Pneumotoraksas, dar vadinamas plaučio subliūvimu, – tai būklė, kai oras patenka tarp plaučio ir krūtinės ląstos sienelės, kitaip tariant, į pleuros ertmę. Dėl to oras gali susikaupti ir spausti plautį, todėl jis gali visiškai arba iš dalies subliūkti. Dažnai ši būklė vadinama ir pradurto plaučio terminu.
Tipai ir priežastys
Pneumotoraksas skirstomas į kelias rūšis. Dažniausiai pasitaiko spontaniniai ir trauminiai atvejai.
Spontaninis pneumotoraksas
- Pirminis spontaninis pneumotoraksas: išsivysto be jokių iš anksto žinomų plaučių ligų. Dažniausiai taip nutinka, kai plyšta nenormalūs oro burbulai (blebai) plaučiuose, išlaisvindami orą į pleuros ertmę.
- Antrinis spontaninis pneumotoraksas: išsivysto dėl tam tikrų plaučių ligų, kurios sukelia oro kaupimąsi ir plaučių audinio pažeidimų. Dažnai tai nutinka susidarius buloms, kurios plyšta.
Trauminis pneumotoraksas
- Pneumotoraksas, atsiradęs dėl sužalojimo: dažniausiai tai būna dėl krūtinės traumos, pvz., lūžus šonkauliui ar įsmeigus peilį, kai pažeidžiamas plautis.
- Iatrogeninis pneumotoraksas: ši rūšis pasitaiko, kai plautis pažeidžiamas atliekant medicinines procedūras, pavyzdžiui, biopsiją ar centrinių venų kateterio įvedimą.
Kiti pneumotorakso tipai
- Tenzinis pneumotoraksas: kai oras gali patekti į pleuros ertmę, bet negali išeiti, todėl krūtinėje kyla spaudimas. Tai labai pavojinga gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
- Katameninis pneumotoraksas: reta forma, kuri gali pasireikšti žmonėms, sergantiems endometrioze. Šiuo atveju endometrinis audinys formuoja cistas, kurios gali kraujuoti į pleuros ertmę ir sukelti plaučio subliūvimą.
Pneumotorakso simptomai
Plaučio subliūvimas gali pasireikšti įvairiais požymiais. Dažniausi yra:
- Vienpusis krūtinės skausmas, kuris sustiprėja kvėpuojant.
- Kosulys.
- Pagreitėjęs kvėpavimas.
- Padažnėjęs širdies ritmas.
- Nuovargis.
- Dusulys (kvėpavimo pasunkėjimas).
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (cianozė).
Jei pastebėjote tokius simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes pneumotoraksas gali tapti pavojingu gyvybei sutrikimu.
Pneumotorakso priežastys ir rizikos veiksniai
Šis sutrikimas gali kilo dėl įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į tris grupes: ligos, traumos ir gyvensenos ypatumai.
Sveikatos sutrikimai, galintys sukelti pneumotoraksą
- Astma
- Plaučių uždegimas
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
- Kolageno kraujagyslių ligos
- Cistinė fibrozė
- Emfizema
- Idiopatinė plaučių fibrozė
- Plaučių vėžys
- Linfangioleiomiomatozė
- Tuberkuliozė
- Ūminis kvėpavimo distreso sindromas
Traumos ir procedūros
- Nudaužta krūtinė
- Susišaudymo ar durtinės žaizdos
- Medicininės procedūros: nervų blokados, plaučių biopsija, centrinės venos kateterio įvedimas, mechaninė ventiliacija
Gyvensenos veiksniai
- Narkotikų vartojimas, ypač įkvepiamųjų
- Rūkymas
- Skrydžiai lėktuvu su stipriai kintančiu oro slėgiu
- Nardymas su akvalangu ar giluminis nardymas
Papildomi rizikos veiksniai
- Šeimos anamnezė (pneumotorakso atvejai šeimoje)
- Nėštumas
- Aukštas, liesas kūno sudėjimas, ypač vyrams
- Marfano sindromas
- Endometriozė
Galimos komplikacijos
Nors dauguma atvejų užgyja be sunkesnių pasekmių, kartais pneumotoraksas sukelia rimtų komplikacijų:
- Plaučio išsiplėtimo edema po oro pašalinimo
- Pažeidimai ar infekcijos, susijusios su gydymu
- Kvėpavimo nepakankamumas
- Širdies veiklos nepakankamumas
Kaip nustatomas pneumotoraksas
Diagnozuoti šią būklę padeda detali paciento apklausa, krūtinės klausymas ir įvairūs tyrimai. Paprastai daromi krūtinės ląstos rentgeno tyrimai, plaučių kompiuterinė tomografija arba ultragarsas. Kai kuriais atvejais vertinamas kraujo dujų kiekis – matuojamas deguonies ir anglies dvideginio lygis.
Gydytojas įvertina ir ankstesnes plaučių ligas, atlieka fizinį ištyrimą. Kai kurių tipų pneumotoraksą, pvz., tenzinį, galima nustatyti remiantis vien simptomais.
Gydymo galimybės
Koks gydymas bus reikalingas, priklauso nuo pneumotorakso priežasties, plaučio subliūvimo masto ir paciento būklės sunkumo.
- Stebėjimas: Jei oro yra mažai, pacientas gali būti tiesiog stebimas ir periodiškai tikrinamas, ar kvėpavimas ir širdies veikla normali.
- Deguonies terapija
- Toracentezė: Įkišama laikina adata tarp šonkaulių, kad būtų pašalintas susikaupęs oras iš pleuros ertmės.
- Krūtinės drenavimas: jei spaudimo kaupiasi daugiau, į krūtinės ląstą įvedamas vamzdelis orui pašalinti. Orui išnykus, plautis vėl išsiplečia ir pradeda normaliai funkcionuoti. Vamzdelis kartais laikomas keletą dienų ar ilgiau.
- Keminis pleurodezė: Norint užkirsti kelią pasikartojimui, gydytojas per įpjovą įveda vamzdelį ir naudoja chemines medžiagas (pvz., talką arba doksicikliną), kad suklijuotų plautį prie krūtinės ertmės sienelės ir panaikintų papildomą erdvę.
Kai kuriais atvejais prireikia chirurginės intervencijos, jei:
- Oro nuotėkis išlieka po vamzdelio įvedimo
- Plaučiai neišsiplečia, nors įvestas vamzdelis
- Sublioškęs plautis pasikartoja
- Pažeidimai abiejuose plaučiuose
- Patirta sunki krūtinės trauma
Ar galima išvengti pneumotorakso?
Keli patarimai, kaip sumažinti šios būklės riziką:
- Venkite rūkyti
- Ribokite arba atsisakykite veiklų, kurios susijusios su stipriu slėgio pokyčiu (nardymas, skrydžiai lėktuvu)
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją, jei turite lėtinių plaučių ligų
Jei sergate tam tikromis ligomis arba šeimoje būta pneumotorakso atvejų, kartais visiškai išvengti rizikos neįmanoma.
Prognozė ir kas laukia ateityje
Patyrus plaučio subliūvimą, gydymas ir stebėjimas gali užtrukti kelias dienas ar net ilgiau, dažnai ligoninės aplinkoje. Taip užtikrinama nuolatinė sveikatos būklės kontrolė ir prireikus skiriamas papildomas deguonis.
Gijimo trukmė
Dauguma atvejų plautis užgyja per keletą dienų ar iki dviejų savaičių – organizmas natūraliai absorbuoja susikaupusį orą, todėl plautis vėl gali išsiskleisti.
Visiškas pasveikimas
Daugeliui žmonių plautis užgyja be didelių komplikacijų ar pakartotinio gydymo. Tačiau yra tikimybė, kad ši būklė gali pasikartoti ateityje. Aptarkite su savo gydytoju individualią riziką ir žingsnius, kuriuos reikėtų daryti, jei simptomai vėl pasirodytų.
Kaip rūpintis savimi po gydymo
Grįžus iš ligoninės, ypač svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir riboti tam tikras veiklas:
- Nerūkyti
- Neplanuoti skrydžių lėktuvu be gydytojo leidimo
- Atsisakyti gilaus ar ilgo nardymo
Nuolat vykite į suplanuotas konsultacijas su gydytoju, kad būtų stebima plaučių būklė.
Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei simptomai sugrįžta arba stiprėja. Ypač svarbu tai žinoti tiems, kuriems pneumotoraksas jau buvo anksčiau, nes rizika pasikartoti padidėja.
Kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos?
Jeigu atsiranda plaučio subliūvimo simptomų, nedelsdami vykite į ligoninę, nes gali prireikti skubios pagalbos.
Klausimai, kuriuos vertėtų aptarti su gydytoju
- Kodėl subliuško mano plautis?
- Ką galiu daryti, kad ši būklė nepasikartotų?
- Kokios yra gydymo galimybės?
- Jei reikės įvesti krūtinės vamzdelį, kiek ilgai jis bus laikomas?
- Ar man gali prireikti papildomo deguonies?
- Ar reikės gulėti ligoninėje?
- Kokios priežiūros man reikės po gydymo?
- Ką turėčiau riboti ar vengti pasveikus?
