Žiurkių įkandimų karštligė – tai reta bakterinė infekcija, dažniausiai užsikrečiama įkandus užsikrėtusiai žiurkei. Tačiau liga gali plisti ne tik per įkandimus – užsikrėsti galima, jei gyvūnas jus įbrėžia, arba tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusios žiurkės seilėmis, išmatomis ar šlapimu.
Žiurkių įkandimų karštligės rūšys
Šią infekciją sukelia dvi skirtingos bakterijų rūšys. Streptobacillus moniliformis būdingesnė kai kurioms geografinėms sritims, o ją sukelta liga kartais vadinama Haverhill karštlige, jei užsikrečiama per nepasterizuotą pieną. Kita rūšis – Spirillum minus, kuri dažniau pasitaiko Azijoje. Šiai tipo infekcijai būdingas arba spiriliarinės žiurkių įkandimų karštligės, arba sodoku pavadinimas. Abi šios bakterijos gyvena žiurkių ir kitų smulkių gyvūnų burnoje bei viršutiniuose kvėpavimo takuose.
Kokie gyvūnai platina bakterijas?
Nors pavadinimas išskiria žiurkes, užsikrėsti galima ir nuo kitų smulkių graužikų: pelių, voverių, smiltpelių, jūrų kiaulyčių. Retais atvejais bakterijų nešiotojais gali būti ir šunys, katės, galvijai, kiaulės, šeškai, kalakutai, šeškai, netgi primatai. Tačiau ryšys tarp šių gyvūnų ir ligos dar nėra pakankamai ištirtas.
Ligos dažnumas
Žiurkių įkandimų karštligė yra itin reta. Nors per metus registruojama dešimtys tūkstančių žiurkių įkandimų, tik iki 10 % įkandimų atvejų baigiasi šia infekcija. Pasitaikymo skaičiai gali būti didesni nei oficialiai manoma, nes liga nėra privalomai registruojama.
Žiurkių įkandimų karštligės simptomai
Pirmieji požymiai
Abiejų tipų infekcijos turi bendra simptomų, tačiau yra ir skirtumų priklausomai nuo sukėlėjo.
- Streptobacillinei formai būdingas galvos skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, dažniausiai pėdų ir plaštakų bėrimai, sąnarių ir raumenų skausmas. Simptomai paprastai pasireiškia per 3–10 dienų po kontakto su bakterijomis.
- Spirilinė forma dažniausiai pasireiškia pakylantis ir vėl krentantis karščiavimas, pažeistos vietos odos pakitimai ar patinimas, padidėję limfmazgiai, bėrimai. Šios formos požymiai išryškėja po 7–21 dienos nuo sąlyčio su sukėlėjais.
Ligos priežastys ir plitimas
Žiurkių įkandimų karštligę sukelia bakterijos, kurios dažniausiai parazituoja žiurkėse ir kituose gyvūnuose – patys gyvūnai dažniausiai neserga. Dauguma žmonių užsikrečia per įkandimą ar įbrėžimą, bet infekcija gali patekti ir per užsikrėtusių gyvūnų išskyras – pakanka pasilietus prie užterštų paviršių ir vėliau prisiliesti prie žaizdelės, burnos, akių ar nosies. Taip pat užsikrėsti galima, jei bakterijos patenka su maistu ar gėrimais, paveiktais užkrėstų sekrecijų.
Ši liga tarp žmonių neplinta.
Kam gresia žiurkių įkandimų karštligė?
Bet kuris žmogus, turėjęs kontaktą su infekuotomis žiurkėmis, gali susirgti šia liga. Rizika padidėja, jei auginamos žiurkės, pelės ar kiti graužikai, laikomos žiurkės kaip gyvi pašarai gyvūnams (pvz., gyvatėms), bendraujama su graužikais parduotuvėse ar mokslo tyrimų laboratorijose, gyvenama vietose, kur dažnai aptinkamos žiurkės, taip pat esant silpnesnei imuninei sistemai.
Galimos komplikacijos
Bakterijos gali sukelti labai rimtų komplikacijų, jei infekcija išplitusi organizme. Dažniausiai pažeidžiami smegenys ir nugaros smegenys (meningitas), širdis (endokarditas, miokarditas ar perikarditas), inkstai (nefritas), kepenys (hepatitas), plaučiai (pneumonija). Negydant liga gali būti mirtina – kai kuriais atvejais mirštamumo rodikliai siekia apie 10 %.
Kaip nustatoma žiurkių įkandimų karštligė?
Diagnozuojant žiurkių įkandimų karštligę, gydytojas atsižvelgia į paciento ligos istoriją, simptomus ir apžiūros išvadas. Jei kyla įtarimų dėl šios infekcijos, atliekami kraujo tyrimai ar sąnarių skysčio analizės, kuriose ieškoma būdingų bakterijų.
Gydymo principai
Infekcija gali būti išgydyta, ypač jei diagnozuojama anksti. Jei jums įkando ar įbrėžė žiurkė ar kitas graužikas, pirmiausia žaizdą reikia kruopščiai plauti švariu vandeniu ir muilu, galima naudoti vandenilio peroksidą. Sausą žaizdą užtepti antiseptiniu tepalu ir uždengti sterilia tvarsčiu.
Netrukus svarbu kreiptis į gydytoją. Paprastai gydytojas paskirs antibiotikus – dažniausiai peniciliną, amoksiciliną, ceftriaksoną, ampiciliną, doksicikliną. Vaistai gali būti vartojami per burną arba leidžiami į veną ir paprastai juos reikia gerti dvi savaites. Svarbu išgerti visą kursą, net jei savijauta pagerėjo anksčiau – nebaigtas gydymas gali lemti ligos atsinaujinimą ar sunkesnę eigą.
Dažniausiai jau po keleto dienų nuo gydymo pradžios savijauta pagerėja.
Prevencijos būdai
- Vengti kontakto su žiurkėmis bei kitais graužikais ir jų išmatomis.
- Tvarkant plotus, kur aptinkama žiurkių šlapimo ar išmatų, dėvėti gumines pirštines, apsauginius akinius ir kvėpavimo kaukę.
- Kruopščiai dezinfekuoti graužikų užterštas vietas.
- Sandariai užsandarinti namų plyšius bei angas, kad graužikai nepatektų į vidų.
- Naudoti žiurkių spąstus namuose – taip sumažinamas populiacijos kiekis.
- Nepalikti maisto atviro, nes tai privilioja graužikus tiek namuose, tiek gamtoje.
Ligos prognozė
Laiku pradėjus gydymą, dauguma žmonių išgyja be ilgalaikių pasekmių. Mirties rizika išlieka nedidelė, tačiau ankstyvas gydymas labai svarbus norint nesusidurti su skaudžiomis komplikacijomis.
Kasdienė priežiūra užsikrėtus
- Kruopščiai plauti ir sterilizuoti įkandimo vietą, uždengti švariu tvarsčiu.
- Antibiotikus vartoti tiksliai taip, kaip paskirta – prireikus naudokitės priminimais telefone.
- Gerti daug vandens, kad organizmas lengviau kovotų su infekcija.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jei patyrėte įkandimą, matomi infekcijos požymiai ar gydantis simptomai nedingsta – būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Susilpnėjusi imuninė sistema taip pat didina komplikacijų riziką.
Ar naminės žiurkės gali būti infekcijos šaltinis?
Net naminės žiurkės gali būti žiurkių įkandimų karštligės nešiotojos – jos dažnai nejaučia jokių požymių ir atrodo visiškai sveikos. Bakterijos gali plisti tarp gyvūnų kontaktuojant arba per užkrėstą maistą ar vandenį. Kartais ir kiti naminiai gyvūnai, pavyzdžiui, katės ar šunys, gali tapti bakterijos platintojais, jei sąveikauja su žiurkėmis.
