Radiacinis enteritas – tai būklė, kai po gydymo spinduline terapija pažeidžiamos žarnyno sienelės. Šis žarnyno uždegimas gali pasireikšti kaip gydymo vėžiu arba kraujo ligomis šalutinis poveikis, kadangi tam naudojamos radioaktyvios medžiagos pažeisti nenormalias ląsteles. Po tokio gydymo patologinis procesas paveikia visų pirma žarnyno gleivinę, kuri yra itin jautri spinduliuotės poveikiui.
Skirtingos radiacinio enterito rūšys
Ši būklė gali būti dviejų tipų: ūminė ir lėtinė.
- Ūminis radiacinis enteritas išsivysto tiesiogiai gydymo periode, besitęsiant spindulinei terapijai. Simptomai dažniausiai sumažėja arba visiškai praeina po kelių savaičių nuo gydymo pabaigos.
- Lėtinis radiacinis enteritas pasireiškia tik po kelių mėnesių ar net metų po gydymo ir būna ilgalaikis – ryškūs simptomai tęsiasi ilgą laiką, gali sukelti rimtų komplikacijų.
Dažnumas ir rizikos veiksniai
Šiandien radiacinis enteritas yra kur kas retesnis nei anksčiau. Praeityje, naudojant senas spindulinės terapijos metodikas, iki pusės pacientų, gavusių pilvo ar dubens apšvitą, išsivystydavo enteritas. Dėl šiuolaikinių tikslesnių technologijų rizika tapo daug mažesnė. Visgi, kai kurie žmonės vis dar turi didesnę tikimybę susirgti – dažniausiai tie, kurių žarnynas jau yra pažeistas, sergantys lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu ar turintys padidėjusį kraujospūdį), taip pat, patiriantys blogą mitybą, rūkantieji ar tie, kuriems atliktos ankstesnės pilvo operacijos arba taikytas chemoterapinis gydymas.
Kaip žarnynui daro įtaką spindulinė terapija?
Gydymas spinduliais paprastai trunka keletą savaičių – per šį laikotarpį žarnynas reguliariai veikiamas radioaktyviosiomis medžiagomis. Pakartotinės dozės sukelia uždegimą, pažeidžia apsaugines gleivinės ląsteles. Kuo didesnė švitinama žarnyno sritis ir kuo daugiau gaunama spindulių, tuo didesnė tikimybė, jog išsivystys enteritas. Pažeidžiamos ląstelės, kurios saugo žarnyno audinius nuo infekcijų ir reguliuoja skysčių lygius.
Radiacinio enterito simptomai
- Pilvo skausmas ir mėšlungis
- Pūslėjimas ar pilvo tempimas
- Viduriavimas
- Sumažėjęs apetitas
- Pykinimas ir vėmimas
- Skausmas tuštinantis
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos arba tiesiosios žarnos skausmas
- Netyčinis svorio kritimas
- Staigus noras tuštintis
Galimos komplikacijos
- Dehidratacija dėl skysčių netekimo
- Druskų ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai
- Fistulės – nenormalūs junginiai tarp žarnyno ir kitų organų
- Žarnyno sienelės pažeidimai ar plyšimai
- Sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas iš maisto (malabsorbcija)
- Žarnyno nepratekamumas
- Žarnos susiaurėjimai (striktūros)
- Opos, įskaitant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę
Kaip nustatoma diagnozė?
Gydytojai pirmiausia išklauso paciento skundus ir domisi ankstesniu gydymu spinduline terapija. Norint tiksliausiai nustatyti diagnozę ar įvertinti būklės sunkumą, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Vandenilio kvėpavimo testas, skirtas nustatyti bakterijų peraugimą žarnyne
- Apatinė ar viršutinė endoskopija (žarnyno tyrimas optiniu prietaisu)
- Rentgeno nuotraukos
- Kiti vaizdo tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai, jei rentgeno duomenų nepakanka
Gydymo būdai
Lėtinio žarnyno pažeidimo epitelio atkurti dažnai neįmanoma, tačiau įvairūs gydymo būdai gali sumažinti simptomų sunkumą ar užkirsti kelią komplikacijoms.
Paprastai taikomos šios priemonės:
- Antibiotikai, kai žarnoje padaugėja bakterijų
- Vaistai nuo viduriavimo – jie sulėtina žarnyno motoriką
- Kortikosteroidai – padeda slopinti uždegimą
- Skausmą malšinantys vaistai
Kai kurios komplikacijos, tokios kaip žarnyno susiaurėjimai, fistulės ar sienelės pažeidimai, reikalauja chirurginio gydymo. Esant sunkiai malabsorbcijai, gali prireikti specialių papildų arba mitybos per zonduotą vamzdelį.
Prevencinės priemonės
Spindulinės terapijos metu komanda gali taikyti kelias apsaugos priemones, kad sumažintų žarnyno pažeidimo riziką:
- Individualiai pritaikytos pozicionavimo priemonės, kad pacientas per gydymą nesujudėtų
- Modernios metodikos, pavyzdžiui, intensyvumo moduliuojama spindulinė terapija leidžia tiksliai nukreipti spinduliavimą į pažeistą vietą, nepažeidžiant aplinkinių audinių
- Apsauginės plokštelės, skirtos pridengti žarnyną ar tiesiąją žarną
Prognozės ir kasdienybė
Dažniausiai ūminio radiacinio enterito simptomai išnyksta per kelias savaites. Jei išsivysto lėtinė ligos forma, visiškas pasveikimas gali trukti kelis mėnesius.
Gyventi su radiaciniu enteritu: ką svarbu žinoti?
Dažnai spindulinė terapija – svarbi gydymo dalis, kurios nauda viršija riziką susirgti enteritu. Todėl gydymas paprastai nepertraukiamas net ir pasireiškus nemaloniems simptomams. Kiekvienam pacientui svarbu individualiai aptarti galimus būdus, kaip sumažinti enterito požymius: gydytojas gali pasiūlyti kitokį gydymo režimą ar rekomenduoti papildomas pagalbines priemones.
Mitybos patarimai, palengvinantys simptomus
Šiuo laikotarpiu ypač svarbu atidžiai rinktis maistą ir užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme. Rekomenduojama vengti sunkiai virškinamų produktų, tokių kaip:
- Alkoholis
- Gazuoti gėrimai
- Pieno produktai
- Riebūs, perdirbti ar kepti maisto produktai
- Didelio skaidulų kiekio maistas (pvz., žalios daržovės)
- Aštrūs patiekalai
Verta rinktis lengvai virškinamus patiekalus, tačiau vertingus maistingumu:
- Orkaitėje kepta arba virta liesa mėsa, pvz., vištiena
- Bananai, obuoliai
- Konzervuoti vaisiai ir daržovės
- Lengvas, skaidrus sultinys
- Virtos daržovės, kaip morkos ar bulvės
- Sausas, skrudintas batonas ar skrebučiai
