Pontinės insultas – tai smegenų kamieno dalyje, vadinamoje ponsu, atsirandanti kraujo apytakos stoka. Šis insultas priklauso išeminiams insultams, nes kraujagyslės visiškai arba iš dalies užsikemša, apribodamos deguonies tiekimą ir pažeisdamos smegenų audinius. Tokia būklė gali išsivystyti itin greitai, arba progresuoti per ilgesnį laiką. Paprastai tai laikoma skubia medicinine situacija – kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti ilgalaikių pažeidimų.
Kaip dažnai pasitaiko pontinis insultas
Insultai visame pasaulyje yra dažna medicininė problema, tačiau būtent pontinė insulto forma pasitaiko rečiau nei kiti išeminiai insultai. Manoma, kad pontiniai insultai sudaro maždaug 7 % visų išeminių insultų. Nors jų dažnis nėra didelis, jie pasižymi itin rimtomis pasekmėmis dėl pažeidžiamos smegenų srities svarbos.
Ponsas ir jo reikšmė
Ponsas – didžiausia smegenų kamieno dalis. Jis kontroliuoja daug gyvybiškai svarbių funkcijų: kvėpavimą, rijimą, kūno judesių koordinaciją, raumenų tonusą bei pojūčius veido srityje. Dėl šių funkcijų ponsa pažeidžiantys insultai gali sukelti labai įvairius simptomus.
Pontinio insulto pavadinimai
- Smegenų kamieno insultas
- Ponso insultas
- Poninė infarkcija
Pontinio insulto simptomai
Pontinė insultas pasižymi savitais simptomais, kurie priklauso nuo užsikimšimo vietos ir apimties. Dažniausiai jie skiriasi nuo įprastų galvos smegenų insulto požymių, nes pažeidžiamos funkcijos, už kurias atsako ponsas.
- Raumenų silpnumas vienoje kūno pusėje (hemiparezė)
- Veido raumenų silpnumas ar suglebimas vienoje arba abiejose pusėse
- Neįprasti pojūčiai (tirpimas, dilgčiojimas) veido srityje ar kūne
- Galūnių jutimo sumažėjimas vienoje kūno pusėje
- Lėta, neaiški kalba (disartrija)
- Rijimo sunkumai (disfagija)
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Sutrikusi koordinacija ar pusiausvyra (ataksija)
- Galvos svaigimas, sukimasis (vertigo)
- Klausos sutrikimas
- Nevaldomas juokas ar verksmas (pseudobulbarinio afekto sindromas)
- Paralyžius rankose ir kojose (kvadriplegija)
- Sąmonės netekimas
Regos ir akių judesių sutrikimai
- Dvejinimasis žiūrint į šoną dėl akių nervų pažeidimo
- Nekontroliuojami akių judesiai (nistagmas)
- Nesugebėjimas nukreipti abiejų akių viena kryptimi
- Mirksėjimo refleksų problemos
Atsiradus bet kuriam šių simptomų, būtina kuo skubiau kreiptis dėl medicininės pagalbos. Pontinė insultas pavojinga gyvybei, jo pasekmės gali būti negrįžtamos.
Pontinio insulto tipai
Priklausomai nuo to, kuri ponsos dalis paveikiama, išskiriama keletas pontinio insulto tipų. Kiekvienas jų pasižymi skirtingais simptomų deriniais, nors jie ir gali persidengti:
- Vidurinis (medialinis) pontinis insultas dažniausiai sukelia raumenų silpnumą vienoje kūno pusėje, akių raumenų paralyžių bei žvilgsnio nukreipimo sutrikimus.
- Šoninis (lateralinis) ponsos pažeidimas linkęs lemti sumažėjusį jutimą priešingoje kūno pusėje bei koordinacijos sutrikimus. Pažeidimas gali būti vienpusis ar abipusis.
- Užpakalinis (caudalinis) pontinis insultas dažniausiai pasireiškia veido nervo paralyžiumi, klausos praradimu, galvos sukimusi.
Pontinį insultą sukeliantys veiksniai
Pagrindinė priežastis – kraujo tekėjimo sutrikimas per ponsą. Blokada gali atsirasti dėl skirtingų mechanizmų:
- Smulkiųjų arterijų pažeidimas: dažniausiai pasitaiko dėl ilgalaikio, blogai kontroliuojamo kraujospūdžio arba cukrinio diabeto. Šios ligos sukelia smulkiųjų kraujagyslių storėjimą ir susiaurėjimą, palaipsniui ribojant kraujo tekėjimą iki visiško sustojimo.
- Didžiųjų kraujagyslių aterosklerozė: kai stambiosios galvos smegenų arterijos (pvz., bazilinė ar slankstelinė) užsikemša dėl apnašų, sutrinka kraujas smulkesnėse ponsos arterijose.
Pavojų keliantys rizikos veiksniai
- Padidėjęs arterinis kraujospūdis
- Cukrinis diabetas
- Rūkymas
- Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje
- Širdies ligos, susijusios su sumažėjusiu kraujo pritekėjimu į širdį
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Kraujagyslių uždegimai (vaskulitas)
Jeigu turite šių rizikos faktorių, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir sekti savo sveikatos būklę.
Pontinio insulto diagnozė
Kai pasireiškia insulto simptomai, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas atliks tyrimų, padedančių tiksliai nustatyti ligos priežastį bei lokalizaciją:
- Kraujo spaudimo ir pulsas stebėjimas
- Kvėpavimo funkcijos tikrinimas
- Bendroji apžiūra, medicinos istorijos įvertinimas
- Neurologinis ištyrimas – padeda atpažinti specifinius insulto požymius ir lokalizuoti pakenkimą
- Galvos tyrimai vaizdiniais metodais (KT, MRT) – jų pagalba tiksliai nustatoma, kur įvyko insultas
- Kiti tyrimai, tokie kaip kraujo rodiklių įvertinimas, elektrokardiograma gali būti naudingi nustatant kitų organų funkcijos pakitimus
Ką reiškia pontinio insulto gydymas?
Pagrindinis principas – kuo greičiau atstatyti normalų kraujo tekėjimą į ponsą, nes tai tiesiogiai lemia galimų pažeidimų mastą. Jei užsikimšimas nustatomas laiku, dažniausiai naudojami kraujo krešulius tirpinantys vaistai (trombolitikai); esant didesnės kraujagyslės užsikimšimui, gali būti atliekama mechaninė trombektomija – blokados pašalinimas specialiu įrankiu.
Tolimesni gydymo tikslai:
- Komplikacijų prevencija ar jų kontrolė
- Reabilitacija, padedanti atsistatyti neurologiniams funkcijų sutrikimams
- Pakartotinių insultų prevencija, taikant medikamentus, keičiant mitybą bei didinant fizinį aktyvumą
Reabilitacijos svarba po pontinio insulto
Beveik kiekvienam, patyrusiam insultą, reabilitacija padeda susigrąžinti prarastas funkcijas arba bent jau maksimaliai pagerinti gyvenimo kokybę. Reabilitacijos planas kuriamas individualiai, priklausomai nuo simptomų ir jų sunkumo.
- Kalbos terapija: siekiama sugrąžinti kalbinius gebėjimus, padėti atkurti raumenų kontrolę kvėpuojant, valgant ar ryjant.
- Fizinė terapija: padeda atgauti ar pagerinti rankų, kojų ir kitų galūnių funkciją, sustiprinti pusiausvyrą ir raumenų jėgą.
- Ergoterapija: lavinamas gebėjimas atlikti kasdienius darbus, tokius kaip valgymas, rengimasis, savarankiška higiena.
- Jutimo funkcijų treniravimas: įvairiomis užduotimis stengiamasi atkurti ar pagerinti pojūčius, atgaivinti skirtingų stimulų atpažinimą.
- Kognityvinė terapija: ypač svarbi, jei pablogėjo atmintis ar susikaupimas.
Kaip išvengti pontinio insulto?
Nors ne visada galima išvengti pontinio insulto, riziką galima sumažinti tinkamai gydant lėtines ligas bei keletą įpročių. Efektyvi insulto prevencija apima šiuos žingsnius:
- Kraujospūdžio kontrolė iki 140/90 mmHg ar mažiau (kartais skiriami vaistai arba patariama keisti gyvenimo būdą)
- Didelio cholesterolio mažinimas – fizinis aktyvumas, mitybos pokyčiai ar statinų vartojimas
- Diabeto gydymas, stengiantis palaikyti glikozilinto hemoglobino rodiklį iki 7% ar mažiau
- Rūkymo atsisakymas – gali būti skiriama konsultacija ar nikotino pakaitinė terapija
- Mitybos koregavimas, pvz., laikantis Viduržemio jūros arba DASH dietos principų
- Reguliarus fizinis aktyvumas (mažiausiai 40 minučių 3–4 kartus per savaitę)
- Sveiko kūno svorio išlaikymas
- Antikoaguliantų paskyrimas (pvz., dėl prieširdžių virpėjimo)
Kokia pontinio insulto prognozė?
Atsigavimas po pontinio insulto priklauso nuo daugelio veiksnių: kurioje ponsos vietoje įvyko insultas, kokia buvo jo apimtis, kaip greitai pradėtas gydymas, bendra paciento sveikata ir amžius. Dažniausiai vienpusis ponsos pažeidimas lemia geresnius rezultatus nei abipusis ar užpakalinis. Gydymo komanda gali parinkti optimalų reabilitacijos, slaugos ir savarankiškumo atkūrimo planą.
Galimos ilgalaikės pasekmės
- Nuolatinė smegenų žala
- Rijimo sutrikimai, kuriems prireikia zondinio maitinimo
- Šlapimo nelaikymas – tam gali būti reikalingas kateteris
- Ilgai trunkantis raumenų silpnumas, didesnė griuvimo rizika
- Depresija, išsivystanti po insulto
- Lovos režimo komplikacijos, pavyzdžiui, pragulos ar giliųjų venų trombozė
- Nuolatinė negalia
- Locked-in sindromas
- Aspiracinė pneumonija dėl rijimo funkcijos pažeidimo
- Mirties rizika
Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju?
- Kokio tipo pontinį insultą patyriau?
- Kokias galvos smegenų ar kūno funkcijas paveikė insultas?
- Koks laukia atsigavimo kelias ir kokie tolimesni žingsniai?
- Kokių reabilitacijos priemonių prireiks?
- Ką iš tikrųjų galėsiu daryti po kelių mėnesių?
- Kokių pokyčių gali atsirasti per metus po įvykio?
- Kokių žinių, įgūdžių reikia mano artimiesiems, kad galėtų man padėti?
- Kokios pagalbos ir paslaugų galiu tikėtis?
- Kokia yra rizika susirgti insultu dar kartą?
