Fobofobija – tai viena retesnių, tačiau ganėtinai painių psichikos sutrikimų formų. Tai stipri ir nuolatinė baimė pačios baimės, dažnai pasireiškianti įvairiais būdais. Žmogus gali bijoti ne tik tam tikrų objektų ar situacijų, bet ir pačios pojūčio, kad patirs baimę ar nerimą. Nors gali atrodyti paradoksalu, baimė baimės yra realus ir sudėtingas iššūkis.

Tokiais atvejais kyla ne tik vidinė įtampa, bet neretai žmogus ima vengti situacijų, kuriose galėtų iškilti baimės jausmas ar nerimo simptomai, pavyzdžiui, prakaitavimas, didesnis širdies plakimas, dusulio pojūtis ar drebulys. Kartais žmonės jaučiasi, tarsi šie pojūčiai galėtų pakenkti jų sveikatai ar net kelti pavojų gyvybei.

Kas yra fobija?

Fobija – tai ypatingai intensyvi ir dažnai neadekvati konkretaus objekto, situacijos ar net minties baimė. Nors aplinkiniams ši baimė gali atrodyti nepagrįsta, žmogui, turinčiam fobiją, ji yra labai reali. Ši baimė smarkiai trikdo kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę. Skaičiuojama šimtai skirtingų fobijų, nuo įprastų iki labai specifiškų.

Kaip dažnai pasitaiko fobofobija?

Tikslių duomenų apie fobofobijos paplitimą nėra, tačiau žinoma, kad ji yra gana reta. Vis dėlto įvairios fobijos pasitaiko dažnai – maždaug vienam iš dešimties suaugusių asmenų bent kartą gyvenime pasireiškia tam tikra fobija. Tokie sutrikimai dažnesni moterims nei vyrams.

Susiję įrašai

Fobofobijos priežastys

Paveldimumas: Nustatyta, kad fobijos gali būti paveldimos. Jeigu šeimoje buvo psichikos sutrikimų ar fobijų, rizika išvystyti panašų sutrikimą išauga.
Ankstesnės fobijos: Dažnai fobofobiją lydį kitos fobijos. Žmogus gali bijoti ne paties objekto ar situacijos, o savo reakcijos į tą baimę. Pavyzdžiui, esant stipriai gyvačių baimei (ofidiofobijai), žmogų gali labiau gąsdinti paties baimės jausmas nei gyvatė.
Trauminiai išgyvenimai: Jei žmogus matė kitą asmenį patiriant panikos priepuolį ar pats išgyveno stiprią baimę, vėliau jis gali pradėti bijoti pačių tų simptomų, kurie pasireiškė baimės metu.

Fobofobijos simptomai

Esant fobofobijai, žmogus dažnai stengiasi išvengti bet kokių situacijų, kuriose galėtų kilti baimė ar nerimas. Tai nebūtinai tik ekstremalios patirtys – atsisakoma ne tik siaubo filmų, atrakcionų ar šuolių parašiutu, bet ir kasdieninių veiklų, kurios kelia nerimą, pavyzdžiui, darbo pokalbių ar viešo kalbėjimo.

Simptomai gali būti tiek psichologiniai, tiek fiziniai. Jie dažnai primena panikos priepuolių požymius:

Drebulys arba kūno virpulys
Šaltkrėtis
Galvos svaigimas
Didelis prakaitavimas
Smarkus širdies plakimas
Pykinimas
Dusulys
Pilvo skausmas ar virškinimo sutrikimai

Dažnai žmogus vengia net pokalbių ar minčių apie baimę, nes tai sukelia nerimo simptomus.

Diagnozavimas

Fobofobija nustatoma, kai žmogus nuolat ir ilgai (daugiau nei 6 mėnesius) vengia situacijų, kurios gali sukelti baimę, arba jaučia, kad ši baimė smarkiai apsunkina kasdienybę. Gydytojas atsižvelgia, ar ši baimė trukdo darbe, moksluose ar socialiniame gyvenime.

Dažnai kartu gali pasireikšti ir kiti sutrikimai – nerimo, obsesinis-kompulsinis, panikos, paranojiniai ar po trauminio streso sutrikimai. Tai gali apsunkinti tikslų diagnozavimą, todėl dažnai gydytojas siekia identifikuoti ir atskiras fobijas, ir bendrą nerimo lygį, kad galėtų parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.

Fobofobijos gydymas ir valdymas

Kognityvinė elgesio terapija (KET): Tai psichoterapijos metodas, leidžiantis išmokti atpažinti ir keisti neigiamas mintis bei elgesį, susijusį su baimės jausmu. Terapijoje asmuo mokosi atpažinti baimės sukėlėjus ir taikyti įvairias valdymo technikas, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą ar meditaciją.
Ekspozicinė terapija: Dažnai šis metodas derinamas su kognityvine elgesio terapija. Žmogus palaipsniui ir kontroliuojamomis sąlygomis susiduria su tuo, kas kelia jam baimę. Pamažu baimė mažėja, o simptomai silpnėja.
Vaistai: Nors vaistai nuo fobijų dažniausiai nėra pagrindinė gydymo priemonė, jie gali būti skiriami esant stipriam nerimui ar kitoms gretutinėms psichikos būklėms, pavyzdžiui, panikos sutrikimui ar po trauminio streso sutrikimui. Vaistai padeda sumažinti intensyvių nerimo epizodų dažnumą ir stiprumą, o tai gali palengvinti terapijos procesą.

Kaip padėti sau ir prevencija

Stenkitės vengti kofeino, alkoholio ir kitų medžiagų, kurios didina nerimą.
Palaikykite tvirtus santykius su artimiausiais žmonėmis – artimųjų palaikymas itin svarbus.
Rūpinkitės fizine sveikata – įvairi mityba ir pakankamas judėjimas mažina nerimą.
Užsiimkite mėgiama veikla, kuri dovanoja ramybę ar džiaugsmą.
Jei baimės tampa nevaldoma ar trikdo gyvenimą, nebijokite kreiptis į sveikatos specialistą.

Perspektyvos

Daugelis asmenų, turinčių fobofobiją, gali gerokai pagerinti savo savijautą taikydami kognityvinę elgesio ar ekspozicinę terapiją. Kai kuriais atvejais, kol vyksta ilgesnės trukmės terapija, gali būti naudingos ir tinkamai parinktos medikamentinės priemonės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei jūsų nerimas ar baimė perauga į panikos priepuolius.
Kai nuolatinis nerimas gadina kasdienę veiklą ar trukdo miegui.
Jeigu jaučiate depresijos požymius ar pastebite žalingų įpročių atsiradimą (pavyzdžiui, daugėja alkoholio vartojimo).