Poliartritas – tai būklė, kai tuo pačiu metu uždegimu ar degeneracija pažeidžiami penki ar daugiau sąnarių. Tokia diagnozė dažnai vadinama ir poliartritine artrito forma, o ši būklė nebūtinai reiškia atskirą ligą – tai daugiau apibūdinimas, rodantis platų daugelio sąnarių pažeidimą vienu metu.
Kas yra poliartritas?
Skirtingai nei kitos konkrečios artrito rūšys, poliartritas tiesiog nurodo, kad uždegiminiai ar degeneraciniai pokyčiai apima penkis ar daugiau sąnarių. Dažniausiai artritas pažeidžia tuos sąnarius, kurie turi daugiausiai judėjimo laisvės ir tenka didžiausias krūvis: pėdų ir čiurnų, rankų bei pirštų, klubų, kelių, apatinės nugaros dalies ir kaklo.
Jei žmogus serga poliartritu, simptomai būna intensyvesni, nes uždegimas ar sustingimas veikia iš karto kelias kūno vietas. Gydytojai gali apibūdinti poliartritą kaip simetrinį (kai pažeidžiami tie patys sąnariai abiejose kūno pusėse, pavyzdžiui, abu keliai) arba asimetrinį (kai paveikti skirtingi, nelygioje pusėje esantys sąnariai).
Poliartrito ir kitų artrito formų skirtumai
Artritas dažnai skirstomas pagal tai, kiek sąnarių yra pažeista. Kai uždegimu apima 2–4 sąnarius, tai vadinama oligoartritu. Tuo tarpu terminas poliartritas vartojamas, kai pasireiškia penkių ar daugiau sąnarių uždegimas.
Kas dažniausiai serga poliartritu?
Nors artritas gali išsivystyti bet kam, poliartritas dažniau nustatomas žmonėms, turintiems didesnę artrito riziką:
- Vyresniems nei 50 metų.
- Moterims.
- Turintiems autoimuninių sutrikimų.
- Žmonėms, kurie turi antsvorio ar serga nutukimu.
- Aktyviai sportuojantiems ar užsiimantiems fizine veikla, patiriantiems pasikartojančias sąnarių traumas.
Remiantis įvairiais šaltiniais, artrito įvairių formų turi maždaug trečdalis suaugusiųjų iki 64 metų. Tarp vyresnių nei 65 metų vyrų artritas diagnozuojamas kiekvienam antram, o moterims ši liga būdingesnė – pasireiškia maždaug dviem trečdaliams. Poliartrito paplitimą įvertinti sunku, nes nemažai žmonių nesikreipia dėl nesunkių simptomų ar jie tiesiog lieka nediagnozuoti.
Poliartrito simptomai
Poliartritas dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:
- Sąnarių skausmas.
- Sustingimas ar sumažėjusi judesių amplitudė.
- Šilumos pojūtis ar paraudimas aplink sąnarį.
- Patinimas.
- Švelnumas ar jautrumas aplink pažeistą plotą.
- Sąnario odos spalvos pokyčiai.
Uždegiminis ir neuzdegiminis poliartritas
Poliartritą galima skirti į uždegiminį ir neuzdegiminį. Uždegiminis variantas pasireiškia dėl aktyvaus imuninės sistemos darbo, todėl dažniau būdingas autoimuniniams susirgimams ar infekcinėms ligoms. Tuomet šalia skausmo jaučiamas ryškus patinimas, paraudimas ir pakitimai aplink sąnarį. Neuzdegiminis poliartritas dažniausiai siejamas su sąnarių „susidėvėjimo“ procesais (pvz., osteoartritu), kai kremzlės nyksta palaipsniui ir sąnaryje nesikaupia uždegiminio skysčio.
Poliartrito priežastys
Žmogaus organizme sąnarių uždegimą gali sukelti daugybė priežasčių. Dažnai poliartritas išsivysto kaip kelių sąnarių uždegimą sukelianti ligos forma, tačiau kartais artritas būna tik pasireiškianti kitų sutrikimų dalis. Dažniausios poliartrito priežastys:
- Rheumatoidinis artritas.
- Psoriazinis artritas.
- Osteoartritas.
- Podagra.
- Kalcifikuoto pirofosfato kristalų kaupimosi liga (vadinama ir pseudopodagra).
- Jaunatvinis idiopatinis artritas.
Kai kurie autoimuniniai susirgimai (pvz., vilkligė, sarkoidozė, sklerodermija) taip pat gali sukelti daugelio sąnarių uždegimą. Kita svarbi priežastis – infekcinės ligos, kai imuninė sistema, kovodama su virusais ar bakterijomis, pažeidžia ir sąnarius. Prie poliartritą galinčių sukelti infekcijų priskiriamos: virusinis hepatitas, Laimo liga, reumatinė karštligė, mononukleozė, parvovirusas, Whipple liga ir kai kurios kitos infekcijos.
Poliartrito diagnostika
Diagnozuoti poliartritą gydytojas gali remdamasis fizinės apžiūros duomenimis ir papildomais tyrimais. Apžiūros metu vertinama, kurie sąnariai skausmingi ar patinę, kiek sumažėjusi jų judesių amplitudė, kada ir kaip stipriai atsirado simptomai.
Be to, gydytojas ieško kitų galimų ligų, galinčių sukelti panašių simptomų, pavyzdžiui, limfmazgių padidėjimo, gerklės skausmo, fibromialgijos, hemochromatozės, uždegiminės žarnyno ligos, Raynaud fenomeno.
Kokie tyrimai reikalingi?
Neretai atliekami įvairūs vaizdiniai tyrimai – rentgenogramos, magnetinio rezonanso ar ultragarso tyrimai. Jei sąnariuose kaupiasi skystis, taikoma punkcija: plona adata ištraukiamas nedidelis skysčio kiekis ir jis ištiriamas laboratorijoje siekiant išsiaiškinti tikslią priežastį.
Dažnai reikalingi ir kraujo tyrimai ar kiti laboratoriniai tyrimai, ypač jei įtariama infekcija ar kita sisteminė liga.
Gydymas ir valdymas
Poliartrito gydymo taktika priklauso nuo ligą sukėlusios priežasties, artrito tipo ir simptomų sunkumo. Gydytojas kiekvienu atveju parenka individualų gydymo planą. Dažniausiai taikomos šios terapijos:
- Vaistai: dažnai skiriami ligos eigą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD), taip pat nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar paracetamolis simptomams lengvinti.
- Fizinė terapija: pratimai ir tempimai, kuriuos sudaro kineziterapeutas ar reabilitologas, padeda pagerinti sąnarių judrumą, didina raumenų jėgą aplink pažeistus sąnarius.
- Injekcijos: kai kuriems pacientams prireikia kortikosteroidų ar specialių preparatų suleidimo tiesiai į sąnarį.
- Sąnario keitimo chirurgija: kai kiti gydymo metodai neveiksmingi ar sąnarys smarkiai pažeistas, gali būti siūloma endoprotezavimo operacija, po kurios reikalingas atkuriamasis gydymas.
Kaip sumažinti poliartrito riziką?
- Venkite tabako gaminių.
- Rinkitės mažą sąnarių apkrovą sukeliančius fizinius pratimus – plaukimą, vaikščiojimą ar mankštą vandenyje.
- Laikykitės jums tinkamos subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo režimo.
- Naudokite tinkamas apsaugas ar įtvarus veiklos metu, ypač jei užsiimate sportu ar kita fizine veikla, kad apsisaugotumėte nuo traumų.
Ligos eiga ir prognozė
Poliartritas gali būti trumpalaikis (ūminis) – pavyzdžiui, pasireiškiantis po tam tikros infekcijos ar ūmaus imuninio atsako. Tačiau neretai liga tampa lėtine (trunka ilgai ar linkusi kartotis). Kadangi šiuo metu nėra visiško artrito išgydymo, dauguma žmonių turi išmokti nuolat valdyti simptomus. Tinkamai parinktas gydymas padeda pasiekti didžiausią įmanomą gyvenimo komfortą ir sumažinti simptomų paūmėjimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei pastebite bet kokių naujų simptomų – sąnarių skausmą, patinimą ar spalvų pokytį. Kadangi poliartritą gali sukelti daug įvairių priežasčių, tik specialistų įvertinimas gali padėti laiku pradėti tinkamą gydymą.
Nevartokite vaistų savarankiškai ir neignoruokite simptomų. Ypač svarbu greitai kreiptis, jei manote, kad sergate infekcine liga – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų.
Skubios pagalbos reikėtų ieškoti tuomet, jei staiga atsiranda stiprus sąnario ar galūnės skausmas, sutrinka judesių galimybė arba išsivysto labai stiprus sąnarių patinimas.
Kokie klausimai svarbūs gydymo metu?
- Kokią artrito rūšį turiu?
- Kas sukelia mano simptomus?
- Kokius tyrimus būtina atlikti?
- Kokio gydymo galiu tikėtis?
- Kaip ilgai užtruks mano simptomai ir gydymas?
Poliartritas ir reumatoidinis artritas. Ar tai tas pats?
Poliartritas – tai apibūdinimas būklei, kai vienu metu pažeista penki ar daugiau sąnarių. Tai nėra atskira liga. Tuo tarpu reumatoidinis artritas yra konkreti diagnozė – tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema puola sąnarių dangalą. Reumatoidinis artritas gali pažeisti ir daugiau nei penkis sąnarius, todėl kai kuriais atvejais jis taip pat laikomas poliartrito priežastimi.
Kas yra seronegatyvus poliartritas?
Seronegatyvus poliartritas – tai tam tikra reumatoidinio artrito forma, kai kraujo tyrimuose nėra būdingų autoantikūnų žymenų, tačiau liga paveikia daug sąnarių. Jei jau turite reumatoidinio artrito diagnozę ir pajaučiate naujus ar pakitusius simptomus, būtina pasitarti su reumatologu ar gydytoju.
