Polichromazija – tai terminas, apibūdinantis pasikeitusį eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) atspalvį kraujo mėginyje, ištirtame mikroskopu. Pereinant nuo tipiškos rausvos ar lašišos spalvos, tarp eritrocitų galima pastebėti melsvus, pilkai melsvus ar purpurinius ląstelių atspalvius. Tokie atspalviai dažniausiai rodo kraujyje esančius nesubrendusius eritrocitus – retikulocitus.
Kas yra polichromazija?
Polichromazija išryškėja, kai periferinėje kraujo tepinėlyje randama netipinio atspalvio eritrocitų. Tokiam tyrimui kraujo lašas užtepamas ant stiklelio, nudažomas, tuomet per mikroskopą vertinamos kraujo ląstelės. Paprastai suaugusiųjų eritrocitai nudažyti būna rausvai, o polichromazijos atveju matoma ir melsvų ar purpurinių – tai dažniausiai retikulocitai, dar tik bręstantys eritrocitai.
Retikulocituose išlieka dalis genetinės medžiagos – RNR, kuri ir suteikia neįprastą atspalvį. Subrendusiose raudonosiose kraujo ląstelėse RNR nebelieka, todėl jos būna įprastos spalvos. Nesubrendę eritrocitai nėra tokie veiksmingi, kaip subrendę, ypač vykdant pagrindinę jų funkciją – pernešti deguonį viso organizmo ląstelėms.
Kodėl kraujyje atsiranda melsvų eritrocitų?
Kai iš kaulų čiulpų į kraują patenka daugiau nesubrendusių eritrocitų, jų atspalvis mikroskopu matomas kaip melsvas dėl RNR likučių. Paprastai tokia būsena byloja apie aktyvesnį naujų eritrocitų gaminimą.
Polichromazijos priežastys
Polichromazija dažnai signalizuoja, kad kaulų čiulpai ėmė aktyviau leisti retikulocitus į kraują, dažniausiai dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus. Kūnas taip siekia atsverti jų trūkumą. Yra keletas priežasčių, kodėl ši būsena gali išsivystyti:
- Hemolizinė anemija: Tai būsena, kai raudonieji kraujo kūneliai yrasi greičiau, nei organizmas spėja juos pakeisti. Hemolizinę anemiją gali sukelti paveldimos ligos, pvz., talasemija ar pjautuvinė anemija, taip pat kai kurios infekcijos ar vaistai.
- Didelis kraujo netekimas: Aktyviai netenkant daug kraujo (išoriniai ar vidiniai kraujavimai), kaulų čiulpai aktyvina naujų ląstelių gamybą – kraujyje atsiranda daugiau retikulocitų.
- Tam tikri piktybiniai susirgimai: Kai kurios vėžio rūšys gali paveikti kaulų čiulpus ar išstumti jaunas kraujo ląsteles į apytaką.
- Nėštumas: Nėščiosioms natūraliai padidėja retikulocitų kiekis kraujyje, tačiau dažniausiai tai nėra pavojinga.
- Didesnis aukštis virš jūros lygio: Kalnuotose vietose, kur mažiau deguonies, organizmas skatina eritrocitų gamybą, tad kraujyje pastebimas daugiau retikulocitų.
- Vitaminų ar geležies trūkumas: Jeigu organizmas gauna per mažai svarbių maistinių medžiagų, eritrocitų gamyba sutrinka. Vartojant B12, folio rūgšties ar geležies papildus, atnaujinta eritrocitų gamyba kraujyje kurį laiką pasireiškia polichromazija.
Kokie polichromazijos simptomai?
Polichromazija pati savaime aiškių simptomų nesukelia – dažniausiai išryškėja pagrindinės būklės simptomai, ypač jei išsivysto anemija. Gali pasireikšti:
- Oda tampa blyški
- Dažni galvos skausmai
- Bendras silpnumas ar nuovargis
- Kvėpavimo pasunkėjimas
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Galvos svaigulys ar lengvas apsvaigimas
- Žemas kraujospūdis
- Gelta (gelsta oda ar akių baltymai)
- Padidėjusi blužnis ar kepenys
Kai kuriais atvejais žmogus gali visai nejausti simptomų – viskas priklauso nuo to, kas polichromaziją sukėlė ir kiek stiprus yra pagrindinis sutrikimas.
Kaip nustatoma polichromazija?
Polichromaziją galima aptikti atlikus periferinio kraujo tepinėlio tyrimą. Tokiame mėginyje šalia įprastų rausvų eritrocitų matomi ir melsvi ar pilkai melsvi kūneliai. Tai rodo, jog kraujyje cirkuliuoja tiek subrendę, tiek ir vystymosi stadijoje esantys raudonieji kraujo kūneliai.
Polichromazija pati savaime nėra diagnozė – tik užuomina, kad organizme vyksta kitų procesų. Dėl to gydytojas gali paskirti papildomus kraujo ar instrumentinius tyrimus, įvertinti simptomus, išsiaiškinti vartojamus vaistus, galimus infekcijų ar autoimuninių būklių požymius, atlikti fizinį ištyrimą.
Kokios apimties tyrimai bus reikalingi, priklauso nuo to, įtariama kokia būklė (pvz., hemolizinė anemija ar maistinių medžiagų trūkumas).
Polichromazijos gydymas
Šios būklės gydymas priklauso tik nuo to, kas ją sukelia. Jei priežastis nėra pavojinga ar simptomų nėra, gydymo gali neprireikti. Jei polichromaziją lemia rimtesnė liga, gydytojas pritaikys tikslingą gydymą.
- Kraujo perpylimas gali būti siūlomas, esant dideliam kraujo netekimui ar tam tikroms paveldimoms ligoms.
- Kortikosteroidai skiriami, jeigu autoimuninės kilmės ligos metu imuninė sistema naikina raudonuosius kraujo kūnelius.
- Imunosupresantai gali būti naudingi, jeigu vien tik kortikosteroidų nepakanka imuninės sistemos sukeltiems pažeidimams gydyti.
- Jei polichromazijos priežastis – infekcija, gali prireikti vaistų nuo bakterijų, virusų ar parazitų. Jei kaltas tam tikras vaistas, gydytojas gali patarti jį keisti ar nutraukti gydymą.
Gydymo strategiją visada parenka gydytojas, atsižvelgdamas į priežastis ir bendrą paciento būklę. Svarbu nenutraukti paskirtų vaistų be gydytojo sutikimo.
Ar polichromazija kelia pavojų?
Dažniausiai polichromazija savaime nėra pavojinga. Kartais tai – normalus organizmo atsakas į tam tikrus pokyčius ar padidėjusį poreikį, tačiau gali būti ir kraujo ligos ženklas, reikalaujantis tolimesnių tyrimų ar gydymo.
Gydytojas įvertins jūsų tyrimų rezultatus ir, jei reikės, paskirs papildomus tyrimus ir stebėjimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite anemijos požymių: bendrą silpnumą, blyškią odą ar dusulį – verta apsilankyti pas gydytoją. Rekomenduojama reguliariai lankytis pas specialistą profilaktiniams kraujo tyrimams – taip laiku bus pastebėti bet kokie kraujo ar ląstelių pokyčiai.
Kraujo tyrimų rezultatai atspindi bendrą jūsų sveikatos būklę ir padeda gydytojui laiku nustatyti galimas kraujo ligas bei efektyviai jas valdyti.
