbi.
