SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Seksualinė sveikata

Perteklinė apyvarpė: kas tai yra ir kaip gydoma

Greta Jakutytė Paskelbė Greta Jakutytė
2025 26 spalio
Kategorija Seksualinė sveikata
0
Share on FacebookShare on Twitter

Susiję įrašai

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės

Perteklinė apyvarpė – būklė, kai varpos galvutę dengia per didelis kiekis apyvarpės. Įprastai, kai varpa yra suglebusi, ši oda visiškai uždengia galvutę. Tokia situacija dažniausiai pastebima berniukams ir vyrams, kurių apyvarpės negalima pilnai atsmaukti. Jei ši perteklinė oda pradeda kelti problemų, gali prireikti chirurginiu būdu ją pašalinti.

Kodėl kartais apipjaustymas tampa būtinas?

Sprendimą dėl apipjaustymo neretai priima naujagimio tėvai, tačiau vyresni berniukai ar vyrai to gali norėti dėl įvairių priežasčių patys. Kartais apipjaustymas sulaukia daug diskusijų ir ginčų. Tyrimų duomenimis, procedūra dažniausiai atliekama regionuose, kur religinės ar kultūrinės tradicijos tai skatina. Visgi Europoje, Azijoje ar Lotynų Amerikoje procedūros rodikliai gerokai mažesni.

Daugeliu atvejų apipjaustymas atliekamas tinkamai, tačiau pasitaiko, kai pašalinama nepakankamai daug apyvarpės. Tuomet varpos išvaizda gali būti tarsi tarp dviejų būklių – nei visiškai apipjaustyta, nei natūrali. Tokiu atveju gali svarstyti antrą apipjaustymo operaciją – dėl estetinių sumetimų arba norint sumažinti tam tikrų sveikatos problemų riziką.

Galimos sveikatos problemos dėl perteklinės apyvarpės

  • Smegmos kaupimasis – varpoje esanti balta masė, padedanti ją drėkinti, ilgainiui gali kauptis, jei apyvarpės per daug.
  • Varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas, sukeliantis nemalonumus bei skausmą.
  • Dažnesni lytinės arba šlapimo takų infekcijų atvejai.
  • Ilgainiui – padidėjusi rizika susirgti varpos vėžiu.

Kas atlieka apipjaustymo korekciją?

Pakartotinį apipjaustymą dažniausiai atlieka urologai – gydytojai, kurie specializuojasi vyriškos lytinės sistemos ligų srityje. Procedūra įprastai atliekama ligoninėje, naudojant bendrinį nuskausminimą. Pasirinkta operacijos technika priklauso nuo paciento amžiaus ir konkrečios situacijos.

Kaip atliekama operacija?

Dažniausiai taikomas vadinamasis „rankovės” (sleeve) metodas, kai perteklinė apyvarpė pašalinama specialiais pjūviais ją atitraukus. Kiti metodai gali būti renkami pagal individualias aplinkybes. Apie tinkamiausią operacijos tipą konsultuoja urologas.

Pakartotinio apipjaustymo prognozė

Tokia procedūra paprastai pasiteisina ir duoda norimų rezultatų. Po operacijos urologas gali detaliai paaiškinti, kokios naudos tikėtis konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, sumažėja uždegimo, infekcijų ar kitų komplikacijų tikimybė.

Kaip reikėtų prižiūrėti žaizdą po operacijos?

Po pakartotinio apipjaustymo pjūvio vieta susiuvama tirpstančiais siūlais, kurie vėliau savaime pasišalina. Ant žaizdos paprastai užtepamas antibakterinis tepalas ir uždedamas sterilus tvarstis. Tvarstis laikomas parą ar dvi, po to nuimamas, o tepalą rekomenduojama tepti dar savaitę ar dešimt dienų – taip siūlai neprilips prie apatinių drabužių ar sauskelnių. Gijimo laikotarpio metu svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir užtikrinti švarą.

Kada reikalinga pakartotinė operacija?

Jei po pirmo apipjaustymo lieka per daug apyvarpės, svarbu korekciją atlikti laiku. Vaiko augant ši problema pati neišnyksta – perteklinė oda nesumažėja savaime. Todėl, jei pastebėti diskomforto ar higienos sunkumai, verta kreiptis į specialistus ir aptarti galimą chirurginį sprendimą.

Greta Jakutytė

Greta Jakutytė

Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius. Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą. Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo. Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.

Susiję Pranešimai

Ligos

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2026 13 gegužės
Ligos

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 13 gegužės
Skausmai

Nuolatinė hemikranija

Paskelbė Lukas Grinčius
2026 11 gegužės
Kitas įrašas

Refidavimo sindromas: simptomai, gydymas ir rizikos veiksniai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

Nepastebiamas nėštumas: priežastys, simptomai ir rizikos

2025 26 spalio
Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 15 gegužės

Poikilocitozė: priežastys, simptomai ir gydymas

2025 26 spalio
Dramblialigė

Dramblialigė

2026 18 sausio

Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze

2026 13 gegužės

Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius

2026 13 gegužės

Nuolatinė hemikranija

2026 11 gegužės

Kas yra tendinitas?

2026 11 gegužės
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ką valgyti ir ko vengti sergant mielofibroze
  • Supratimas apie vulvos vėžio mirtingumo rodiklius
  • Nuolatinė hemikranija

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.