Nuodingoji rykštenė – tai itin pavojingas augalas, dažnai klaidingai palaikomas laukinėmis morkomis, pastarnokais ar petražolėmis. Net ir smulkiausia dalis – sėklos, šaknys, stiebas, lapai ar vaisiai – gali būti mirtinai nuodinga. Šis augalas ilgą laiką žinomas dėl savo toksiškumo – nuo senovės jis naudotas kaip nuodai, garsiausias atvejis – garsiojo filosofo nuodijimas Antikinėje Graikijoje.
Kaip atpažinti nuodingąją rykštenę?
Nuodingoji rykštenė dažnai painiojama su kitais laukiniais augalais, ypač Karalienės Onos nėriniais. Ji išsiskiria balta šaknimi, tuščiaviduriu stiebu su būdingomis violetinėmis dėmėmis ir gali augti net iki 3 metrų aukščio. Smulkūs balti žiedai susitelkę stambiose, skėčio formos kekėse. Subrendę žiedai virsta žalsvai briaunotais, o vėliau pilkšvai rudais vaisiais. Lapai – ypač gležni, primena petražoles.
Paplitimas ir ir istorija
Iš pradžių nuodingoji rykštenė buvo atvežta iš Europos kaip dekoratyvinis augalas. Dabar natūraliai veši įvairiuose regionuose – pakelėse, grioviuose, pelkėse ar drėgnose pievose. Rykštenė neretai gali tapti pavojinga, nes žmonės netyčia jos paragauja manydami, kad tai valgoma žolė.
Nuodingosios rykštenės poveikis kontaktuojant
Nors nuodingoji rykštenė nėra tokia kaip nuodingoji gebenė ar ąžuolas, ir dažniausiai tiesioginis prisilietimas nesukelia išbėrimo, vis dėlto jautresniems žmonėms gali atsirasti odos sudirgimų ar dermatitas. Retais atvejais, kai toksinai patenka į kraują per žaizdą, akis ar gleivines, gali išsivystyti apsinuodijimas.
Rykštenės nuodų poveikis organizmui
Visos augalo dalys kupinos stipriai veikiančių alkaloidų. Net mažas jų kiekis gali būti pražūtingas – paveikiamas nervų ir raumenų jungtis, dėl to gali sutrikti kvėpavimas, išsivystyti virškinimo, nervinė ar širdies-kraujagyslių sistemos pažaida. Pagrindinis pavojus – kvėpavimo raumenų paralyžius.
Rykštenės nuodų simptomai
- Staigus pykinimas ir vėmimas
- Per didelis prakaitavimas
- Išsiplėtę vyzdžiai
- Padidėjęs seilėtekis
- Sausumas burnoje
- Pagreitėjęs pulsas ir aukštas kraujospūdis
- Raumenų silpnumas, trūkčiojimai, drebulys
- Sumišimas, neramumas
- Traukuliai
Sunkiems atvejams būdinga lėtas širdies ritmas, sumažėjęs kraujospūdis, raumenų paralyžius, raumenų irimas, inkstų nepakankamumas bei slopinamas centrinės nervų sistemos aktyvumas.
Kaip nustatomas apsinuodijimas rykštene?
Specialių laboratorinių tyrimų, padedančių atpažinti rykštenės apsinuodijimą, nėra. Diagnozė nustatoma remiantis žmogaus parodymais, simptomais bei, esant galimybei, apžiūrėjus atneštą augalų pavyzdį.
Gydymas ir pirmoji pagalba
Apsinuodijimas nuodingąja rykštene reikalauja skubios medicininės pagalbos. Specifinio priešnuodžio nėra, todėl gydymas priklauso nuo simptomų pobūdžio ir sunkumo. Sunkiais atvejais gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos, vaistų prieš traukulius, hemodializės esant inkstų pažeidimui, virškinamojo trakto plovimo, intraveninių skysčių dehidratacijai mažinti ir organizmui stiprinti.
Apsinuodijimo prevencija
Norint apsisaugoti nuo rykštenės nuodų, svarbiausia atpažinti augalą ir naikinti jį iš savo aplinkos. Geriausia rykštenę šalinti su šaknimis dar nesužydėjus, dėvint apsaugines pirštines, ilgomis rankovėmis ir veido kaukę. Nerekomenduojama augalo pjauti ar deginti – sėklos gali išplisti, o dūmai – būti nuodingi. Išrautus augalus reikėtų dėti į plastikinį maišą ir išmesti su šiukšlėmis.
Jei mėgstate leisti laiką gamtoje ar dirbate lauko darbą, verta išmokti atskirti nuodingus augalus, jų neliesti ir ypač neragauti nežinomų, laukinių augalų.
Prognozė ir eiga
Apsinuodijus rykštene, baigtis priklauso nuo to, kiek nuodų buvo suvartota, kokio stiprumo buvo augalas, taip pat nuo žmogaus sveikatos būklės prieš apsinuodijimą bei simptomų sunkumo.
- Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių pasekmių.
- Net pašalinus nuodą, traukuliai ir nervų sistemos simptomai gali užsitęsti kelias dienas.
- Nerimas, raumenų silpnumas arba trūkčiojimai kartais išlieka dar kelis mėnesius po apsinuodijimo.